Premenstruacinio disforinio sutrikimo (PMDS) diagnostika

Priešmenstruacinio disforinio sutrikimo (PMDS) diagnozė nėra paprasta – nėra laboratorinių tyrimų ar vaizdinių tyrimų, leidžiančių tiksliai nustatyti šią būklę. Gydytojai remiasi moters papasakotais simptomais, tokiais kaip liūdesys, nerimas ar stiprūs nuotaikų svyravimai. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kada šie pokyčiai prasideda – paprastai jie pasireiškia prieš mėnesines, likus 7–14 dienų iki jų ir greitai palengvėja prasidėjus mėnesinėms.

Kaip atskirti PMDS nuo kitų sutrikimų

Nors PMDS savo simptomais gali priminti priešmenstruacinį sindromą (PMS), disforinio sutrikimo požymiai daug intensyvesni ir gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą ar net santykius. Kai kuriais atvejais gali kilti itin sunkios mintys, todėl itin svarbu atidžiai stebėti savo savijautą ir nedelsti kreiptis į specialistus, jei kyla įtarimų dėl PMDS.

Simptomų fiksavimas – būtinas žingsnis

Diagnozės tikslumui būtina nuosekliai stebėti bei žymėti pastebimus simptomus bent per du visus menstruacinius ciklus. Tam tinka tiek paprastas popierinis kalendorius, tiek užrašų knygelė ar speciali programėlė telefone. Tokia simptomų apskaita padeda aiškiai suprasti, ar pasikartojantys sunkumai iš tiesų susiję su menstruacijų ciklu, ar jų atsiradimą gali paaiškinti kita sveikatos būklė.

Be to, toks detalių užrašų vedimas leidžia gydytojui aiškiau įvertinti, ar nustatyti PMDS, ar įtarti kitą sutrikimą, pavyzdžiui, nuotaikos ar skydliaukės veiklos problemas.

Gydytojo apklausa ir svarbiausi kriterijai

Norint patvirtinti PMDS diagnozę, specialistas išsamiai domėsis, kaip stipriai, dažnai ir kaip ilgai juntami simptomai, kaip tai veikia kasdienybę. Diagnozei būtina, kad pasireikštų mažiausiai penki ryškūs simptomai, kurie kartojasi laikotarpiu tarp ovuliacijos ir menstruacijų pradžios, o per pačias mėnesines jie praeina ir vėl nebepasikartoja iki kito ciklo atitinkamo etapo.

Būtina, kad bent vienas iš žemiau pateiktų simptomų pasireikštų kiekviename cikle:

• Labai stiprūs nuotaikų svyravimai
• Ypač padidėjęs jautrumas aplinkai, pykčio protrūkiai
• Prislėgta nuotaika, išreikštas liūdesys
• Ryškus nerimas, įtampa

Kiti galimi simptomai, padedantys nustatyti bendrą jų skaičių:

• Intereso kasdienėms veikloms sumažėjimas
• Sunku susikaupti
• Energijos stoka
• Per didelis noras valgyti arba potraukis tam tikriems maistams
• Miego pokyčiai
• Vidinio pervargimo ar bejėgiškumo jausmas
• Fiziniai simptomai: krūtų tempimas, sąnarių skausmai, pilvo pūtimas ar svorio augimas

Kokie dar tyrimai ir kitos galimos diagnozės

Nors kraujo tyrimai negali patvirtinti PMDS, jie dažnai naudojami norint atmesti kitas galimas negalavimų priežastis, tokias kaip hormonų pusiausvyros sutrikimai ar skydliaukės problemos.

Kai kurios ligos gali pasireikšti labai panašiais simptomais. Dažniausios galimos alternatyvios diagnozės:

• Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – jo metu dažnesni fiziniai simptomai, tačiau psichologiniai požymiai nėra tokie sunkūs.
• Hormonų disbalansas – nuotaikų kaita, fizinis diskomfortas taip pat gali kilti dėl kitų hormoninių pokyčių, nesusijusių su PMDS.
• Esamos kitos būklės paūmėjimas prieš menstruacijas – kai tokie sutrikimai kaip nerimo ar depresijos epizodai blogėja prieš mėnesines.
• Skydliaukės ligos – kai hormonų lygis neatitinka normos, gali kilti ir nuotaikų, ir fizinių pokyčių.
• Depresija ar nerimo sutrikimas – jei simptomai kartojasi viso ciklo metu ir nėra aiškaus ryšio su menstruacijomis, tai gali būti kiti emocinės sveikatos sutrikimai.
• Bipolinis sutrikimas – PMDS kartais gali būti supainiojamas su šiuo sutrikimu, nes abiejų atveju pasireiškia žymūs nuotaikų šuoliai, tačiau PMDS atveju jie ribojasi būtent ciklo antroje pusėje.

Pastebėta, kad dažniau tokios problemos nustatomos toms moterims, kurios pačios arba jų artimieji jau yra turėję emocinių sunkumų.

Ką daryti, jei įtariate PMDS?

Pirmas žingsnis – ieškoti priežasties ir priimti tikslią diagnozę. Jei kyla abejonių dėl gydytojo išvadų ar jaučiate, kad į jūsų savijautą žiūrima nepakankamai rimtai, verta kreiptis kitur dėl papildomos nuomonės. Daugelio moterų patirtis rodo, kad apie PMDS kalbama vis dar nepakankamai, todėl svarbu aktyviai ieškoti tinkamos pagalbos.

Kaip dažnai pasitaiko PMDS?

Šis sutrikimas nėra labai paplitęs – manoma, kad nuo jo kenčia nuo 3 iki 8 procentų vaisingo amžiaus moterų, t. y. tų, kurios dar turi reguliarų menstruacinį ciklą ir nėra pasiekusios menopauzės.

Ar yra veiksmingų vaistų nuo PMDS?

PMDS gydymui dažnai naudojami medikamentai, paveikiantys tiek hormonų svyravimus, tiek nuotaiką reguliuojančias medžiagas. Pagrindiniai gydymo variantai:

• Naujos kartos antidepresantai – dažniausiai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
• Kombinuoti hormoniniai kontraceptikai, kuriuose derinama estrogenų ir progestinų veiklioji medžiaga.
• Vaistai, veikiantys lytinių hormonų gamybą ir ovuliaciją stabdantys preparatai.

Natūralūs būdai palengvinti PMDS simptomus

Nors kai kuriais atvejais gali prireikti įprastinių vaistų, tam tikri kasdieniai įpročiai gali pastebimai sumažinti diskomfortą. Šios priemonės dažnai rekomenduojamos kaip papildoma pagalba:

• Reguliariai judėkite ir sportuokite;
• Didinkite baltymų ir gerųjų angliavandenių kiekį racione;
• Ribokite cukraus, druskos, kofeino ir alkoholio vartojimą;
• Tobulinkite streso valdymo įgūdžius – išbandykite meditaciją ar kitas atpalaiduojančias veiklas;
• Gydytojo pritarimu papildomai vartokite vitaminą B6, kalcį ar magnį.

Kiekvienos moters organizmas reaguoja skirtingai, todėl geriausią būdą palengvinti simptomus galima atrasti tik bandant ir konsultuojantis su sveikatos specialistu.