Plokščialąstelinė karcinoma: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Piktybiniai ląstelių pokyčiai, vadinami plokščialąsteline karcinoma, dažniausiai išsivysto veikiant ultravioletiniams spinduliams. Ši odos vėžio rūšis gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, kur yra oda – dažniausiai ten, kur ji dažnai būna neapsaugota nuo saulės.

Kas yra plokščialąstelinė karcinoma

Plokščialąstelinė karcinoma – tai itin dažnas odos vėžys, kuris susiformuoja pradėjus nekontroliuojamai daugintis plokščiosioms odos ląstelėms. Paprastai organizmas šias ląsteles nuolat atnaujina – senos žūva, o vietoje jų atsiranda naujų. Tačiau kai šios ląstelės pakinta (mutuoja) ir pradeda kauptis, gali susidaryti auglys.

Ši vėžio rūšis daugeliu atvejų vystosi gana lėtai. Jei liga diagnozuojama anksti, gydymas paprastai būna nesudėtingas. Tačiau ilgainiui navikas gali išplisti į gilesnius audinius, kaulus ar artimiausius limfmazgius – tuomet gydymas tampa sudėtingesnis.

Kur kūne dažniausiai atsiranda karcinoma

Plokščialąstelinė karcinoma dažniausiai aptinkama ten, kur oda būna daugiausia veikiama saulės ar UV spindulių: ant galvos, veido, kaklo, pečių, nugaros, ausų, lūpų, rankų, kojų, plaštakų.

Tačiau ji gali atsirasti ir tose vietose, kurios nėra tiesiogiai veikiamos saulės, ypač žmonėms su tamsesne oda – pavyzdžiui, pėdų padai, genitalijos.

Plokščialąstelinės karcinomos formos

• In situ: auglys išplitęs tik viršutiniame odos sluoksnyje.
• Kutaninė: navikas plinta ir į gilesnius der­mą.
• Metastazinė: vėžys išplitęs į kitus kūno organus. Nors tai pasitaiko retai, bet jei auglys ilgai nepastebėtas ar negydomas, ši rizika padidėja.

Plokščialąstelinės karcinomos simptomai

Ši vėžio forma dažniausiai pasireiškia srityse, kurios dažnai nudega saulėje. Žmonėms su šviesia oda auglys dažniausiai išryškėja atvirose kūno vietose. Tamsesnės odos žmonėms jis gali pasireikšti ir uždengtuose regionuose.

• Stambus, šiurkštus, pleiskanotas, rausvai atrodantis lopas ant odos
• Atvira žaizda, kuri gali būti su pakeltais kraštais
• Ruda dėmė, primenanti pigmentinę dėmelę
• Karpos pavidalo ar ragelio formos mazgelis
• Nauja opa ar masė senos randinės vietoje
• Lygios ar žaizdotos raudonos, balkšvos dėmės burnos viduje
• Spalvota linija po nagais
• Besitraukiantis ar deformuotas nagas

Nors dažniausiai naviko spalva – rausva arba rožinė, jis gali būti pilkas, violetinis, geltonas ar net juodas. Simptomai skiriasi priklausomai nuo odos tipo ir individualių savybių – žmogus gali jausti niežulį, jautrumą ar net nutirpimą, bet dažnai ankstyvų pojūčių visai nėra.

Kaip plokščialąstelinė karcinoma atrodo burnoje ir kitose vietose

Plokščialąstelines ląsteles rasime ne tik odoje, bet ir burnos gleivinėje, ryklėje, liežuvyje, lūpose. Todėl vėžys gali vystytis ir šiose vietose. Burnoje jis dažniausiai pasireiškia vidinėje žandų pusėje, dantenose, gomuryje, po liežuviu ar už krūminių dantų. Ant liežuvio – tai neskausmingos dėmės, mazgeliai, gali pasireikšti kraujavimas ar storėjimas. Ant lūpų navikas dažnai primena ilgai negyjančią žaizdelę; šviesios odos žmonėms ji raudona, tamsesnių – gali būti pilka ar tamsi.

Jei auglys atsiranda gerklėje, gali imti skaudėti gerklę ar ausis, atsirasti sunkumas kalbėti, ryti.

Plokščialąstelinės karcinomos priežastys

Pagrindinė auglio išsivystymo priežastis yra ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis – tiek natūralios saulės, tiek soliariumų. UV spinduliai pažeidžia ląstelių DNR ir išbalansuoja natūralų atsinaujinimo mechanizmą.

Nors ši vėžio rūšis dažniau išsivysto žmonėms su šviesia oda, plaukais ar akimis, ja susirgti gali bet kas – nepriklausomai nuo rasės ar gyvenimo būdo. Net tamsios odos žmonėms, ši odos vėžio rūšis sudaro didelę dalį visų odos navikų.

Be UV spindulių, riziką didina įvairūs veiksniai – imuninės sistemos silpnumas, lėtiniai uždegimai, buvę nudegimai ar cheminės medžiagos.

Rizikos veiksniai

• Aukštesnis amžius
• Vyrų lytis
• Šviesi oda, plaukai ir akys
• Buvę nudegimai nuo saulės
• Dažnas buvimas lauke be apsaugos
• Tam tikros paveldimos ligos
• Soliariumų naudojimas
• Ilgalaikis sąlytis su arseniku ar kitomis cheminėmis medžiagomis
• Susilpnėjusi imuninė sistema
• Rūkymas ir kiti tabako gaminiai
• Gausus alkoholio vartojimas
• Burnos ertmės dirginimas ar bloga burnos higiena

Kaip nustatoma plokščialąstelinė karcinoma

Pirmiausia gydytojas atidžiai apžiūri odos pažeidimą, įvertina jo dydį, formą, spalvą, palpuoja limfmazgius. Svarbu išsiaiškinti, ar turėta didelių nudegimų, kaip ilgai pastebėtas odos pokytis. Jei navikas atrodo įtartinai, paimamas mėginys biopsijai ir, jei reikia, atliekami papildomi vaizdiniai tyrimai. Jei auglys įtariamas burnoje ar gerklėje, gali būti naudojami specialūs endoskopiniai metodai apžiūrai.

Ligos stadijos

• 0 stadija: vėžys apsiriboja pačiu paviršiniu odos sluoksniu.
• I stadija: vystosi viršutiniuose ir viduriniuose odaus sluoksniuose.
• II stadija: auglys įsiskverbia giliau ir artimiausią nervų sistemą.
• III stadija: navikas plinta į limfmazgius.
• IV stadija: vėžys išplinta už odos ribų į kitus organus.

Kaip atskirti plokščialąstelinę ir bazalinių ląstelių karcinomą

Bazalinių ląstelių karcinoma – dar viena labai dažnai pasitaikanti odos vėžio forma. Abi vėžio rūšys prasideda išoriniuose odos sluoksniuose, tačiau plokščialąstelinė pažeidžia viršutinį sluoksnį, o bazalinė – žemiausią pamatinį sluoksnį. Abi atsiranda veikiant UV spinduliams, dažniausiai atvirose kūno vietose. Skirtumas tas, kad bazalinių ląstelių karcinoma retai išplinta į kitus organus, o plokščialąstelinė turi didesnę išplitimo riziką. Abi ligos ankstyvoje stadijoje nesunkiai gydomos.

Gydymo būdai

Dažnai navikas pašalinamas nesudėtingos chirurginės intervencijos metu – tai gali būti atliekama tiek gydytojo kabinete, tiek ligoninėje. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo naviko dydžio, vietos ir išplitimo.

Mažiems navikams:

• Gerybinio auglio grandymas ir uždegimas elektros srove (kuretažas ir elektrodžiovinimas)
• Lazerinės procedūros
• Fotodinaminė terapija, kai naudojama speciali šviesai jautri medžiaga
• Pažeistos vietos šaldymas skystu azotu (krioterapija)

Dideliems navikams ar išplitusiems:

• Chirurginis pašalinimas kartu su sveikos odos kraštais
• Mohs chirurgija – auglys šalinamas sluoksnis po sluoksnio tikrinant mikroskopu
• Paviršinė spindulinė terapija
• Limfmazgių chirurginis gydymas
• Vietinė chemoterapija – vaistai tepami geliu ar kremu ant odos
• Tikslinės medikamentinės terapijos priemonės
• Lazerių terapija ar cheminis šveitimas (peelingas)

Kodėl svarbu nedelsti su gydymu

Svarbu kuo anksčiau pradėti gydyti plokščialąstelinę karcinomą – ankstyvoje stadijoje ji visiškai pagydoma. Ignoruojant ligą, didėja išplitimo pavojus ir komplikuojasi gydymas.

Galimos komplikacijos

Negydoma plokščialąstelinė karcinoma perauga į aplinkinius audinius ir gali pažeisti organus. Nors gyvenimo pavojus kyla retai, ši rizika didėja, jei:

• Navikas labai didelis ar gilus
• Pažeidžiamos gleivinės (pvz., lūpos)
• Atliekama organų transplantacija
• Stipriai nusilpusi imuninė sistema

Kaip apsisaugoti nuo plokščialąstelinės karcinomos

• Laikytis atokiau nuo saulės stipriausiais valandomis (10–16 val.)
• Renkantis būti lauke, dėvėti plačiabrylę kepurę, akinius nuo saulės, ilgomis rankovėmis drabužius
• Kiekvieną dieną tepti plačiai veikiantį apsauginį kremą nuo saulės, pakartotinai jį naudoti dienos metu, net esant debesuotam orui
• Vengti soliariumų
• Reguliariai apžiūrėti savo odą – ieškoti naujų mazgelių, dėmių, pokyčių apgamų ar randų
• Laikytis darbo saugos taisyklių, jei jūsų aplinkoje yra pavojingų cheminių medžiagų
• Vengti visų tabako produktų
• Rūpintis burnos ir dantų higiena bei lankytis pas odontologą profilaktiškai
• Jei kada nors sirgote odos vėžiu, reguliariai lankykitės pas specialistą

Esminiai patarimai

Plokščialąstelinė karcinoma yra labai dažnas odos vėžys, galintis išsivystyti bet kam. Rekomenduojama dažnai tikrinti savo odą ir nedelsti kreiptis į medikus, jei pastebėjote įtartinų pakitimų. Anksti diagnozuotas auglys beveik visada yra pilnai pagydomas.