Polipektomija: simptomai ir kada reikalingas šalinimas

Polipektomija – tai medicininė procedūra, kurios metu pašalinamas polipas – darinys, atsirandantis organo ar kūno ertmės vidinėje pusėje. Polipai gali būti piktybiniai arba gerybiniai. Dažniausiai jie būna gerybiniai, tačiau gydytojas negali tiksliai nustatyti to pobūdžio tol, kol polipas nėra pašalintas. Kai kurie polipai yra vadinami ikivėžiniais – jie dar nėra piktybiniai, bet ateityje gali virsti vėžiu.

Kodėl atliekama polipektomija

Polipas gali būti pašalintas, jeigu:

• Sukelia simptomus arba komplikacijas

• Išvaizda leidžia įtarti vėžį ar ikivėžinę būklę

• Reikia laboratorinio ištyrimo

Daugelis gydytojų rekomenduoja šalinti visus polipus profilaktiškai. Net jei polipas neatrodo pavojingas ar nesukelia simptomų, jis gali toliau augti, keistis ir ateityje sukelti sveikatos sutrikimų.

Kada reikalinga polipektomija

Polipektomija gali būti būtina, jeigu polipai susiformuoja tuščiaviduriuose organuose, tokiuose kaip:

• Gaubtinės žarnos polipai

• Gimdos polipai

• Skrandžio polipai

• Tulžies pūslės polipai

Šių polipų pašalinimas ir ištyrimas svarbus siekiant anksti aptikti ir užkirsti kelią tokioms ligoms kaip:

• Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Skrandžio vėžys

• Tulžies pūslės vėžys

Kada polipus reikia pašalinti dėl simptomų

Kartais polipai turi būti pašalinti ne tik dėl profilaktikos, bet ir dėl to, kad jie sukelia konkrečius negalavimus, tokius kaip:

• Nekontroliuojamas kraujavimas

• Skausmas arba spaudimas vidaus organuose

• Kraujagyslės, tulžies latako ar žarnyno užsikimšimas

• Menstruacijų sutrikimai ar vaisingumo problemos gimdoje

Ar polipektomija yra nedidelė operacija

Taip, polipektomija laikoma mažai invazyvia procedūra. Dauguma tokių intervencijų nereikalauja pjūvio į kūną – polipai dažniausiai pasiekiami per natūralias kūno angas naudojant specialius medicininius instrumentus.

Polipai dažnai pašalinami jų aptikimo metu atliekant kolonoskopiją ar endoskopiją. Šie tyrimai atliekami įvedant apšviestą vamzdelį pro gerklę arba išangę į vidaus organus. Per tą patį vamzdelį chirurgai gali atlikti nedideles operacijas.

Sunkesniais atvejais chirurgui gali prireikti pasiekti polipą per pilvo ertmę. Tai atliekama taikant mažai invazyvius metodus, pavyzdžiui, laparoskopiją. Tokiu atveju pro mažą “rakto skylutės” dydžio pjūvį įvedamas vamzdelis, o operacija atliekama per kitą mažą angą.

Ar polipektomija skausminga

Gydytojai naudoja įvairias nejautros ir nuskausminimo priemones, kad procedūros metu jaustumėtės kuo patogiau. Galite pasirinkti bendrinę nejautrą, kurios metu miegosite, tačiau dažniausiai tai nėra būtina, nebent atliekama chirurginė operacija.

Daugeliu atvejų pacientas procedūros metu būna sąmoningas. Taikomas tam tikras nuskausminamųjų ir raminamųjų derinys, kad sumažėtų diskomfortas ir įtampa. Gali būti juntamas lengvas spaudimas ar traukimas šalinant polipą, tačiau skausmo neturėtumėte jausti.

Kas vyksta prieš polipektomiją

Pasiruošimas

Daugumai polipektomijų specialaus pasiruošimo nereikia. Tačiau jeigu procedūros metu bus atliekama kolonoskopija siekiant aptikti ar pašalinti gaubtinės žarnos polipus, žarnynas turi būti išvalytas. Gydytojas rekomenduos žarnyno valymo priemonę, kuri padės išvalyti žarnyną prieš procedūrą. Kiekviena priemonė turi savo naudojimo instrukciją. Dažniausiai prieš procedūrą reikia laikytis specialios dietos. Visas pasiruošimas kolonoskopijai gali užtrukti iki 24 valandų.

Vaistai

Anesteziologas iš anksto su jumis aptars nuskausminimo galimybes. Jums bus suleisti raminamieji arba nejautros vaistai per veninį kateterį, kad būtumėte pasiruošę procedūrai. Gali būti paskirti ir geriami vaistai prieš arba po procedūros. Gydytojas gali nurodyti tam tikrą dieną nevartoti kai kurių medikamentų.

Kas vyksta polipektomijos metu

Paprasta polipektomija yra endoskopinė procedūra. Tai reiškia, kad ji atliekama naudojant endoskopą – ilgą, lankstų vamzdelį su pritvirtinta apšviesta kamera. Yra skirtingų endoskopų, skirtų patekti į skirtingas kūno ertmes. Pavyzdžiui, kolonoskopija naudoja kolonoskopą gaubtinei žarnai tirti, o histeroskopija – histeroskopą gimdai apžiūrėti.

Gydytojas įveda endoskopą pro išangę, gimdos kaklelį arba gerklę, kad pasiektų reikiamą organą. Kamera perduoda vaizdą į ekraną, o gydytojas naudoja šį vaizdą tam, kad tiksliai nukreiptų endoskopą į polipo vietą. Kartais per endoskopą į organą leidžiamos anglies dvideginio dujos, kad organas išsiplėstų ir vaizdas būtų aiškesnis.

Polipui pašalinti per endoskopą įvedami smulkūs chirurginiai instrumentai. Gali būti naudojami specialūs žnyplės tipo įrankiai, kurie sugriebia polipą, arba vielinis kilpinis įrankis, kuriuo polipas nugremžiamas. Įrankiai gali būti aušinami arba kaitinami, kad padėtų sustingdyti polipą. Skirtingi įrankiai ir metodai taikomi pagal polipo tipą ir jo vietą. Pašalinus polipą, jis ištraukiamas tuo pačiu keliu, kuriuo buvo įvestas endoskopas.

Paprastos polipektomijos metu polipas pašalinamas ties jo pagrindu arba koteliu, nepažeidžiant aplinkinių audinių. Kartais gali likti nedidelė dalis polipo audinio. Tokiu atveju gydytojas ją sunaikina elektrokoaguliacijos įrenginiu – prietaisu, perduodančiu elektros srovę. Tai padeda užkirsti kelią polipo atsinaujinimui bei užsandarina žaizdą, sustabdydamas kraujavimą.

Ką daryti, jei reikalingas sudėtingesnis polipo pašalinimas

Kai kurie polipai gali būti sudėtingi pašalinti įprastos polipektomijos metu dėl įvairių priežasčių. Jie gali būti per daug plokšti arba per dideli, kad juos būtų galima sugriebti žnyplėmis ar kilpa, arba būti tokioje vietoje, kur juos sunku aiškiai matyti ar pasiekti nepažeidžiant aplinkinių audinių. Kartais įtariamas invazinis vėžys reikalauja kitokio požiūrio – būtina pašalinti ne tik polipą, bet ir visus piktybinius audinius.

Galimi alternatyvūs metodai

Laparoskopinė operacija

Jeigu chirurgui tenka pasiekti polipą per pilvo ertmę, tai dažniausiai atliekama naudojant mažai invazyvų metodą – laparoskopiją. Procedūra atliekama per kelis mažus, maždaug 1,2 cm dydžio pjūvius. Vienas jų skirtas laparoskopui, kitas – chirurginiams instrumentams.

Endoskopinė gleivinės rezekcija

Endoskopinė gleivinės rezekcija yra panaši į paprastą polipektomiją – taip pat naudojama kilpa polipui pašalinti. Skirtumas tas, kad šiuo atveju pjūvis atliekamas giliau, po polipu esančioje gleivinėje. Kad būtų lengviau pakelti polipą, po juo į gleivinę suleidžiamas fiziologinio tirpalo injekcija.

Endoskopinė pogleivio disekcija

Ypač dideli arba įtartini dėl vėžio polipai gali reikalauti endoskopinės pogleivio disekcijos. Jos metu naudojamas elektrochirurginis pjovimo įrenginys, kuriuo pjūvis atliekamas giliau – pogleivio sluoksnyje po polipu. Tai leidžia pašalinti didesnius polipus vientisai, nepaliekant audinių likučių.

Kas vyksta po polipektomijos

Po procedūros greičiausiai galėsite netrukus vykti namo, tačiau gali prireikti, kad kas nors jus parvežtų. Dėl anestezijos poveikio galite jaustis nestabiliai ar būti išsiblaškę. Gali būti likęs procedūros metu susikaupęs dujų kiekis, kuris sukels lengvą diskomfortą, kol natūraliai pasišalins. Jeigu buvo paveikta virškinimo sistema, keletą dienų rekomenduojama maitintis atsargiau.

Gydytojas išsiųs pašalintą polipą laboratoriniam tyrimui. Rezultatai paprastai gaunami per vieną ar dvi savaites. Dauguma polipų būna gerybiniai. Jei bus nustatyta vėžio požymių, bus suplanuoti papildomi tyrimai ir gydymas. Net jei polipas pasirodys esantis gerybinis, gydytojas norės periodiškai jus stebėti, nes polipai dažnai linkę vėl atsirasti.

Kokie yra šios procedūros privalumai

Dauguma polipų nesukelia problemų ir nevirsta vėžiu, tačiau jei taip atsitinka, ankstyvas įsikišimas yra labai svarbus. Vienintelis būdas įsitikinti, ar nėra vėžio, – pašalinti polipą ir ištirti jį laboratorijoje. Taip pat gydytojas gali tiksliai nustatyti polipo tipą ir įvertinti, ar jis turi polinkį keistis. Remiantis šiais duomenimis, galima suplanuoti tolesnę sveikatos priežiūrą ir stebėseną.

Kokios galimos rizikos ar komplikacijos

Komplikacijos pasitaiko retai, tačiau gali būti:

• Kraujavimas

• Infekcija

• Organų sienelės prakiurimas arba plyšimas, dėl kurio gali atsirasti skysčio nutekėjimas

• Perdegimas į gilesnius audinius naudojant elektrokoaguliacijos prietaisą

Kas yra po polipektomijos krešėjimo sindromas

Po polipektomijos krešėjimo sindromas (dar vadinamas po polipektomijos sindromu arba perdegimo sindromu) – tai reta komplikacija, kuri gali išsivystyti po procedūros. Ji atsiranda, kai elektrokoaguliacijos prietaisas, naudotas polipo liekanoms sunaikinti, pažeidžia gilesnius organo audinius.

Šio sindromo simptomai gali būti:

• Pilvo skausmas

• Karščiavimas

• Leukocitozė (padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis, rodantis imuninės sistemos aktyvumą)

Šie simptomai panašūs į tuos, kurie pasireiškia prakiurus ar plyšus organų audiniams – tai būtų rimtesnė būklė, kuriai reikėtų chirurginės intervencijos. Tačiau po polipektomijos sindromas paprastai yra mažiau pavojingas ir praeina per kelias dienas, gydant medikamentais. Simptomai dažniausiai pasireiškia per 12 valandų po procedūros, bet kartais gali atsirasti ir po kelių dienų. Būtina informuoti gydytoją, jei pastebite šiuos požymius.

Kiek laiko trunka atsistatymas po polipektomijos

Atsistatymas po polipektomijos paprastai yra greitas ir trunka vos kelias dienas. Gali būti, kad vieną ar dvi dienas reikės vartoti gydytojo paskirtus ar be recepto įsigyjamus nuskausminamuosius.

Taip pat gali pasireikšti nedidelis kraujavimas su išmatomis arba šlapimu – tai priklauso nuo to, kurioje vietoje buvo pašalintas polipas. Toks kraujavimas laikomas normaliu, tačiau jei kraujavimas yra gausus arba ilgai nepraeina, būtina pasitarti su gydytoju.