Pornografijos priklausomybė: kodėl ji taip įtraukia?

Šiuolaikinis gyvenimas, nuolat besikeičiančios technologijos ir neribotos interneto galimybės lėmė, jog pornografijos žiūrėjimas tapo vos ne kasdienybės dalimi. Tačiau kai kuriems žmonėms tai peržengia įpročio ribas ir pradeda trukdyti gyvenimui – pasireiškia prieraišumas, kurio nebepavyksta valdyti.

Pornografinės medžiagos prieinamumas ir rizikos veiksniai

Pornografija šiais laikais pasiekiama itin lengvai – dažnai užtenka kelių spustelėjimų. Privatumo pojūtis namuose ar asmeniniuose įrenginiuose taip pat sumažina vidinius barjerus. Daugelis tokius įpročius slepia, tad slapta žiūrima pornografija gali tapti įrankiu vengti kitų problemų ar stiprinti kompulsinius elgesio modelius.

Yra tam tikrų aplinkybių, kurios didina tikimybę susidurti su žalingu priklausomumu nuo pornografijos. Tarp jų – šeimos narių, turinčių priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, šeimos konfliktai, psichikos sveikatos sunkumai, tokie kaip depresija ar nuotaikų sutrikimai, patirta fizinė ar seksualinė prievarta. Šios aplinkybės gali sumažinti asmens gebėjimą tinkamai susidoroti su stresu ar neigiamomis emocijomis, todėl kyla rizika ieškoti trumpalaikio palengvėjimo internete.

Pagalbos būdai ir gydymo galimybės

Jei pornografijos naudojimas ima trukdyti kasdienybei ar santykiams, svarbu žinoti, jog pagalba yra prieinama. Dažniausiai gydymas grindžiamas psichoterapija. Įvairios terapijos formos suteikia galimybę įveikti šį iššūkį.

Psichoterapijos metodai

• Kognityvinė elgesio terapija (KET) – padeda atpažinti ir keisti nepalankius įpročius, gilintis į elgesio priežastis ir mokytis naujų būdų reaguoti į stresą ar pagundas.
• Priėmimo ir įsipareigojimo terapija – moko priimti savo mintis ir potraukius, neatstumti jų, tačiau rinktis veiksmus, kurie labiau atitinka asmenines vertybes.
• Psichodinaminė terapija – padeda įsigilinti į pasąmonėje slypinčius motyvus, kurie gali turėti įtakos kompulsiniam elgesiui, suteikia galimybę pažinti save ir spręsti vidinius konfliktus.

Medikamentinis gydymas

• Antidepresantai – gali būti naudingi, jei kartu pasireiškia nuotaikos svyravimai ar nerimas.
• Naltreksonas – dažnai taikomas priklausomybių mažinimui, slopina stiprų pasitenkinimo jausmą, kuris gaunamas atliekant kompulsinius veiksmus.
• Nuotaikos stabilizatoriai – taikomi tam tikriems psichikos sutrikimams, taip pat gali sumažinti įkyrias mintis.
• Antiandrogenai – slopina vyriškųjų hormonų veikimą ir sumažina seksualinius potraukius.

Savi pagalbos ir palaikymo grupės

Be specialistų pagalbos, nemažai žmonių pasitelkia palaikymo grupes. Jose galima dalintis patirtimi, gauti paramą ir pajusti, jog nesate vieni. Dažnai tokios grupės padeda rasti ryšį su kvalifikuotais specialistais, galinčiais padėti tvarkytis su pernelyg dažnu pornografijos vartojimu.

Pornografijos priklausomybės poveikis

Neieškant pagalbos ilgą laiką, pornografijos priklausomybė gali paveikti įvairias gyvenimo sritis:

• Atsiranda kaltės, gėdos jausmas, mažėja pasitikėjimas savimi
• Didėja rizika susirgti depresija, patirti stiprų nerimą
• Pažeidžiami santykiai su partneriu ar šeima
• Kentėti gali ir socialiniai ryšiai, gali prastėti darbingumas
• Pornografijai žiūrėti darbe gresia darbo praradimas
• Atsiranda finansinių sunkumų, jei perkama mokama pornografinė medžiaga
• Didėja rizika išsivystyti kitoms priklausomybėms

Kaip padėti žmogui, susiduriančiam su priklausomybe

Būnant šalia žmogaus, kuriam kyla sunkumų dėl pornografijos peržiūros, kyla klausimas – kaip galima padėti?

• Švietimas. Pirmiausia svarbu suprasti, kas yra priklausomybė, kokios jos priežastys ir sunkumai. Tai suteikia galimybę geriau palaikyti artimą žmogų.
• Atviras pokalbis. Pasidalykite savo pastebėjimais, kaip situacija veikia jus abu, bet venkite kaltinimų ir teismų.
• Palaikymas. Svarbu parodyti, jog normalu kreiptis pagalbos, ir pasiūlyti ją rasti kartu.
• Patarimai dėl pagalbos šaltinių. Padėkite surasti specialistus, susitarti dėl konsultacijos, jei asmuo sutinka.
• Rūpinimasis savimi. Nepamirškite pasirūpinti ir savo emocine sveikata. Galite išsikalbėti su patikimu žmogumi ar jungtis į palaikymo grupę.

Vaikų ir paauglių saugumas: ką turi žinoti tėvai

Paskutinių metų apklausos rodo, kad itin daug paauglių jau buvo susidūrę su pornografiniu turiniu. Neretas tą daro sąmoningai, o pirmosios patirtys gali atsirasti dar iki paauglystės. Tokios patirtys gali iškraipyti supratimą apie seksą, priversti jaustis nepatogiai ar iškelti netinkamus lūkesčius.

• Pokalbis. Nors tema atrodo nejauki, rekomenduojama tiesiai pasikalbėti su vaikais apie tai, ką jie gali pamatyti internete – taip, kaip kalbama apie lytinį švietimą ar saugumą.
• Privatumas ir saugumas. Akcentuokite, kaip svarbu saugoti asmeninę informaciją ir pranešti apie bet kokią grėsmę internete.
• Realūs lūkesčiai. Svarbu paaiškinti, jog pornografijoje dažnai vaizduojami surežisuoti, su realybe nesusiję dalykai. Paaiškinkite, kuo seksas realiame gyvenime gali skirtis nuo to, kas rodoma ekrane. Aptarkite temas apie sutikimą ir atsakingumą.
• Kada susirūpinti. Jei pornografijos žiūrėjimas ima daryti įtaką vaiko socialiniam gyvenimui ar mokslams, verta ieškoti pagalbos.

Pagrindinės žinutės

Nors mokslininkai ir ekspertai vis dar diskutuoja, ar priklausomybė nuo pornografijos yra tokia pati, kaip, pavyzdžiui, priklausomybė nuo svaigalų, aišku viena – jei šie įpročiai pradeda daryti žalą santykiams ir kasdienėms veikloms, būtina ieškoti pagalbos. Psichoterapija, tam tikri vaistai bei palaikymo grupės gali veiksmingai padėti valdyti problemą. Svarbiausia – kalbėtis ir nebijoti kreiptis į specialistus. Tėvams verta atvirai diskutuoti su vaikais apie pornografiją ir išaiškinti jos poveikį ankstyvoje paauglystėje.