Mitralinio vožtuvo nesandarumas: simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas

Mitralinio vožtuvo nesandarumas yra būklė, kuri laikui bėgant gali paveikti jūsų kasdienį gyvenimą bei lemti įvairius simptomus. Kartais galite net nepastebėti didelių pokyčių, tačiau tam tikri ženklai įspėja apie rimtas širdies problemas.

Ką galite pajusti

• Pastebėsite, kad greičiau nuvargstate nei įprastai.
• Gydytojas gali išgirsti širdies ūžesį – tai užuomina apie kraujo sūkurį širdyje.
• Gali pasireikšti žemas kraujospūdis.
• Jums gali netekti sąmonės – nualpti.

Kai kurie simptomai rodo pavojingą būklę, pavyzdžiui, spaudimą krūtinėje, sunkų kvėpavimą, dusulį gulint, jauseną, tarsi trūktų oro ar sumažėjusį deguonies kiekį kraujyje. Pastebėjus tokius požymius būtina nedelsti ir ieškoti pagalbos.

Kodėl atsiranda mitralinio vožtuvo nesandarumas

Mitralinio vožtuvo nesandarumą sukelia ne viena priežastis. Tarp dažniausių – širdies raumens ar pačio vožtuvo pažeidimai dėl kitų ligų ar traumų:

• Mitralinio vožtuvo prolapsas – metu vožtuvo burės neišsilygina, o išlinksta atgal į prieširdį. Dažniausiai tai nekenkia, tačiau sunkesniais atvejais atsiranda nesandarumas.
• Reumatinė širdies liga – uždegimas, neretai išsivystantis po negydyto streptokoko sukeltos anginos, gali pažeisti vožtuvą.
• Širdies infarktas – pažeidžia vožtuvą valdančius raumenis, dėl ko gali staiga prasidėti stipri nesandara.
• Įgimti širdies defektai – pavyzdžiui, kiek neįprastos formos vožtuvo burė.
• Kardiomiopatija – širdies raumens ligos, kurios keičia raumens struktūrą ir silpnina jo veiklą.
• Pažeisti audinių siūlai, laikantys vožtuvo bures – gali įplyšti po krūtinės traumų ar dėl prolapsų.
• Infekcinis endokarditas – širdies vožtuvų uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterijų.

Rizikos veiksniai

Tikimybė susirgti mitralinio vožtuvo nesandarumu padidėja:

• Vyresniems nei 65 metų asmenims.
• Jei šeimoje būta širdies vožtuvų ligų ar ankstyvų širdies problemų.
• Jei gyvensenos įpročiai – rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba ar viršsvoris – didina riziką pažeisti širdį.
• Kai naudojami tam tikri medicinos prietaisai (pvz., širdies stimuliatoriai), galintys mechaniškai pažeisti vožtuvą ar sukelti randėjimą.
• Esant kitoms širdies ir sutrikusio kraujospūdžio būklėms, sergant diabetu ar autoimuninėmis ligomis.
• Patyrus spindulinę terapiją gydant onkologines ligas.

Galimos komplikacijos

Negydomas mitralinio vožtuvo nesandarumas gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas:

• Širdies nepakankamumas – dėl sumažėjusios širdies galios organizmas negauna pakankamai kraujo. Kairysis skilvelis ilgainiui išsiplečia ir silpnėja.
• Prieširdžių virpėjimas – nereguliarus, dažnai greitas širdies plakimas, kuris sudaro sąlygas kraujo krešulių susidarymui ir padidina insulto riziką.
• Plaučių hipertenzija – padidėjęs spaudimas plaučių kraujagyslėse, dėl kurio sunkėja širdies darbas, gali atsirasti širdies ritmo, kraujotakos sutrikimai ar netgi trombų plaučiuose.

Kaip atpažįstama ši būklė

Pirmiausia gydytojas išklauso širdį ir plaučius stetoskopu – užuomina apie nesandarumą gali būti ūžesiai. Toliau atliekami įvairūs tyrimai, padedantys įsitikinti diagnoze ir įvertinti būklės sunkumą:

• Transtorakalinė echoskopija (TTE) – leidžia įvertinti vožtuvo struktūrą ir kraujo tėkmę per širdį.
• Transstemplinė echoskopija (TEE) – jei prireikia detalesnių vaizdų, zondas įvedamas per stemplę.
• Elektrokardiograma (EKG) – parodo širdies ritmo sutrikimus, susijusius su vožtuvo nesandarumu.
• Krūtinės rentgenograma – atskleidžia širdies dydžio pokyčius ar skysčių susikaupimą plaučiuose.
• Širdies magnetinis rezonansas (MRT) – leidžia detaliai įvertinti širdies ertmes ir vožtuvą.
• Kruopštūs fizinio krūvio arba streso mėginiai – vertina, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį ir ar simptomai atsiranda mankštinantis.
• Širdies kateterizacija – atliekama retais atvejais, kai kiti tyrimai palieka abejonių.

Būklės stebėjimui tyrimai gali būti kartojami kas kelerius metus, priklausomai nuo jūsų situacijos.

Ligos eigos etapai

• A stadija: Rizikos grupė – simptomų nejaučiate, bet yra nežymių vožtuvo pokyčių.
• B stadija: Ligai progresuojant – simptomų vis dar nėra, tačiau pažeidimai pastebimai didėja.
• C stadija: Sunki nesandara, bet simptomų nejaučiate – vožtuvas smarkiai pažeistas ir nespėja pilnai užsidaryti.
• D stadija: Sunki nesandara su aiškiais simptomais fizinio krūvio metu (dusulys, nuovargis ir pan.).

Kaip greitai progresuoja liga

Šios ligos eiga skirtingiems žmonėms nevienoda – vieniems ji vystosi labai lėtai, kitiems pakitimai gali atsirasti greičiau. Gydytojas ligos sunkumą patikrina matuodamas, kiek kraujo prateka atgal pro vožtuvą. Prognozė priklauso nuo nesandarumo priežasties, stadijos, sunkumo laipsnio ir kiek laiko jau turite šią diagnozę.

Gydymo galimybės

Lengvais atvejais pakanka tik reguliaraus sekimo, specialaus gydymo nereikia – gydytojas atliks echoskopijas kas 3–5 metus. Esant vidutinei eigai, tyrimai kartojami kas 1–2 metus, o jei sunku – vizitai reikalingi kas 6–12 mėnesių.

Vaistai

Nors vaistai tiesiogiai vožtuvo neišgydys, jie sumažina komplikacijų riziką arba simptomus:

• Diuretikai (“šlapimą varantys vaistai”) padeda sumažinti skysčių perteklių plaučiuose.
• AKF inhibitoriai plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį ir sumažina kraujo nutekėjimą atgal į prieširdį.
• Antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai) skiriami, kad būtų apsisaugota nuo krešulių ir insulto rizikos, ypač esant ritmo sutrikimams.

Sunkiais atvejais dažnai reikalinga operacija.

Chirurginis gydymas

Ne kiekvienam prireikia operacijos, tačiau jei vožtuvo būklė blogėja, procedūra tampa būtina. Sprendimas priklauso nuo pažeidimo stiprumo, jūsų amžiaus, sveikatos ir kitų širdies ligų.

• Remontuojant vožtuvą, galima užlopyti skylutes, sustiprinti ar sujungti bures, pašalinti perteklinį audinį ar pakeisti suplyšusius “siūlus” dirbtiniais.
• Anuloplastika – ant vožtuvo uždedamas žiedas, kuris stiprina vožtuvą ir padeda jam tinkamai užsidaryti.
• Valvuloplastika pritaikoma, jei vožtuvas susiaurėjęs. Užtenka specialų balioną išplėsti ties vožtuvu.
• Vožtuvo klipas (TEER procedūra) – mažai invazinis būdas, kai prie vožtuvo burės pritvirtinamas specialus segtukas, padedantis jam užsiverti.

Vožtuvo keitimas

Jei vožtvą atstatyti neįmanoma, jį pakeičiama kitu:

• Dirbtinis (mechaninis) vožtuvas – ilgaamžis, bet reikalauja nuolat gerti kraujo krešumą mažinančius vaistus.
• Biologinis, pagamintas iš gyvūnų audinių – dažniausiai tarnauja 10–15 metų, nereikalauja kraują skystinančių vaistų.

Paprastai būtina atvira širdies operacija, tačiau kai kurie gali būti gydomi mažiau invazinėmis priemonėmis, naudojant kateterius per šlaunies kraujagysles (TMVR).

Atvira širdies operacija ir alternatyvos

This is the most common way to repair or replace your heart valve. Net jei simptomų neturite, gydytojas gali rekomenduoti operuoti, kad išvengtumėte ilgalaikės širdies žalos. Jei tenka keisti vožtuvą, jis gali būti tiek mechaninis, tiek iš donoro ar gyvūnų audinių.

Jei atvira operacija nėra tinkama dėl sveikatos ar amžiaus, galima minimaliai invazinė chirurgija – per mažus pjūvius, dažnai naudojant robotinę įrangą ar specialų endoskopą.

Dalis pacientų gydomi kateteriniais būdais: plonas vamzdelis per kraujagyslę nukreipiamas į širdį, leidžiant taisyti ar pakeisti vožtuvą specialiomis priemonėmis. Procedūros metu pacientui parenkamas tinkamas nuskausminimas.

Pasiruošimas operacijai ir reabilitacija

Prieš vykstant į ligoninę verta pasirūpinti maistu savaitei – pagaminti ir užšaldyti porcijas, kad po operacijos būtų lengviau. Svarbu suderinti, kas jus atveš į ligoninę ir parveš atgal, o namuose pravartu, jei kas nors galės padėti pirmomis dienomis.

Gydytojo nurodymai po operacijos gali būti sudėtingi, tad paprašykite artimo žmogaus juos išklausyti. Rūpinkitės reguliariu vaistų vartojimu – naudokite tvarkaraštį ar žymėjimo sistemą, kad nepraleistumėte dozių.

Kaip gyventi su mitralinio vožtuvo nesandarumu

Visuose ligos etapuose galima daug padaryti, kad jūsų gyvenimas būtų visavertis. Patarimai, kuriuos dažniausiai pabrėžia gydytojai:

• Reguliariai lankykitės pas gydytoją. Sveikata – prioritetas.
• Laikykitės sveikos mitybos – valgykite daugiau vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, ribokite druską, sočiuosius riebalus, cukrų ir alkoholį.
• Judėkite – pasitarkite su gydytoju, kokia mankšta tinkama būtent jums. Paprastai rekomenduojama bent 2,5 valandos vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę.
• Valdykite stresą – meditacija, relaksacija ar tinkami vaistai padeda sumažinti širdies apkrovą.
• Nustokite rūkyti. Tabakas stipriai kenkia širdžiai ir spartina vožtuvo pažeidimus. Jei sunku mesti, kreipkitės pagalbos.

Emocinė parama

Susidūrus su lėtine širdies liga, svarbus artimųjų palaikymas. Ieškokite pagalbos grupių ar pasitarkite su gydytoju dėl papildomos emocinės paramos galimybių jūsų mieste.