Priešmenstruacinis sindromas (PMS): fiziniai ir emociniai simptomai

Premenstruacinis sindromas (PMS) daugeliui moterų sukelia įvairių fizinių ir emocinių pokyčių prieš mėnesines. Šios būklės simptomai ir jų valdymas dažnai tampa svarbia kasdienybės dalimi. Susipažinkite, kaip atpažinti PMS, kokį vaidmenį vaidina gyvenimo būdo pokyčiai, galimi gydymo būdai ir kaip palengvinti nemalonius pojūčius namuose.

Kaip atpažinti PMS?

Aiškaus testo, kuris tiksliai patvirtintų PMS diagnozę, nėra. Jos pagrindas – pasikartojančių simptomų stebėjimas prieš prasidedant mėnesinėms. Naudinga keletą ciklų iš eilės vesti užrašus: užsirašykite, kada atsiranda ir praeina nemalonūs pojūčiai, taip pat pasižymėkite mėnesinių pradžią ir pabaigą.

Gydytojai dažnai pasitelkia simptomų dienoraštį, kad lengviau pastebėtų dėsningumą. Tai leidžia atskirti, ar sutrikimus iš tiesų sukelia PMS, ar panašūs simptomai, būdingi kitoms sveikatos problemoms, tokioms kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar nuotaikos sutrikimai.

Ką galite daryti, kad palengvintumėte PMS?

Pokyčiai kasdienėje rutinoje – svarbus žingsnis gerinant savijautą PMS metu. Štai keli įpročiai, kurie gali padėti:

• Kasdien bent 30 minučių skirkite aktyviam judėjimui – vaikščiojimui ar mankštai.
• Valgykite daugiau pilno grūdo produktų, šviežių daržovių bei vaisių.
• Užtikrinkite pakankamą kalcio kiekį – rinkitės pieno produktus, žalialapes daržoves ar konservuotą lašišą.
• Venkite per didelio druskos, kofeino bei alkoholio vartojimo.
• Atsisakykite rūkymo.
• Miegokite pakankamai – siekite 7–8 valandų miego kiekvieną naktį.
• Raskite būdų mažinti stresą, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimais ar meditacija.
• Nuosekliai stebėkite nuotaikos ir fizinius pokyčius savo užrašuose.
• Esant poreikiui, galima vartoti skausmą malšinančius nereceptinius vaistus, tokius kaip ibuprofenas, paracetamolis ar naproksenas. Visuomet laikykitės vaistų vartojimo instrukcijų.

PMS gydymo būdai

Kai namų priemonės nepadeda ir simptomai išlieka sunkūs, verta pasitarti su gydytoju arba ginekologu. Konsultacijos metu specialistas pasidomės jūsų savijauta, vartojamais vaistais ir gali paskirti kraujo tyrimus, kad atmestų kitas galimas ligas.

Naudinga susirinkti užrašus apie savo simptomus ir apgalvoti, kokius klausimus norėtumėte užduoti specialistui. Taip pokalbis bus efektyvesnis ir gausite jums tinkamą pagalbą.

Kokios priemonės padeda gydant PMS?

• Psichologinis konsultavimas. Pokalbių terapija padeda išmokti susidoroti su emociniais sunkumais, kurie gali pasikartoti PMS metu.
• Vaistai nuo uždegimo (nesteroidiniai). Aspirinas, ibuprofenas ar naproksenas ne tik mažina skausmą, bet ir padeda sumažinti uždegimą. Prireikus gydytojas gali paskirti stipresnius šių vaistų variantus.
• Diuretikai (šlapimą varantys vaistai). Jei PMS metu kaupiasi skysčiai, pasireiškia tinimas ar svorio padidėjimas, gydytojas gali paskirti diuretiką. Jis padeda natūraliai pašalinti skysčių perteklių su šlapimu.
• Antidepresantai. Nuotaikos svyravimai PMS dažnai būna itin ryškūs. Maždaug pusei į gydytoją besikreipiančių moterų tuo pačiu nustatomi ir depresijos ar nerimo požymiai. Esant poreikiui, skiriami antidepresantai, dažniausiai – selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), pavyzdžiui, fluoksetinas, paroksetinas, sertralinas. Rezultatai dažniausiai pradeda jaustis per 3–4 savaites.
• Kontraceptinės tabletės. Hormonų kiekį reguliuojančios priemonės dažnai sumažina daugelio PMS simptomų intensyvumą. Tikėtina, kad poveikį lemia ovuliacijos slopinimas, todėl simptomai tampa ne tokie stiprūs. Be to, šios tabletės gali padėti sumažinti krūtinės, pilvo skausmus, pagerinti nuotaiką.

Būtina įspėti gydytoją, jei naudojate daugiau nei vieną vaistą – kai kurie vaistų deriniai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo kartu su diuretikais, gali neigiamai paveikti inkstų veiklą.

Namų priemonės, palengvinančios PMS

PMS simptomus galima švelninti ir namuose, pasirinkus paprastus, kasdienių pokyčių metodus:

• Valgykite mažesnėmis porcijomis dažniau – tai mažina pilvo pūtimą ir skysčių kaupimąsi. Sumažinkite druskos vartojimą.
• Stenkitės valdyti stresą – padeda gilus kvėpavimas, atpalaidavimo pratimai ar meditacija.
• Skausmui mažinti tinka šiluma – šilta vonia, dušas ar šildyklė ant pilvo srities.
• Kai kurias moteris palengvėjimas aplanko vartojant vitaminus ar mineralus (folio rūgštį, magnį, vitamino B6, vitaminą E, kalcį su vitaminu D). Prieš vartodami maisto papildus pasitarkite su gydytoju.
• Alternatyvūs metodai, pavyzdžiui, akupunktūra, taip pat gali sumažinti PMS simptomus.

Kokia PMS eiga?

Didžioji dalis moterų, kurios turi mėnesines, bent kartą savo gyvenime patiria tam tikrų PMS požymių. PMS gali paveikti tiek kūną, tiek emocinę būseną ar elgesį: tai krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, permaininga nuotaika ar dirglumas. Dažniausiai simptomai gana lengvai valdomi savarankiškai. Tačiau, jei PMS pastebimai trukdo kasdieniam gyvenimui, reikėtų kreiptis į gydytoją.

PMS pagrindiniai klausimai

Kas dažniausiai lemia PMS paūmėjimą?

Manoma, kad svarbiausią įtaką turi hormonų pokyčiai mėnesinių ciklo metu, taip pat gali dalyvauti serotonino (nuotaiką reguliuojančios medžiagos smegenyse) svyravimai. Dėl to pasireiškia pokyčiai nuotaikoje, energijoje, miego ir potraukio maistui srityse. Ryškesnių simptomų pasitaiko ir esant depresijai ar sunkesnei PMS formai (PMDD).

Ar PMS gali praeiti visai?

PMS simptomai dažniausiai išnyksta pastojus arba prasidėjus menopauzei, kai baigiasi mėnesinių ciklai.

Kada pradeda reikštis PMS?

PMS gali prasidėti bet kuriuo metu po pirmųjų mėnesinių, tačiau dažniau stiprėja artėjant keturiasdešimtmečiui ar perimenopauzės laikotarpiu – tai artėjimas prie menopauzės.

Kaip įveikti PMS kasdienybėje?

Palaikykite fizinį aktyvumą, rinkitės subalansuotą mitybą, pakankamai miegokite bei raskite streso mažinimo būdų, tokių kaip joga ar meditacija. Jei įmanoma, venkite alkoholio ir rūkymo.