Pavojingas gliukozės kiekis kraujyje: kada sunerimti?

Staiga šoktelėję cukraus kiekio kraujyje svyravimai – tiek pernelyg didelis (hiperglikemija), tiek per žemas (hipoglikemija) – gali būti pavojingi žmonėms, susiduriantiems su diabetu. Riziką lemia ne tik diabeto tipas ar vartojami vaistai, bet ir amžius, trukmė, kiek ilgai cukraus kiekis išliko neįprastas, gebėjimas atpažinti požymius. Kartais pavojingos būklės atsiranda lėtai, nebūtinai su aiškiais simptomais, tačiau nesureagavus jos gali baigtis rimtomis komplikacijomis ar net mirtimi.

Kaip suprasti pavojingus cukraus kiekio pokyčius?

Kasdieninė diabeto priežiūra labai priklauso nuo pačio žmogaus, todėl svarbu ne tik išmanyti, kas laikoma pavojingai aukštu ar žemu cukraus kiekiu, bet ir mokėti laiku atpažinti tokius požymius. Kuo anksčiau pradedama reaguoti į pavojingus simptomus, tuo didesnė tikimybė apsisaugoti nuo komplikacijų.

Hipoglikemija: kaip atrodo labai žemas cukraus kiekis?

Daugelis, gyvenančių su diabetu, puikiai žino, kaip staigaus cukraus kiekio kritimo metu gali būti sunku net normaliai galvoti ar susikaupti. Galimi ir bauginantys pojūčiai: žmogui gali imti drebėti rankos, varginti silpnumas, sumažėti budrumas, atsirasti agresyvumas ar sumišimas. Tokie požymiai ypač gąsdina artimuosius ar prižiūrinčius asmenis.

• Drebėjimas, nervingumas
• Staigus nuovargis, silpnumas
• Padidėjęs alkis
• Dirglumas, susierzinimas
• Prakaitavimas, šalčio pojūtis
• Galvos svaigimas arba skausmas
• Regėjimo sutrikimai
• Odos išblyškimas
• Pablogėjusi koordinacija
• Pojūtis lūpose, liežuvyje ar skruostuose
• Raumenų silpnumas
• Naktiniai košmarai ar net traukuliai

Mokslinėje klasifikacijoje nurodoma, jog hipoglikemija pradedama laikyti pavojinga, kai glikemija nukrenta žemiau 3,9 mmol/l (70 mg/dl), o dar didesnis pavojus – kai rodiklis mažesnis nei 3,0 mmol/l (54 mg/dl). Tai jau riba, kai smegenys neprivalo pakankamai cukraus ir gali kilti stiprūs neurologiniai sutrikimai: sunku kalbėti, silpsta raumenys, prarandama sąmonė, net ištinka koma.

Kai kuriem žmonėm, ypač sergantiems 1 tipo diabetu ir vartojantiems insuliną, reikia būti itin budriems, nes jie gali net nematyti jokių įspėjamųjų požymių. Tokios būklės dažnai pasitaiko, kai žmogus negali pats savarankiškai pasigelbėti – tuomet būtina kitų pagalba.

Hiperglikemija: kodėl ilgam pakilęs cukrus pavojingas?

Retkarčiais šiek tiek padidėjęs cukraus kiekis, paprastai, rimtos žalos nepadaro. Tačiau jei aukšti rodikliai išlieka ilgą laiką, didėja komplikacijų tikimybė – nukenčia akys, inkstai, širdis, kraujagyslės bei nervai.

Tipiškai suaugusiems su diabetu rekomenduojama siekti gliukozės kraujyje ne aukštesnės kaip 7,2 mmol/l (130 mg/dl) nevalgius ir ne daugiau kaip 10 mmol/l (180 mg/dl) po valgio. Kartais asmeniniai tikslai gali būti kitokie, todėl būtina aptarti juos su savo gydytoju.

• Troškulys
• Dažnas šlapinimasis
• Padidėjęs alkis
• Kūno svorio mažėjimas
• Regos neryškumas
• Galūnių dilgčiojimas, nutirpimas
• Nuovargis

Itin pavojinga padėtis susidaro, jei didelę gliukozės koncentraciją kraujyje lydi ketonų atsiradimas šlapime ar kraujyje. Tai dažniausiai nutinka sergant 1 tipo diabetu, tačiau galimi ir su 2 tipu, ypač tiems, kas vartoja tam tikros grupės vaistus ar insuliną. Diabetinė ketoacidozė – reiškinys, kai organizmas trūkstant insulino pradeda deginti riebalus ir kraujyje prisikaupia rūgščių – ketonų, toksiškų ląstelėms.

Kartais vystosi hiperglikeminė hiperosmolinė būsena – čia gliukozės koncentracija tampa labai aukšta (dažnai daugiau nei 33 mmol/l arba 600 mg/dl), o organizmas pradeda netekti daug skysčių. Dažniau pasitaiko vyresniems žmonėms ar turintiems sunkias infekcijas. Gali pasireikšti silpnumu, sąmonės sutrikimu, mėšlungiu ar net koma.

Skubi pagalba esant pavojingam cukraus kiekiui

Ką daryti sumažėjus cukrui?

Pirma pagalba krentant gliukozės lygiui – greitai virškinami angliavandeniai. Tai gali būti sultys (apie 120 ml), viena valgomoji šaukštas cukraus ar medaus, specialūs gliukozės geliai ar tabletės.

Naudinga prisiminti „15 taisyklę“: suvartokite 15–20 gramų greitųjų angliavandenių ir po 15 minučių pamatuokite cukraus lygį. Jeigu jis vis dar žemas, kartokite iki pagerėjimo. Svarbu vengti tokių produktų kaip šokoladas ar riešutų sviestas – esantis riebalas lėtina cukraus pasisavinimą. Reikia atsiminti, kad gydant hipoglikemiją baltymų ar riebalų nerekomenduojama.

Kai būklė pagerėja, tikslinga užkandžiauti ar pavalgyti produktais, turinčiais ir angliavandenių, ir baltymų (pavyzdžiui, obuoliu su riešutų sviestu ar sumuštiniu su daržovėmis ir kiaušiniu). Tai padės išvengti cukraus kritimo dar kartą. Vaikams gali pakakti mažesnės angliavandenių dozės – tinkamos normos priklauso nuo amžiaus ir individualių sveikatos ypatybių.

Jeigu žmogus nebegali savarankiškai reaguoti – būtinai reikalingas kito žmogaus įsikišimas ir gliukagono preparatas. Gliukagonas – kasos išskiriamas hormonas, kuris paskatina kepenis išleisti gliukozės atsargas. Artimieji, mokytojai, auklėtojai ar bet kas, kas rūpinasi diabetu sergančiu žmogumi, turi būti iš anksto informuoti ir apmokyti, kaip reaguoti tokiose situacijose.

Ką daryti esant aukštam cukraus lygiui?

Veiksmingos priemonės priklauso nuo padidėjusio cukraus lygio priežasties. Jei neseniai valgėte daug angliavandenių ar apsirikote su insulino ar kitų vaistų doze, gali padėti gydytojo leista papildoma insulino dozė. Vis dėlto jei jaučiate pablogėjimą, kraujyje atsiranda ketonų, ar sergate infekcija – būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo mažiau tikėtinos komplikacijos.

Kodėl nevykdyta cukraus kontrolė gali būti pavojinga?

Ilgas ar dažnas gliukozės lygio nukrypimas nuo normų didina diabeto komplikacijų riziką – pažeidžiamos akys, inkstai, nervai, smulkios ir stambios kraujagyslės. Ypač vaikams pasikartojančios hipoglikemijos gali turėti įtakos intelektui, o vyresniems žmonėms išauga hipoglikemijos neatpažinimo pavojus – todėl jiems būtina nuolatinė priežiūra.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šalia reguliaraus gydymo ir gliukozės kontrolės komplikacijų tikimybė sumažėja bent perpus, o dažni svyravimai – padidina jų pavojų.

Kas sukelia pavojingą cukraus kiekio pokytį?

Per žemas cukrus gali išsivystyti pavartojus per didelę dozę vaistų ar insulino, pavėluotai suvalgius maistą, praleidus pagrindinį valgį ar po fizinio aktyvumo. Vaikams dažnai pasitaiko, jei insulinas buvo suleistas, bet vaikas nesuvalgė viso maisto. Alkoholis taip pat gali išprovokuoti staigų cukraus kritimą.

Labai padidėjęs cukrus paprastai būna dėl praleistų vaistų ar insulino, insulininių pompų sutrikimų, netikslių dozių arba ligų. Infekcijos dažnai išbalansuoja gliukozės lygį ir apsunkina jos valdymą.

Gydymas ligoninėje

Ligoniui patekus į ligoninę dėl pavojingai išbalansuoto cukraus kiekio, dažniausiai įtraukiamas gydymo specialistas, išmanantis diabeto valdymą. Svarbiausi gydymo principai – organizmo atstatymas skysčiais, insulino leidimas ir elektrolitų pusiausvyros atkūrimas. Kiekvienu atveju gydymo būdas pasirenkamas individualiai.

Kaip apsisaugoti nuo pavojingų cukraus kiekio šuolių?

Daugybė veiksnių lemia cukraus kiekio svyravimus – tai ir mityba, ir vaistai, fizinis aktyvumas, ligos, stresas, miego kokybė, hormonai. Kuo geriau žinosite, kaip stebėti savo sveikatą, atpažinsite, kas iššaukia pavojingą cukraus kitimą, tuo didesnė tikimybė apsisaugoti nuo rimtų komplikacijų.

• Reguliariai tikrinkite savo cukraus kiekį, ypač prieš keliones, vairavimą ar fizinį krūvį.
• Tiesa, greitai pasiekiamų angliavandenių patariama turėti namuose, rankinėje, automobilyje ar darbo vietoje, kad prireikus galėtumėte greitai reaguoti.
• Kartu su savo gydytoju susiplanuokite individualų gydymo ar priežiūros planą, kuris tiktų prie jūsų gyvenimo būdo, sveikatos tikslų ir įpročių.
• Nebijokite klausti ar teirautis šeimos gydytojo, jei kyla klausimų dėl vaistų vartojimo ar jūsų gyvenimo pokyčių.
• Naudokitės gliukozės stebėjimo priemonėmis ir, jei reikia, nešiokitės kraujo gliukozės aparatą net naudojant nuolatinio stebėjimo sistemą. Tai leis patvirtinti matavimus ir imtis priemonių laiku.

Santrauka

Tiek labai žemas, tiek labai aukštas cukraus kiekis kraujyje gali prislėgti savijautą ir tapti neatidėliotina grėsme sveikatai. Tokius pavojus lemia įvairios priežastys – mityba, vaistai, judėjimas, stresas, ligos, miegas ar net hormoniniai svyravimai. Svarbiausia – žinoti savo tikslinius cukraus kiekius bei kaip dažnai juos matuoti. Jei kyla abejonių ar nesate tikri, kaip tinkamai reaguoti esant cukraus svyravimams, būtinai pasitarkite su diabetą prižiūrinčiais specialistais.