Sąnario skysčio (sinovijos) tyrimas

Sąnario punkcija, dar žinoma kaip sinovinio skysčio aspiracija, yra procedūra, kai iš sąnario specialia adata ir švirkštu paimamas skystis. Šį tyrimą galima atlikti gydytojo kabinete, o gautas sąnario skystis vėliau siunčiamas į laboratoriją išsamiai analizei.

Sąnario punkcijos paskirtis

Sąnarinio skysčio aspiracija atliekama tiek diagnozuojant ligą, tiek gydant simptomus. Vienas pagrindinių šios procedūros tikslų – išsiaiškinti sąnario patinimo priežastis. Tuo pačiu metu pašalinto skysčio kiekis gali sumažinti skausmą ir sumažinti spaudimą sąnariui.

Kaip atliekama procedūra

Siekiant išvengti infekcijos, sąnario punkcijos metu būtina laikytis sterilumo. Prieš pradėdamas procedūrą, specialistas nuvalo odą dezinfekuojančia priemone, tokia kaip povidono-jodas, ir suleidžia vietinį nuskausminamąjį. Tik tuomet į sąnarį įvedama sterili adata, per kurią ištraukiamas sinovinis skystis.

Paėmus skystį, toje pačioje vietoje kartais į sąnarį leidžiami vaistai, dažniausiai – kortikosteroidai, malšinantys uždegimą. Procedūros pabaigoje ant dūrio vietos užklijuojamas pleistras.

Sinovinio skysčio išvaizda

Laboratorijoje pirmiausia apžiūrimas paimto sąnario skysčio spalva ir skaidrumas. Normalus sinovinis skystis yra skaidrus, šviesiai gelsvas ir gana tirštas. Jeigu skystis drumstas, galima įtarti uždegimą ar infekciją. Jei jame pastebima kraujo, tai dažniausiai rodo traumą arba kitą kraujavimą sukėlusią priežastį.

Mikroskopiniai tyrimai

Sąnario skystis tiriamas ir mikroskopu, nustatomas kraujo ląstelių kiekis. Normaliai šių ląstelių beveik nebūna arba randama tik nedaug. Didelis raudonųjų kraujo kūnelių kiekis rodo kraujavimą sąnaryje, o padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius gali būti infekcijos, uždegiminio artrito, podagros ar pseudopodagros požymis.

Labai daug baltųjų kraujo kūnelių paprastai būdinga sunkiai infekcijai ar stipriam uždegimui.

Bakterijų, kristalų ir cheminės sudėties tyrimai

Viena svarbių analizės dalių – sąnario skysčio pasėlis, kuris padeda nustatyti, ar nėra bakterijų, sukeliančių infekciją. Taip pat mikroskopu ieškoma kristalų: šlapimo rūgšties kristalai rodo podagrą, o kalcio pirofosfato (CPPD) kristalai siejami su pseudopodagra.

Nors rečiau, tačiau kartais tiriamas ir cheminis sąnario skysčio turinys: nustatomas gliukozės, baltymų, pieno rūgšties dehidrogenazės kiekis. Nenormalūs rezultatai taip pat gali signalizuoti uždegimą ar infekciją.

Papildomi rodikliai

Paimtas sinovinis skystis kartais stebimas vamzdelyje – žiūrima, ar per valandą susidaro fibrino krešulys. Krešulio kokybė leidžia spręsti apie sinovijos membranos būklę. Jei susiformuoja bet koks krešulys, tai gali būti požymis, kad sutrikusi šios membranos funkcija.

Be sąnario skysčio tyrimo, dažnai skiriama ir papildomų kraujo ar laboratorinių testų. Šie tyrimai padeda tiksliau suprasti organizme vykstančius procesus ir lengviau nustatyti, kokia liga sukelia sąnario problemas.