Raktikaulio patempimo pervargimo trauma

Šonkaulio streso lūžiai dažniausiai pasitaiko sportininkams, reguliariai užsiimantiems veiklomis, kuriose dominuoja pasikartojantys judesiai ar didelis fizinis krūvis. Tai gali būti irklavimas, beisbolas, ilgi žygiai su kuprine, šokiai ar vindsurfingas. Tokie lūžiai išsivysto tada, kai kaulas daugiau nebegali atlaikyti ilgalaikio, pasikartojančio krūvio, o ne dėl staigios, stiprios traumos.

Streso lūžių ypatumai

Viršutinės kūno dalies – tarp jų ir šonkaulių – streso lūžiai nėra labai dažni. Kur kas dažniau per didelio krūvio sukelti lūžiai pasitaiko kojose, pėdose ar klubų srityje.

Kaip pasireiškia šonkaulio streso lūžis?

Šio tipo lūžiai gali būti klastingi, nes simptomai nėra ryškūs ir dėl to diagnozė dažnai atidedama. Dažniausiai pacientas jaučia vis stiprėjantį, lokalų skausmą būtent ten, kur įvyko lūžis.

Skausmas paprastai būna koncentruotas, o ne išplitęs. Judesiai, gilus kvėpavimas arba stipresnis kosėjimas dažnai jį sustiprina.

Kuo gali būti painiojamas?

Šonkaulio skausmas gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, dėl kremzlės uždegimo ar tarpšonkaulinių raumenų patemptų. Tokiais atvejais pradinė pagalba panaši: svarbiausia – ramybė ir leidimas kūnui gyti. Jei sportininkas vėl pradeda jausti šonkaulio skausmą, grįžęs prie aktyvaus sporto, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai.

Diagnozavimo galimybės

Ribos streso lūžį ne visada paprasta nustatyti vien rentgeno tyrimu – net esant stipriems pažeidimams, lūžis gali nebūti matomas.

Patikimesni rezultatai gaunami atliekant kaulų skenavimą arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Kaulų skenavimas vyksta greitai ir tiksliai parodo kaulo pokyčius, tačiau nesuteikia informacijos apie kitus aplinkinius audinius. Tuo tarpu MRT neretai leidžia aptikti ir kitas skausmo priežastis.

Kaip gydomas šonkaulio streso lūžis?

Pagrindinė gydymo taktika – ramybė ir laiko skyrimas šonkaulio gijimui. Kol kaulas pilnai užgyja, fizinė veikla turi būti ribojama. Skubėjimas sugrįžti prie įprasto krūvio tik didina lėto gijimo ir užsitęsusių simptomų riziką.

Nors kiekvieno žmogaus gijimo tempas skiriasi, dažniausiai šonkaulio streso lūžis sugyja per tris mėnesius. Kai kam gali prireikti ir pusės metų ar ilgesnio laikotarpio, ypač jei sportininkas nepakankamai ilsisi ar per anksti grįžta prie krūvių.

Paprastai rekomenduojama veikla, kuri nesukelia didesnio krūvio šonkauliui. Pavyzdžiui, irkluotojas dažniausiai turi vengti įprasto sporto, bet gali rinktis mankštą, kuri nepablogina būklės, pavyzdžiui, važinėjimą dviračiu.

Grįžimas prie fizinės veiklos

Šonkaulio streso lūžiai daugeliui sportininkų tampa tikru iššūkiu tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Gydymas gali užtrukti kelis mėnesius, o grįžimas prie sporto neretai sukelia nerimą dėl galimos traumos pasikartojimo.

Labai svarbu neskubėti ir leisti kūnui pilnai atsigauti. Pilnai išnykus simptomams ir pailsėjus nuo aktyvios veiklos, būtina pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu, kuris padės saugiai grįžti prie pamėgtos sportinės veiklos.