Naujos gairės atskleidžia, kam reikėtų vartoti daugiau nei rekomenduojama vitamino D

Vitaminas D yra itin svarbus mūsų sveikatai, tačiau tyrimai rodo, kad jo trūksta daugiau nei 40 % suaugusiųjų. Kada iš tikrųjų verta galvoti apie papildus?

Kada verta papildyti vitaminą D?

Paskutiniai endokrinologų tyrimai atskleidė, kad tikslūs nurodymai dėl vitamino D vartojimo vis dar nėra aiškūs daugeliui. Siekiant tai pakeisti, ekspertai parengė klinikines rekomendacijas, kurios išskiria žmonių grupes, galinčias reikalauti didesnio vitamino D kiekio nei šiuo metu siūloma dienos norma (rekomenduojama paros dozė dažniausiai siekia 600 TV arba 15 mcg žmonėms nuo 1 iki 70 metų).

• Vaikams ir paaugliams nuo 1 iki 18 metų – norint išvengti rachito ir sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką.
• Vyresniems nei 75 metų žmonėms – siekiant sumažinti mirtingumo riziką.
• Nėščioms moterims – kaip prevenciją prieš eklampsiją, nėštumo praradimą, priešlaikinį gimdymą ar mažą naujagimio svorį.
• Padidintos prediabeto rizikos asmenims – kad būtų galima sulėtinti ligos progresavimą iki diabeto.

Šioms grupėms rekomenduojama vartoti daugiau vitamino D nei nurodyta bendrose mitybos gairėse, tačiau konkrečios dozės specialistai neišskyrė.

Kodėl svarbus vitaminas D?

Mažas vitamino D kiekis organizme siejamas su daugybe sveikatos problemų – nuo silpnų kaulų ir sumažėjusio imuniteto iki širdies veiklos sutrikimų. Nepaisant to, ekspertai pabrėžia, kad visai populiacijai profilaktiškai tirti vitamino D kiekį nėra tikslinga, nes gali būti lengvai diagnozuotas arba nepastebėtas trūkumas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šiaurinių šalių, pagal bendrąsias rekomendacijas papildai dažnai rekomenduojami rudenį ir žiemą.

Tiesa, naujosios rekomendacijos nepakeičia įprastos vitaminų paros normos visiems gyventojams ir nėra taikomos žmonėms, kuriems vitamino D vartojimas būtinas dėl specifinių sveikatos būklių, pavyzdžiui, esant inkstų ligoms.

Kaip palaikyti reikiamą kiekį?

Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, vaikams, nėščiosioms, asmenims virš 75 metų bei didelės prediabeto rizikos žmonėms vertėtų ypač atidžiai stebėti vitamino D kiekį ir pasitarti su gydytoju dėl galimos didesnės nei įprasta papildų dozės. Kitiems gyventojams tikslinga siekti bent jau bendros dienos normos: suaugusiems iki 70 metų – 600 TV per dieną, o vyresniems nei 70 metų – 800 TV.

Kur slepiasi vitaminas D maiste?

Nors natūralių vitamino D šaltinių nėra daug, kai kurie produktai gali padėti kompensuoti trūkumą:

• Upėtakis
• Lašiša
• Grybai
• Praturtintos sultys (pvz., apelsinų)
• Pienas
• Praturtinti augaliniai pieno gėrimai
• Grūdų pusryčiai su vitaminu D

Daugelis grūdų pusryčių šiais laikais papildomi vitaminu D ir gali sudaryti iki penktadalio dienos normos.

Ar verta rinktis D3 papildus?

Tyrimų duomenimis, vitamino D3 forma papildų gali pasisavinti greičiau ir efektyviau nei D2, todėl dažnai pasirenkama būtent ji.

Tačiau specialistai įspėja – nereikėtų persistengti su papildais. Per didelis vitamino D kiekis gali būti kenksmingas – pasireiškia apetito praradimu, pykinimu, raumenų silpnumu, galvos skausmais, dehidratacija, troškuliu, akmenimis inkstuose, o ilgu laikotarpiu – net audinių ar organų kalkėjimu.

Apibendrinant, sveikiems žmonėms užtenka laikytis kasdienių rekomendacijų. Jei priklausote rizikos grupei – verta apie papildymą pasitarti su gydytoju.