Kas yra Peyronie liga (varpos kreivumas)?

Jungiamasis audinys palaiko ir sujungia skirtingus mūsų organus bei audinius. Kai kurie sutrikimai, pažeidžiantys šį audinį, gali paveikti raumenis, odą ir sąnarius, o taip pat padidinti riziką susirgti Peirono liga.

Kas yra jungiamojo audinio sutrikimai?

Jungiamojo audinio ligos pasireiškia tada, kai audiniai tampa kietesni, trumpėja ar tinsta. Šie pokyčiai gali įtakoti įvairias organizmo dalis. Dažniausios ligos, susijusios su Peirono ligos rizika, yra:

• Dupuytreno kontraktūra (dar vadinama Dupuytreno liga) – delno audinyje susidaro randai, pirštai pradeda riestis žemyn ir gali likti nuolat sulenkti.
• Padų fascitas – tai uždegimas pado srityje, sukeliantis skausmą ar patinimą.
• Sclerodermija – ši liga lemia audinių pastorėjimą, raumenų ar sąnarių tinimą bei skausmą.

Polinkis sirgti ir kiti rizikos veiksniai

Neretai Peirono liga būna paveldima. Jei šeimoje yra turinčių ši sutrikimą, pavyzdžiui, tėtis ar brolis, rizika taip pat padidėja.

Cukrinis diabetas irgi svarbus rizikos veiksnys. Diabetu sergantys žmonės daug dažniau patiria erekcijos sutrikimų, o šie gali lemti Peirono ligos išsivystymą – rizika čia tampa net 4-5 kartus didesnė. Kuo geriau kontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė.

Hipogonadizmas – sutrikimas, kai lytinės liaukos gamina per mažai hormonų (dažniausiai testosterono). Žemas šio hormono lygis gali sutrikdyti audinių gijimą, todėl padidėja Peirono ligos rizika.

Galimos traumos ir veiklos

Peirono liga dažniau išsivysto po sužalojimų lytinių organų srityje. Tokius sužalojimus gali sukelti įvairios veiklos arba medicininės procedūros:

• Kateterių įvedimas į šlaplę
• Cistoskopija – procedūra, kai apžiūrima šlapimo takų vidinė dalis
• Įvairios prostatos operacijos per šlaplę
• Kontaktiniai sportai
• Itin intensyvus ar traumuojantis lytinis aktas

Pagrindiniai peirono ligos simptomai

• Kieti mazgeliai ar sustorėjimai vienoje arba keliose varpos vietose
• Varpos kreivumas, kuris gali būti pastebimas tiek erekcijos metu, tiek be jos
• Jeigu randai atsiranda keliose vietose, gali susidaryti įdubimas ir varpa įgauna „smėlio laikrodžio“ formą
• Skausmas erekcijos metu ar lytinių santykių metu
• Sumažėjusi ar susiaurėjusi varpa
• Problemos su erekcija

Simptomai gali vystytis palaipsniui arba pasireikšti staiga. Skausmas dažniausiai laikui bėgant sumažėja, tačiau varpos kreivumas neretai išlieka.

Kaip diagnozuojama peirono liga?

Diagnozės metu gydytojas dažniausiai klausinėja apie sveikatos istoriją ir apžiūri lytinius organus tiek ramybės, tiek erekcijos metu. Prireikus, erekcijai sukelti gali būti leidžiama speciali medžiaga. Papildomi tyrimai kaip ultragarsas padeda tiksliau nustatyti rando vietą, įvertinti randėjimo pobūdį ir kraujotaką.

Kartais atliekami laboratoriniai tyrimai, kad būtų galima nustatyti gretutines ligas. Diagnozavus Peirono ligą, dažnai patariama konsultuotis su urologu, besispecializuojančiu vyriškos lyties organų ir šlapimo sistemos ligose.

Gydymo sprendimai ir prognozė

Ne kiekvienu atveju būtinas gydymas. Jei simptomai nestiprūs, nėra skausmo, varpa tik šiek tiek pakrypusi ar lytinis gyvenimas nenukenčia, gydytojas gali siūlyti tik stebėti būklę. Kartais Peirono liga savaime praeina, bet tokių atvejų nedaug.

Kai gydymas reikalingas, galima rinktis kelis metodus: vaistus, medicinines ar chirurgines procedūras. Kartu gali būti rekomenduojama keisti gyvenseną, ypač siekiant išvengti papildomų erekcijos sutrikimų.

Gydymo metodai

Pagrindiniai peirono ligos gydymo tikslai – sumažinti skausmą, atkurti galimybę lytiniam gyvenimui ir kiek įmanoma ištiesinti varpą. Gydymo taktika priklauso nuo simptomų sunkumo ir paciento lūkesčių. Galimi šie būdai:

Vaistai

• Kolagenazė – baltymas, padedantis skaidyti randus, skiriamas esant ryškiam varpos kreivumui.
• Interferonas-alfa 2b – sumažina uždegimą, sulėtina rando augimą ir skatina irimo procesus.
• Verapamilis – vaistas, mažinantis varpos kreivumą ir skausmą.

Taip pat taikomos geriamosios tabletės, pavyzdžiui, karnitinas (gerina gijimą), kolchicinas (mažina uždegimą), pentoksifilinas (skatina kraujotaką), kalio para-aminobenzoinė rūgštis (mažina randus, bet tam tikrose situacijose vartojama sunkiai ir gana brangi), L-argininas (gerina kraujotaką), tadalafilis (naudojamas erekcijos sutrikimams gydyti), tamoksifenas (veikia hormonų pusiausvyrą, tačiau ne visiems tinka).

Kitos gydymo priemonės

• Extrakorporalinių smūginių bangų procedūros – naudojama tam, kad suardytų randus ir sumažintų skausmą.
• Vakuuminiai arba tempimo įrenginiai – ilgainiui gali padėti tiesinti varpą, prailginti ją ar pagerinti erekcijos stiprumą; rezultato tenka palaukti nemažai laiko.
• Radioterapija – kai kuriais atvejais gali mažinti skausmą, tačiau dažnai rando formavimasis tik blogėja, todėl dabar šis metodas nenaudojamas beveik niekada.

Chirurginis gydymas

Operacija rekomenduojama tada, kai varpos kreivumas toks ryškus, kad trukdo lytiniam gyvenimui, o visi kiti metodai nepadeda. Tokiu atveju gali būti trumpinama arba ilginama tam tikra varpos pusė ar įstatomi specialūs protezai.

Papildai ir skausmo valdymas

Tiriama, ar vitaminas E ar amino rūgštis L-argininas galėtų sumažinti randus ir pagerinti būklę. Nepaisant to, šių papildų poveikis dažnai prilygsta placebo efektui.

Skausmui mažinti gydytojai dažnai rekomenduoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip ibuprofenas ar naproksenas. Taip pat galima naudoti šilumos šaltinį, pvz., šildomą pagalvėlę.

Kasdienis gyvenimas ir emocinė sveikata

Peirono liga gali sukelti didelę emocinę įtampą. Daug žmonių susiduria su nerimu, gėda ar net depresija. Tai gali paveikti ir santykius su partneriais. Svarbu kalbėtis atvirai apie savo būklę, dalintis savo jausmais ir drauge ieškoti sprendimų.

• Aptarkite jausmus su partneriu – atvirumas padeda lengviau valdyti situaciją.
• Kreipkitės į specialistus, pavyzdžiui, seksologą ar psichoterapeutą, kurie gali padėti išspręsti emocinius ir fizinius sunkumus.

Trumpai apie peirono ligą

Peirono liga – tai būklė, kurios metu varpos audiniuose susidaro randų, dėl ko erekcijos metu varpa išsilenkia ar pakrypsta, kartais atsiranda skausmas. Dažnai trikdoma lytinė funkcija, bet terapija gali ženkliai pagerinti tiek fizinę, tiek emocinę savijautą.