Pavojingiausi maisto produktai sergantiems IBS arba Blogiausi maisto produktai dirgliosios žarnos sindromui

Sergant dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), netinkamas maistas gali greitai sukelti diskomfortą ir paaštrinti nemalonius simptomus. Daugelis žmonių pastebi, kad tam tikri produktai dirgina žarnyną ir padidina pilvo pūtimą, skausmą ar sutrikdo tuštinimąsi.

Maisto produktai, sukeliantys DŽS simptomus

Kiekvieno žmogaus organizmas į skirtingus produktus reaguoja savaip. Nesistebėkite, jei maistas, kuris jums netinka, kitam DŽS sergančiajam problemų nesukelia. Vis dėlto, įprastai kelių grupių produktai sukelia stipriausią diskomfortą.

Riebus maistas

Ypač riebių patiekalų valgymas stimuliuoja stipresnius žarnyno susitraukimus, todėl gali skatinti poreikį eiti į tualetą iškart pavalgus. Tokie produktai kaip kepta vištiena ar žuvis, mėsainiai, picos, dešrelės, ledai ir tiršti padažai, neretai pablogina DŽS simptomus. Tačiau visiškai vengti riebalų nereikia: žuvyje, avokaduose ar riešutuose esančios naudingos riebalų rūgštys – draugiškos jūsų skrandžiui.

Pieno produktai

Pienas, sūris ar jogurtas gali varginti tuos, kurių organizmas netoleruoja laktozės – pieno cukraus, kuris dažnai sukelia pilvo pūtimą ir viduriavimą. Kai kurie žmonės lengviau toleruoja mažai laktozės turinčius sūrius, tokius kaip mocarela, brie, kamamberas ar parmezanas, taip pat laktozės neturintį pieną.

Vaisiai su daug FODMAP

Tam tikri vaisiai, gausūs FODMAP medžiagų – sunkiau virškinamų angliavandenių – dažnai apsunkina savijautą sergantiesiems DŽS. Tai, pavyzdžiui, obuoliai, kriaušės, arbūzai, slyvos, mangai, vyšnios ir persikai. Šiuose vaisiuose esantys cukrūs sunkaus absorbcijos žarnyne, todėl gali sukelti pilvo pūtimą ar skausmą.

• Obuoliai
• Kriaušės
• Vyšnios
• Arbūzai
• Mangai
• Slyvos, persikai
• Granatai
• Vynuogės, juodieji serbentai

Tuo tarpu bananai, mėlynės, apelsinai, kiviai – FODMAP kiekis juose mažas. Pastebėta, kad virtus ar troškintus vaisius daugelis žmonių toleruoja lengviau nei žalius.

Daržovės, turinčios daug FODMAP

Nors įvairios daržovės būtinos sveikai mitybai, kai kurios jų – ypatingai turinčios daug FODMAP – skatina pilvo pūtimą, spazmus, dujų kaupimąsi ir kitus DŽS simptomus. Daugiausia bėdų sukelia tokios daržovės kaip žiediniai ar briuselio kopūstai, svogūnai, česnakai, avokadai, šparagai, grybai, pupos, porai, ar moliūgai. Taip pat kryžmažiedės – brokoliai, ridikėliai ar kale kopūstai – gali dirginti jautresnį žarnyną.

• Žiediniai kopūstai, briuselio kopūstai
• Porai, svogūnai, česnakai
• Avokadai, burokėliai, salierai, šparagai
• Grybai, žirniai, pupelės
• Brokoliai, kale, ridikai

Daržovių išbraukti iš valgiaraščio nereikia – virti, troškinti ar net spausti sultis iš kai kurių daržovių daug lengviau toleruojami nei valgant žalius.

Kviečiai ir glitimą turintys grūdai

Kviečiuose, rugiuose ar miežiuose yra medžiagų, kurios gali apsunkinti DŽS sergančiųjų savijautą, net jei nėra glitimo netoleravimo. Šie grūdai, ypač turtingi fruktanais – FODMAP grupei priklausančiais angliavandeniais, dažnam kelia problemų. Pasta, duona, sausainiai ar pyragai taip pat dažnai įtraukti į šį sąrašą. Laimei, rinkoje vis daugėja net glitimo neturinčių ar alternatyvių produktų.

Ankštiniai augalai

Avinžirniai, pupelės, lęšiai ir žirniai turi savitą poveikį – šiose daržovėse gausu sunkiai virškinamų angliavandenių, kuriuos pradeda “apdoroti” žarnyno bakterijos. Tai skatina dujų kaupimąsi ir pilvo pūtimą, todėl daugumai DŽS sergančiųjų šių produktų rekomenduojama vartoti itin saikingai. Kai kurie žmonės lengviau toleruoja nuplautas ar konservuotas ankštines, ypač mažais kiekiais.

• Raudonosios, baltosios pupelės
• Avinžirniai
• Lęšiai
• Žirniai
• Sojos pupelės

Aštrus maistas

Chili pipirai ir kiti aštrūs prieskoniai dažnai įvardijami kaip viena iš pagrindinių skrandžio dirgiklių. Moksliniai tyrimai įrodė, jog žmonių su DŽS žarnyne padaugėja jautrių nervų, kurie reaguoja į aštrias sudedamąsias dalis, tad tokio maisto valgymas gali stipriai padidinti skausmą pilve.

Saldiklių alternatyvos

Dirbtiniai saldikliai ir cukraus alkoholiai (sorbitolis, eritritolis, ksilitolis ir pan.) naudojami įvairiuose „be cukraus“ produktuose. Jie dažnai sunkiai virškinami ir gali sukelti dujų kaupimąsi, pūtimą ar net viduriavimą. Tyrimais rodyta, kad šios medžiagos netgi keičia žarnyno mikrobiotą, o tai galimai dar labiau pablogina DŽS simptomus. Geriau rinktis įprastą cukrų ar natūralias saldinimo priemones, tokias kaip klevų sirupas.

• Bebriauniai saldumynai
• Dirbtinai saldinti ledai
• Saldiklių milteliai

Gazuoti gėrimai

Gazuoti ar saldinti gėrimai linkę didinti žarnyne esančių dujų kiekį. Nors jie vilioja skonio įvairove, tiek cukrus, tiek angliarūgštės burbuliukai gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Net ir dietiniai gėrimai nėra draugiški skrandžiui, jei jautriai reaguojate į saldiklius.

Alkoholis

Ieškant DŽS simptomų kaltininkų, verta atkreipti dėmesį ne tik į maistą, bet ir į gėrimus. Alkoholis jau seniai laikomas viena labiausiai žarnyną dirginančių medžiagų. Ypač rumas ar alkoholiniai kokteiliai, kuriuose gausu FODMAP sudėtinių dalių, dažnai sustiprina simptomus. Jei norite kartais pasimėgauti gėrimu, saugiau būtų apsiriboti nedideliu raudono vyno kiekiu.

Kofeinas

Kava ir kiti kofeino turintys produktai, kaip matė atlikti tyrimai, neretai skatina ne tik budrumą, bet ir pilvo negalavimus, dažnesnį tuštinimąsi bei skausmą pilve. Jei sumąžinsite kofeino kiekį palaipsniui, galėsite išvengti nemalonių nutraukimo simptomų ir įvertinti, ar jūsų savijauta pagerėja.

Patarimai, kaip valdyti DŽS simptomus

DŽS dažniausiai reiškiasi pilvo skausmu, pūtimu ir pasikeitusiais tuštinimosi įpročiais. Kad sumažintumėte nemalonius pojūčius, svarbu stebėti, į kokius maisto produktus jūsų organizmas reaguoja jautriausiai. Maisto dienoraštis gali padėti nustatyti individualius trigerius ir lengviau sudėlioti valgiaraštį.

FODMAP gausūs maisto produktai dažniausiai blogai pasisavinami plonajame žarnyne. Jie dažnai paprika daugybėje vaisių, daržovių, pupelių bei grūdų. Alkoholis, kofeinas, aštrūs prieskoniai ir dirbtiniai saldikliai taip pat dažnai įtraukiami į rizikos sąrašą.

Rasti savo organizmui tinkamą mitybą gali atrodyti sudėtinga, tačiau pasitelkus patyrusį dietologą bus lengviau. Specialistai padės sudaryti tinkamą valgiaraštį, patars dėl FODMAP dietos ir padės aiškiai nustatyti, kurie produktai jums tinka, o kurių verta vengti. Reguliarios konsultacijos gali padėti atgauti kontrolę ir pagerinti savo kasdienę savijautą.