Seilėtekio priežastys ir gydymas

0
1

Seilėtekis, dar vadinamas sialorėja, yra būklė, kai seilės išteka už burnos ribų. Nors daugeliui mažų vaikų seilėtekis laikomas visiškai natūraliu dalyku, ypač dygstant dantukams, suaugusiesiems ar vyresniems vaikams tai gali rodyti sveikatos sutrikimus. Seilėtekį gali sukelti ne tik įvairios ausų, nosies, gerklės ligos, bet ir tam tikros neurologinės problemos. Kai kuriais retais atvejais šis simptomas gali būti ir pavojingos būklės ženklas.

Priežastys

Dažniausiai seilėtekį lemia trys pagrindiniai veiksniai: padidėjusi seilių gamyba, rijimo sunkumai ir nesugebėjimas išlaikyti seilių burnoje. Kai kam sunku išlaikyti seiles burnos viduje dėl susilpnėjusių raumenų arba koordinacijos trūkumo, o tai padidina riziką, kad seilės, maistas ar skysčiai gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti rimtas komplikacijas, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.

Infekcijos ir kiti veiksniai

  • Virusinės ar bakterinės infekcijos, tokios kaip mononukleozė, pūlinys šalia tonzilių ar už ryklės, angina, tonzilitas ar sinusitas gali paskatinti gausesnį seilių išsiskyrimą.
  • Kitos būklės, skatinančios seilėtekį: epiglotito (liežuvėlio uždegimas), gerklės skausmas, nosies užsikimšimas, alergijos, gastroezofaginis refliuksas, nėštumas (dėl hormoninių pokyčių), patinusios tonzilės ar gomurio audiniai, raumenų distrofija, sunki alerginė reakcija (anafilaksija), tam tikrų vaistų vartojimas.

Nervų sistemos sutrikimai

  • Cerebrinis paralyžius
  • Parkinsono liga
  • Amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS)
  • Dauno sindromas
  • Išsėtinė sklerozė
  • Autizmas
  • Insultas

Kada kreiptis į gydytoją

Mažiems vaikams seilėtekis beveik visada yra normali vystymosi dalis ir dažniausiai kyla dėl dygstančių dantų. Tačiau jei stiprus seilėtekis staiga atsiranda vyresniems vaikams ar suaugusiesiems, jei nėra aiškios priežasties, arba atsiranda kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

  • Nepagristas arba staiga prasidėjęs seilėtekis.
  • Nesuvokta priežastis ar sunku identifikuoti šaltinį.
  • Atsiranda užspringimo ar paspringimo simptomų, sunku ryti seiles.
  • Vaikas turi karščiavimą, pasunkėjusį kvėpavimą ar netipiškai laiko galvą.
  • Ryškėja burnos, veido ar liežuvio tinimas, kvėpuojant girdimas švokštimas.

Negydant sunkaus seilėtekio galima susidurti su rijimo problemomis, aspiracija (skysčių patekimu į kvėpavimo takus), plaučių uždegimu ar pavojingu užspringimu.

Kaip gydomas seilėtekis

Seilėtekio gydymas priklauso nuo priežasties. Jei jį sukėlė infekcija, dažnai taikomas gydymas antibiotikais (bakterinės infekcijos atveju). Esant stipriam tonzilitui gali prireikti chirurginio gydymo ir pašalinti tonziles. Staiga išplitus alerginei reakcijai, būtina skubi medicininė pagalba ir specifiniai vaistai, tokie kaip adrenalinas ar antihistamininiai.

Jeigu pagrindinės priežasties pašalinti neįmanoma arba ji yra lėtinė, gydytojai kartais taiko medikamentinį gydymą, siekiant sumažinti seilių kiekį. Tam pasitelkiami specialūs pleistrai, tabletės ar skysti vaistai. Taip pat kartais skiriamos botulino toksino injekcijos, radioterapija ar net seilių liaukų šalinimo procedūros ypač sudėtingais atvejais.

Praktiniai patarimai kasdienai

  • Mažiems vaikams, kuriems dygsta dantys, padeda kramtomos šaltos priemonės: specialūs žiedai ar užšaldyti maisto produktai, pavyzdžiui, ledinukai ar sušaldyti bageliai. Vaiką visada reikia prižiūrėti, kad neužspringtų.
  • Vengti saldumynų, nes jie skatina seilių gamybą.
  • Stebėti burnos aplinką – nuolatinis seilėtekis gali sudirginti odą apie lūpas, todėl pravartu naudoti odos barjerą ar vazeliną ir dažnai švelniai nuvalyti perteklių.
  • Prižiūrimam žmogui dažnai priminti laikyti burną užmerktą ir laikyti smakrą aukščiau.

Seilėtekis miego metu

Miegant ant šono ar pilvo, seilės dažniau išteka ant pagalvės. Jei pastebite, kad ryte pagalvė dažna šlapia, pabandykite pasirinkti miegojimo ant nugaros padėtį. Kartais seilėtekį skatina užgulta nosis ar refliuksas, todėl svarbu gydyti ir šias priežastis.

Kada baigiasi seilėtekis vaikams?

Pirmuosius dvejus gyvenimo metus vaikai seilėtekį patiria dažnai – tai visiškai įprasta, nes burnos ir ryklės raumenys dar nesudaro pilnos kontrolės. Kai kuriais atvejais padidėjęs seilėtekis tęsiasi iki ketverių metų arba kol vaikas išmoksta gerai nuryti.

Komentarų sekcija išjungta.