Pakartotinis PKR plyšimas po operacijos

0
5

Priekinio kryžminio raiščio (PKR) pažeidimai – viena dažniausių ir labiausiai nerimą keliančių traumų sportininkų tarpe. Suplyšus šiam raiščiui, kelio sąnarys tampa nestabilus, judant ar staigiai keičiant kryptį gali lengvai „išlūžti“. Nors ši trauma ne visada užkerta kelią visai sportinei veiklai, ji sukelia daug sunkumų žaidžiant tokias aktyvias šakas kaip futbolas ar krepšinis.

PKR rekonstrukcija – kas vyksta operacijos metu?

Nukentėjus nuo PKR plyšimo, raiščio atkurti taip, kaip jis buvo, negalima. Vietoj to chirurgai suformuoja naują raištį, naudodami kitas kūno sausgysles – dažniausiai pasitelkiamas girnelės ar pakinklio sausgyslės audinys. Operacijos tikslas – grąžinti kelio sąnariui stabilumą, nes ilgainiui nestabilus kelias gali sukelti ankstyvą sąnario susidėvėjimą. Šią operaciją dažniausiai renkasi jauni ir aktyvūs žmonės, nes sėkmingai atlikus reabilitaciją, dauguma vėl grįžta prie mėgstamos sporto šakos.

Iš naujo plyšę PKR – kodėl taip nutinka?

Deja, net ir atlikus rekonstrukciją, naujasis raištis gali vėl plyšti. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių: operacijos technikos, gijimo eiga ir net paties paciento ypatumų. Svarbu išsiaiškinti, į ką atkreipti dėmesį, kad sumažintume pasikartojančios traumos riziką.

Operacijos lemiantys veiksniai

  • Grafto (naujo audinio) padėtis: Viena svarbiausių rekonstrukcijos sėkmės sąlygų – tikslus naujojo raiščio įtvirtinimas. Jeigu audinys pritvirtinamas netinkamai, sutrinka kelio biomechanika ir padidėja traumos rizika. Todėl tokias operacijas svarbu patikėti patyrusiam chirurgui.
  • Grafto dydis: Kai kurių tyrimų duomenimis, mažesnio skersmens nauji raiščiai yra mažiau atsparūs. Kuo storesnis persodintas audinys, tuo geresnė jo ilgalaikė ištvermė.
  • Pasirinktas audinys: Jaunesniems sportininkams dažniau rekomenduojama naudoti autograftą, t. y. pačio žmogaus sausgyslę. Donoro audinys (allograftas) tokiais atvejais laikomas mažiau patikimu, ypač sportuojantiems iki 25 metų.

Reabilitacijos svarba

Tinkamas kelio tausojimas ir profesionaliai sudaryta reabilitacijos programa po operacijos yra raktas į sėkmingą gijimą. Neužtenka tik „prigyti“ naujam audiniui – turi atsigauti visos aplink esančios raumenų grupės, ypač svarbi jų jėga ir sąnario valdymo kontrolė.

  • Grafto įsisavinimas: Audinio „prigijimo“ laikas varijuoja, tačiau dažnai vaikščioti ir sportuoti visiškai saugiai leidžiama tik po 6–9 mėnesių, priklausomai nuo to, ar naudotas nuosavas, ar donoro audinys.
  • Sąnario stabilumas: Specialiai parengta mankšta ir pratimai padeda atkurti koordinaciją ir kontroliuoti judesius. Dalis sportininkų, prieš traumą neturėję tvirtos raumenų kontrolės, daugiau rizikuoja vėl susižeisti. Štai kodėl reabilitacijos metu būtina stiprinti ne tik raumenis, bet ir judesių valdymą.

Prieš grįžtant į sportą, svarbu atlikti specialius ištyrimus, kurie patikrintų, ar raumenų jėga ir sąnario stabilumas jau pakankami. Tai padeda išvengti galimų komplikacijų ateityje.

Asmeninės rizikos

Yra veiksnių, kurių kontroliuoti negalime – pavyzdžiui, amžius ar pasirinktas sportas. Jauni, ypač iki 25 metų amžiaus sportininkai, dalyvaujantys daug staigių judesių ir krypties keitimų reikalaujančiose sporto šakose, po operacijos patiria didesnę pasikartojančio PKR plyšimo riziką. Gydytojai ir reabilitacijos specialistai turėtų tai įvertinti ir koreguoti treniruočių intensyvumą, didesnį dėmesį skirdami tobulam kelio sąnario paruošimui krūviui.

Kaip sumažinti pakartotinės traumos tikimybę?

Norint dar kartą nepatirti PKR plyšimo, svarbiausia žinoti savo individualius rizikos veiksnius ir glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju bei kineziterapeutu. Tinkamai parinktos pratimų programos bei fizinės būklės vertinimai leidžia maksimaliai sumažinti traumos riziką.

Kiti faktoriai, pvz., žaidžiama sporto šaka, konkreti pozicija aikštelėje, žaidimo kontaktas ar sportininko charakterio bruožai, taip pat gali turėti įtakos pakartotiniam sužeidimui. Šie aspektai dar nėra pakankamai ištyrinėti, tačiau jų reikšmės atmesti negalima.

Apibendrinant – kruopšti reabilitacija, sąmoningas rizikos vertinimas ir trenerių bei medikų pagalba leidžia sportininkams saugiau grįžti ant aikštelės ir išvengti nemalonių traumų kartojimosi.

Komentarų sekcija išjungta.