Bulimija: simptomai, gydymas ir profilaktika

Bulimijos diagnozė dažniausiai prasideda nuo pokalbio su gydytoju apie valgymo įpročius, kūno svorio pokyčius ir įvairius fizinius pojūčius. Tam, kad būtų išsiaiškinti sveikatos sutrikimai, gali būti atliekami papildomi tyrimai.

Kaip nustatoma bulimija

Norint tiksliau įvertinti būklę, medikai gali atlikti bendrą fizinį ištyrimą, kraujo ir šlapimo tyrimus. Esant įtarimui dėl galimų širdies veiklos pokyčių, skiriamas širdies tyrimas – dažniausiai elektrokardiograma, kad būtų įvertinta, ar bulimija nepaveikė širdies funkcijos. Siekiant atmesti kitus galimus svorio svyravimų sutrikimus, gali būti skiriami papildomi tyrimai.

Bulimijos ir anoreksijos skirtumai

Bulimija ir anoreksija iš dalies primena viena kitą – abiem būdingas nuolatinis susirūpinimas maistu ir troškimas numesti svorio. Tiesa, turintys anoreksiją paprastai labai griežtai riboja savo mitybą ir stipriai sumažėja jų kūno svoris. Kartais pasitaiko, jog anoreksija sergantys asmenys irgi patiria persivalgymo ir vėmimo epizodų, tačiau dažnesni ir pagrindiniai jie yra būtent sergant bulimija.

Bulimijos gydymo principai

Bulimijos gydymas reikalauja kompleksiško požiūrio – svarbu pasirūpinti tiek kūnu, tiek psichologine gerove. Dažnai gydymas apima konsultacijas, vaistus ir bendradarbiavimą su įvairių sričių specialistų komanda – gydytojais, dietologais ir psichologais. Pagrindinis tikslas – atkurti sveiką santykį su maistu ir savimi.

Vaistų taikymas

Neretai skiriami antidepresantai, tarp jų – fluoksetinas. Gydytojas pagal poreikį gali pasiūlyti ir kitų vaistų, priklausomai nuo situacijos.

Psichoterapija

Asmenims, sergantiems bulimija, itin svarbi psichologinė pagalba. Kognityvinė elgesio terapija padeda suprasti ir keisti neigiamus mąstymo modelius bei elgesį, susijusį su valgymu. Ja siekiama išmokti atpažinti savo jausmus ir ieškoti sveikesnių būdų su jais tvarkytis.

Gydymui gali būti taikoma ir šeimos terapija, ypač jei bulimija diagnozuojama vaikams ar paaugliams. Ji stiprina šeimos narių supratimą apie ligą ir skatina pagalbą namuose. Interpersonalioji terapija orientuojasi į bendravimo sunkumus ir jų poveikį emocinei būsenai.

Mitybos konsultacijos

Dietologas padeda susikurti sveikus mitybos įpročius, atpažinti natūralius alkio bei sotumo signalus. Tokios konsultacijos suteikia žinių, kaip iš naujo įvertinti santykį su maistu bei siekti stabilaus svorio.

Kada prireikia gydymo stacionare

Nors daugeliu atvejų gydymas vyksta ambulatoriškai, kartais sunkių būklių metu trumpam gali būti rekomenduojama gydytis ligoninėje, kad būtų užtikrintas saugumas ir efektyvi pagalba.

Gyvenimas su bulimija – svarbūs žingsniai

Svarbu ne tik laikytis gydytojo rekomendacijų, bet ir aktyviai rūpintis savijauta kasdien:

• Įtraukite į mitybą visavertį, įvairų maistą – taip gausite reikiamų maistinių medžiagų.
• Pasitarkite su gydytoju dėl vitamino ar mineralų papildų poreikio, fizinio aktyvumo ribų.
• Palaikykite ryšį su artimaisiais ar draugais – jų kitokia perspektyva ir palaikymas padeda geriau įveikti sunkumus.
• Venkite dalykų, kurie sukelia persivalgymą, pavyzdžiui, pernelyg dažnai naršomų socialinių tinklų, kuriuose rodomi nerealistiški kūno standartai.
• Laiku atpažinkite alkį ir reguliariai valgykite.
• Ieškokite alternatyvių būdų įveikti stresą ar nuobodulį, kad mažėtų persivalgymo rizika.
• Stenkitės tobulinti savo požiūrį į save – svarbu suprasti, kad jūsų savivertė nepriklauso nuo svorio.

Bulimijos prevencija

Nors tikslios bulimijos atsiradimo priežastys nėra žinomos, svarbu ugdyti teigiamą požiūrį į maistą ir kūną, ypač vaikams ir paaugliams. Prevencijai naudinga:

• Stengtis kuo dažniau valgyti drauge su šeima.
• Neskirstyti produktų į „gerus“ ir „blogus“.
• Ugdant sveikus įpročius, nesureikšminti kūno svorio.
• Formuoti realistišką, pozityvų požiūrį į kūno įvaizdį.
• Nevartoti įvairių madingų dietų.

Kada reikėtų kreiptis pagalbos

• Jaučiate poreikį persivalgyti slapta, o vėliau sukelti vėmimą ar vartoti laisvinamuosius.
• Vengiate valgyti kitiems matant.
• Vaikas išreiškia stiprią baimę priaugti svorio arba turi iškreiptą požiūrį į savo kūną.
• Vaikas atsisako valgyti su kitais ar dažnai tuoj po valgio eina į tualetą.

Būklės prognozė ir galimi sunkumai

Laikantis nustatyto gydymo, daugeliui žmonių pavyksta pasiekti sveikesnius valgymo įpročius. Vis tik kartais simptomai gali atsinaujinti, ypač patiriant daug streso. Svarbu laiku pastebėjus, kad grįžo seni įpročiai ar neigiamos mintys apie valgymą, kreiptis pagalbos.

Kas yra bulimija?

Bullimija – tai valgymo sutrikimas, kai žmogus per trumpą laiką suvalgo labai daug maisto, o vėliau imasi įvairių priemonių, kad atsikratytų suvalgyto maisto: sukelia vėmimą ar naudoja kitus būdus. Šis sutrikimas alina virškinimo sistemą, gadina dantis, gali lemti pavojingus širdies ritmo sutrikimus ar net širdies nepakankamumą. Gydymas dažniausiai apima terapiją ir vaistų skyrimą.