Signetinių ląstelių adenokarcinomos apžvalga

Gleivinės žiedinės ląstelės adenokarcinoma yra reta, tačiau pavojinga storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio forma. Nors storosios žarnos vėžys apskritai yra vienas dažniausių piktybinių susirgimų tiek vyrams, tiek moterims, žiedinės ląstelės adenokarcinoma sudaro itin mažą visų atvejų dalį – mažiau nei 1%. Ši vėžio forma pasižymi didesniu agresyvumu lyginant su kitomis adenokarcinomomis, todėl ją gydyti yra sudėtingiau.

Kas sudaro storosios žarnos vėžį?

Storosios žarnos vėžys gali formuotis iš įvairių ląstelių tipų, tad egzistuoja keletas šios ligos atmainų. Dažniausiai aptinkama yra adenokarcinoma, tačiau pasitaiko ir neuroendokrininiai navikai, leiomiosarkomos, limfomos, melanomos ar gleivinės adenokarcinomos.

• Adenokarcinoma
• Neuroendokrininis auglys (agresyvus)
• Leiomiokosarkoma
• Limfoma
• Piktybinė melanoma
• Gleivinės adenokarcinoma

Adenokarcinomos esmė

Pavadinimas „adenokarcinoma“ rodo, kad navikas išsivysto liaukiniame epitelio audinyje. „Adeno-“ reiškia „liauka“, o „karcinoma“ žymi piktybinį naviką, kylantį iš epitelinių ląstelių. Liaukos mūsų kūne gamina įvairių medžiagų – pavyzdžiui, hormonai išskiriami į kraują (endokrininės liaukos), o kitos išskiria sekretus į kūno paviršių ar į tuštymes (egzokrininės liaukos), kaip prakaitas ar gleivės.

Žiedinės ląstelės išvaizda

Žiedinės ląstelės adenokarcinomos pavadinimas kilo iš mikroskopinės vėžinių ląstelių išvaizdos. Šių navikų ląstelėse gausu riebalų, kurie dažymo metu stumia branduolį į ląstelės kraštą. Todėl mikroskopu ląstelė atrodo panaši į žiedą. Tokios ląstelės paprastai žymi piktybiškesnį vėžio tipą.

Colorektalinio vėžio simptomai

Žiedinės ląstelės adenokarcinomos dažnai atsiranda jaunesniame amžiuje ir linkusios sparčiai vystytis. Tačiau simptomai nesiskiria nuo kitų žarnyno vėžio formų:

• viduriavimas arba užkietėję viduriai
• jausmas, kad žarnos neištuštėja visiškai
• kraujas išmatose (gali būti ryškiai raudonas ar tamsus)
• pakitusi išmatų forma – tapę siauresnės nei įprastai
• dažni pilvo spazmai, diegliai, pilnumo ar pūtimo pojūtis
• sumažėjusi kūno masė be aiškios priežasties
• juntamas nuovargis
• pykinimas ar vėmimas

Svarba laiku tikrinti sveikatą

Daugelis žmonių ilgai nejaučia jokių simptomų, todėl ankstyvi tyrimai labai svarbūs. Rekomenduojama reguliariai tikrintis žarnyną kolonoskopijos būdu ar atlikti kraujo pėdsakų išmatose tyrimus nuo 45 metų amžiaus – ypač tiems, kurių rizika didesnė. Laiku aptikus vėžį, gydymas būna efektyvesnis, o taikomi metodai – chirurgija, chemoterapija, spindulinė terapija arba jų deriniai.