Per dažnas verkimas ir gyvenimas su pseudobulbariniu afektu

Ar jums atrodo, kad verkiate dažniau nei kiti? Jautrumas ir lengvai prasiveržiančios ašaros – daug dažnesnis reiškinys, nei galima manyti. Paprastai verksmas asocijuojamas su liūdesiu, nors kai kuriems žmonėms ašarų nesulaikymas yra tiesiog jų emocinio charakterio dalis, ir tai nėra blogai. Natūralu, kad didesnis jautrumas ar net depresija gali lemti dažnesnį verkimą.

Verkimo priežastys

Neretai draugai ar artimieji pastebi, kad lengvai pravirkstate, ir klausia – kodėl verkiate? Kartais tą patį klausimą užduodate sau. Verkimas dažnai kyla iš konkrečių išgyvenimų, tačiau kartais tampa ženklu, jog žmogus susiduria su emocinėmis ar net medicininėmis problemomis, kurioms reikalingas dėmesys.

Netektis ir stiprūs išgyvenimai

Kai mus paliečia skaudūs įvykiai – artimo žmogaus netektis, pokyčiai darbe, išsiskyrimas ar nusivylimas – natūralu pajusti liūdesį ir pravirkti. Toks reagavimas yra normalus, ir verkiant daugeliui žmonių palengvėja. Net po daugelio metų nuo netekties kai kurie asmenys gali pravirkti kasdien, bet laikui bėgant ašarų vis mažėja. Svarbu duoti sau laiko išgyventi netektį ir, jei reikia, atsitraukti nuo kasdienių pareigų.

Depresija ir jos požymiai

Palyginti su įprastu liūdesiu, depresija ilgainiui veikia kasdienį gyvenimą. Jeigu nuolat jaučiatės prislėgti arba dažnai verkiate, tai gali būti ženklas, kad būtina ieškoti profesionalios pagalbos.

Kada verksmas rodo ligą?

Yra atvejų, kai žmogus pradeda verkti be akivaizdžios priežasties, net kai nesijaučia liūdnas. Tai gali būti emocinės būklės, vadinamos pseudobulbariniu sindromu, požymis. Šis sindromas dažniausiai susijęs su tam tikromis neurologinėmis ligomis – pavyzdžiui, insultu, galvos trauma ar Parkinsono liga. Šiems sutrikimams būdingi nevaldomi emociniai protrūkiai, kai pasireiškia staigus verkimas ar netikėtas juokas, nebūtinai atspindintys tikrąsias žmogaus emocijas.

Pseudobulbarinio sindromo požymiai

• Verkimas ar juokas be aiškios priežasties
• Staigus emocinių išgyvenimų proveržis
• Išreikštos emocijos neatitinka tikros nuotaikos
• Neretas nevaldomų emocijų kartojimasis

Tokius simptomus gali lemti susirgimai, veikiantys smegenų nervus ir trukdantys emocijų kontrolei. Pavyzdžiui, po insulto kas penktam žmogui išsivysto pseudobulbarinis sindromas, dažnas jis ir sergant Parkinsono liga ar po galvos traumų.

Pseudobulbarinio sindromo valdymas

Ši būklė neturi visiško išgydymo, tačiau galima gerinti gyvenimo kokybę taikant įvairias priemones. Dažniausiai padeda medikamentai, kuriuos paskiria gydytojas. Taip pat naudingi savikontrolės metodai, pavyzdžiui, dėmesio blaškymas, meditacija ar kvėpavimo pratimai. Svarbu stebėti savijautą ir, jei reikia, reguliariai konsultuotis su medikais dėl gydymo korekcijų.

Emocijų atvirumas

Jei daugiausia nerimo kelia aplinkinių reakcija į jūsų verksmą ar juoką, verta jiems papasakoti apie jūsų sveikatos būklę. Paaiškinus, kad verksmas susijęs su neurologine būkle, artimiesiems bus lengviau suprasti ir palaikyti jus:

• „Tai susiję su mano smegenų veikla.“
• „Verkiu dėl patirtos traumos ar ligos.“
• „Yra ir rimtesnių bėdų, kurių neturiu.“

Ar verkimas naudingas?

Verkti yra sveika – bent jau saikingai. Emocinės ašaros ne tik padeda sumažinti streso hormonus organizme, bet ir suaktyvina endorfinų, įskaitant oksitociną, išsiskyrimą. Šis natūralus cheminis junginys palengvina tiek emocinį, tiek fizinį skausmą. Visgi, jei verkiama labai dažnai ar be aiškios priežasties, verta pasikonsultuoti su specialistais – ypač jei įtariamas depresija ar pseudobulbarinis sindromas.

Kiek žmonių patiria pseudobulbarinį sindromą?

Per pastaruosius metus pasaulyje tūkstančiai žmonių susidūrė su šia problema. Pseudobulbarinio sindromo simptomai gali pasireikšti įvairias neurologines ligas patiriantiems asmenims – po galvos traumų, sergant Alzheimerio, išsėtine skleroze, amiotropine lateraline skleroze, po insultų ar esant Parkinsono ligai. Tokie emocijų kontrolės sutrikimai dažnai nediagnozuojami, nes gali būti priskiriami kitoms būklėms.

Kaip keičiasi simptomai laikui bėgant?

Pseudobulbarinio sindromo eiga gali svyruoti: simptomai dažniausiai būna ryškiausi pirmus mėnesius po insulto ar traumos, o laikui bėgant dažnai palengvėja. Vis dėlto jei priežastis yra progresuojanti liga (pavyzdžiui, Parkinsono ar išsėtinė sklerozė), simptomai gali stiprėti. Svarbiausia žinoti, kad net jei emocijų išraiška tapo sunkiai valdoma, ši būklė nėra jūsų kaltė – dėl to galima ir reikia ieškoti pagalbos bei priemonių ja kontroliuoti.