Problemos siejant lytinę disforiją su autizmu

Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogų veikia dvi ar daugiau lėtinių sveikatos būklių vienu metu. Pastaruoju metu dalis mokslininkų atkreipė dėmesį į autizmo ir lyties disforijos (dar vadinamos lyties neatitiktimi) sąsajas, tačiau vis tiek nėra aišku, kaip šie reiškiniai tarpusavyje susiję. Neaiškus šių būklių ryšys kelia ir papildomų diskusijų apie galimą diskriminaciją.

Lyties disforija ir autizmas: kaip jie susiję?

Per paskutinius metus požiūris, diagnostika ir terminija, susijusi su lyties disforija bei autizmu, smarkiai keitėsi. Lyties disforija yra būklė, kai žmogaus patiriamas diskomfortas kyla dėl neatitikimo tarp priskirtos ir jaučiamos lyties. Dar neseniai ši būsena buvo vadinta transseksualizmu arba lyties tapatybės sutrikimu, tačiau pastaruoju metu vartojama kur kas neutraliau skambanti sąvoka.

Lyties neatitiktis – tai tiesiog neatitikimas tarp biologinės ir jaučiamos lyties. O lyties disforija vadinama tuomet, kai šis neatitikimas sukelia didelį stresą arba trukdo žmogui gyventi. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje lyties neatitiktis įrašyta nuo 2019 metų, tačiau kai kuriuose diagnostiniuose vadovuose vis dar naudojamas terminas „lyties disforija“.

Reikšminga dalis žmonių, patiriančių lyties disforiją, siekia pokyčių – nori gyventi pagal savo jausmą ir atlieka žingsnius, kad išreiškiant save jie galėtų atitikti pageidaujamą lytinę tapatybę. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas, kurio lyties tapatybė skiriasi nuo priskirtos lyties, išgyvena stresą ar nepatogumų.

Kas būdinga autizmui?

Autizmo spektro sutrikimas apima plačią bruožų, įgūdžių ir gebėjimų skalę. Autistiški asmenys dažnai pasižymi pasikartojančiais elgesio modeliais, siauru interesų ratu, jiems gali kilti sunkumų socialinėse situacijose, mokykloje ar darbe.

Skirtinguose tyrimuose nurodoma, kad autizmas paplitęs tarp vaikų, tačiau tikslūs procentai gali skirtis. Naujausių didelės apimties tyrimų duomenimis, lyties disforija dažniau pasitaiko autistiškiems vaikams nei tiems, kurie neturi autizmo diagnozės, tačiau rodikliai varijuoja – nuo kelių procentų iki ketvirtadalio tiriamųjų, priklausomai nuo tyrimo apimties bei metodo.

Galimi paaiškinimai, kodėl autizmas ir lyties disforija pasireiškia kartu

Nors siūloma nemažai teorijų, jokia iš jų nėra pagrįsta vienareikšmiškai. Kai kurie tyrėjai akcentuoja „kraštutinio vyriško smegenų“ teoriją, pagal kurią didesnis testosterono kiekis nėštumo metu lemia ne tik autistinių bruožų formavimąsi, bet ir gali įtakoti lyties tapatybės neatitikimą. Tokiu atveju tiek autizmas, tiek lyties disforija būtų bendra vystymosi pasekmė.

• Socialinės sąveikos ypatumai: Autistiškiems vaikams sunkiau suprasti socialinius signalus, todėl aplinkiniai gali neatsižvelgti į jų priskirtos lyties požymius. Kai vaikas patiriamas kitaip nei atitinka biologinė lytis, gali sustiprėti noras veikti, rengtis ar elgtis pagal savaime jaučiamą lytį.
• Lyties tapatybės vystymasis: Vaikai su autizmu gali sunkiau suprasti lyties skirtumus ir prisitaikyti prie nustatytų normų. Tai gali lemti didesnį nerimą dėl neatitikimo tarp patiriamos ir priskirtos lyties.
• Polinkis į įkyrius elgesio modelius: Kartais stiprus susidomėjimas „moteriškais“ ar „vyriškais“ dalykais neatspindi lyties disforijos, o labiau rodo autistiniams vaikams būdingą polinkį į tam tikrų sričių fiksacijas ar net gali priminti obsesinio-kompulsinio sutrikimo bruožus.
• Empatijos ir vaizduotės ribotumas: Dėl šių savybių autistiškiems vaikams gali būti sunkiau atpažinti, kad jie priklauso tam tikrai lyčių grupei ar suprasti lyties sąvoką apskritai.

Praktiniai gydymo sunkumai ir pagalbos gairės

Lyties disforijos su autizmu gydymas kelia nemažai iššūkių – sprendimai gali būti neatšaukiami, o kiekvieno asmens situacija labai individuali. Šiuo metu nėra tvirto susitarimo ar standartizuotų rekomendacijų dėl pagalbos autistiškiems asmenims, kurie patiria lyties disforiją.

Rekomenduojama, kad diagnozuojant ir planuojant pagalbą dalyvautų abiejų – tiek autizmo, tiek lyties – specialistai. Sprendimų priėmimui rekomenduojama skirti pakankamai laiko, derinant taktikas ir pasitelkiant komandą. Nevertėtų skubėti tiek vertinant, tiek taikant gydymą.

• Palaipsnis aiškinimasis: Paauglystėje vertinant lyties tapatybės klausimus, reikia nuodugniai įvertinti, ar asmuo supranta ilgalaikes sprendimų pasekmes, nes įžvalgos ribotumas būdingas autizmui.
• Psichoedukacija: Paaugliams ir jų tėvams tikslinga suteikti daugiau informacijos, konsultacijas ir palaikymą apie šių būklių sąveiką.
• Svarstomi hormoniniai sprendimai: Kai kada jau pritaikius puberteto stabdymą hormonais, sprendimai yra grįžtami, tuo tarpu lytį atitinkančių hormonų ar operacijų padariniai gali būti nuolatiniai, tad dažnai rekomenduojama palaukti iki pilnametystės.
• Suderintas sutikimo planas: Autistiški paaugliai gali sunkiai įsisąmoninti rizikas, tad reikia dėstyti informaciją nuosekliai ir suprantamai.

Naujausių apžvalgų duomenimis, šiuo metu rekomenduojama komandiniams specialistų vertinimams ir nuosekliam paslaugų teikimo komandų mokymui apie autizmo ir lyties sąsajas.

Kultūriniai veiksniai: cisgenderizmo įtaka

Kai kurie ekspertai akcentuoja, kad siekis ieškoti sąsajų tarp autizmo ir lyties disforijos gali būti cisgenderizmo, arba diskriminacijos, forma. Ši kultūrinė laikysena remiasi nuostata, kad lytis tėra dvejopa ir nekintama, o asmens tapatybės savitumą lemia išoriniai įvardijimai, dažnai – be paties žmogaus dalyvavimo.

Tokio tipo požiūris stiprina lūkestį „būti“ tik vyru arba tik moterimi, o visi kiti jausmai ar pasirinkimai laikomi nuokrypiu ar problema. Paaugliai, kurie patiria lyties disforiją, dažnai jaučia spaudimą nesielgti pagal save, nes visuomenė lūkuriuoja tradicinių lyčių sprendimų. Net jei visuomenėje apie cisgenderizmą viešai nekalbama, šios nuostatos lemia, kad vaikai su autizmu gali jų nepastebėti arba nesuprasti, kodėl jų pasirinkimai nepriimami. Todėl autistiški vaikai labiau linkę atvirai rodyti lyties neatitiktį ir dėl to dažniau sulaukia lyties disforijos diagnozės.

Apibendrinimas

Išlieka daug neatsakytų klausimų apie autizmo ir lyties disforijos pasireiškimą kartu. Gali būti, kad lyties neatitiktis dažna ir tarp neurotipinių vaikų, tačiau autistiški vaikai dažniau neslėps savo norų ar net nesupras socialinių lūkesčių, todėl aplinkiniai juos dažniau pastebės. Visuomenėje, kurioje lytis vis dar laikoma nekintama ir dvejopa, vaikams, kuriems būdinga lyties disforija, kyla dar daugiau sunkumų. Tyrėjai ir toliau siekia sukurti veiksmingas, įrodymų pagrįstas pagalbos gaires asmenims, kuriems pasireiškia abi šios būklės vienu metu.