Aritmijos supratimas: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Širdies ritmo sutrikimai, vadinami bradiaritmijomis, pasireiškia, kai širdis pradeda plakti per lėtai. Tokius pokyčius gali sukelti įvairūs širdies elektrinės sistemos sutrikimai arba tam tikri vaistai. Priklausomai nuo priežasties, lėtas širdies ritmas gali sukelti silpnumo jausmą, net sąmonės netekimą.

Bradiaritmijų tipai

• Sinuso mazgo silpnumas – kai širdies natūralus „laikrodis“ arba sinuso mazgas pradeda veikti netinkamai, dėl to širdis plaka retai ar nereguliariai.
• Širdies blokada – šis sutrikimas atsiranda, kai signalai iš sinuso mazgo iki apatinių širdies dalių neatkeliauja arba vėluoja, todėl ritmas sulėtėja.

Kas didina aritmijų riziką?

Širdies ritmo sutrikimų atsiradimui įtakos turi daugybė veiksnių. Kai kurie jų – įgimti, o kiti susiję su gyvenimo būdu ar sveikatos būkle.

• Amžius. Rizika didėja su metais.
• Paveldimumas. Jei jūsų šeimoje buvo širdies ritmo sutrikimų ar širdies ligų, tikimybė padidėja.
• Gyvensena. Rūkymas, alkoholis ir kiti svaigalai gali išprovokuoti širdies ritmo pakitimus.
• Medicininės būklės. Tokios problemos kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, miego apnėja, nerimas, kai kurios skydliaukės, plaučių, autoimuninės ligos taip pat didina riziką.
• Širdies ligos ir gydymas. Įgimtos bei įgytos širdies ligos, taip pat ankstesni širdies operacijos ar gydymo būdai, prisideda prie aritmijų vystymosi.
• Aplinka. Oro užterštumas ir kiti išoriniai veiksniai gali paveikti širdį.

Kaip nustatomi širdies ritmo sutrikimai?

Pastebėjus nereguliarų ar kitokį nei įprasta širdies plakimą, gydytojas pirmiausia apžiūrės, išklausys širdį ir pamatuos pulsą. Tolesni tyrimai padeda tiksliai įvertinti sutrikimų pobūdį:

• Elektrokardiograma (EKG). Nustato elektrinio impulso eigą per širdį.
• Holterio monitoravimas. Nešiojamas prietaisas, registruojantis širdies veiklą nuo 1 iki 14 dienų, ypač kai simptomai pasireiškia retai.
• Įvykio registratorius. Leidžia užfiksuoti ritmo pokyčius tada, kai jaučiate simptomus, ir paprastai naudojamas iki mėnesio.
• Implantuojamas registratorius. Šis mažas prietaisas įsiuvamas po oda ir leidžia ilgą laiką stebėti įtartinus širdies ritmus.
• Fizinis krūvio mėginys. Vertina, kaip širdis reaguoja į fizinį stresą, dažnai ant bėgimo takelio ar dviračio.
• Vaizdiniai širdies tyrimai. KT ar magnetinio rezonanso tomografija leidžia įvertinti širdies struktūrą, jos funkciją, aptikti randus ar kraujagyslių pakitimus.
• Echo kardiograma. Ultragarsu tiriama širdies raumens ir vožtuvų būklė.
• Kardialinė kateterizacija. Ilgas plonas vamzdelis įvedamas į širdį per kraujagyslę, o kontrastas leidžia išryškinti kraujotaką ir anatominę struktūrą rentgeno vaizduose.
• Elektrofiziologinis tyrimas. Šio tyrimo metu specialistas atidžiai stebi širdies elektrinių impulsų judėjimą ir bando sukelti aritmiją, kad parinktų tinkamiausią gydymą.
• Stalo testas. Šis bandymas skirtas ištirti, kodėl pasireiškia alpuliai – stebima, kaip širdies ritmas ir spaudimas kinta keičiant kūno padėtį.

Diagnozei patikslinti gydytojas gali nukreipti pas elektrofiziologą – gydytoją, kuris specializuojasi širdies ritmo sutrikimų gydyme.

Gydymo galimybės

Kokį būdą pasirinkti, priklauso nuo aritmijos tipo ir sunkumo. Dažniausiai taikomos kelios pagrindinės priemonės:

Vaistiniai preparatai

Nuo širdies ritmo sutrikimų skiriami skirtingi vaistai – tarp jų adenoziunas, atropinas, beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, digoksinas, kalio ir natrio kanalų blokatoriai. Kurie vaistai tiks – nusprendžia gydytojas.

Vagalinis poveikis

• Galimas širdies ritmo sulėtinimas taikant specifinius pratimus: kosėjimą, laikant kvėpavimą, gulinėjimą ar vėsinančio rankšluosčio dėjimą ant veido. Tokie paprasti veiksmai veikia n. vagus nervą, kuris mažina širdies ritmą.

Elektrinė kardioverzija

Jei vaistai neveiksmingi, atkuriant normalų ritmą taikoma procedūra, kurios metu trumpam sunaudojama elektrinė srovė. Pacientas užmiega, o į širdį siunčiamas impulsyvus elektros šokas padeda sugrįžti prie normalaus ritmo.

Širdies stimuliatorius

Kai širdies ritmas pernelyg lėtas, gali būti reikalingas specialus prietaisas – širdies stimuliatorius, kuris nuolat siunčia elektrinius signalus ir užtikrina pastovų, saugų ritmą.

Implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius (IKD)

IKD dažniausiai pasitelkiamas sergant gyvybei pavojingais ritmo sutrikimais, tokiais kaip skilvelių tachikardija ar skilvelių virpėjimas. Šis prietaisas nuolat stebi širdies darbą ir, prireikus, siunčia elektrinį impulsą atkurti normalų širdies plakimą.

• Kokio tipo įrenginiai naudojami? Gali būti vienos ar dviejų širdies kamerų modeliai, gydytojas padeda parinkti tinkamiausią.
• IKD geba siųsti tiek silpnus impulsus (jei ritmas tik kiek sutrikęs), tiek stipresnius šokus pavojingų aritmijų metu.
• Po įdiegimo kartais jaučiamas tik lengvas, trumpas „plazdenimas“, tačiau stipresnis šokas gali būti skausmingas, todėl rekomenduojama tuojau pat atsisėsti ar atsigulti.

Širdies resinchronizacijos įrenginiai

Trijų elektrodų širdies stimuliatoriai, kartais vadinami CRT, suvienodina kairiojo ir dešiniojo skilvelių darbą. Tai leidžia širdžiai efektyviau pumpuoti kraują, ypač kai širdies raumuo yra išsiplėtęs ar nusilpęs.

Kateterinė abliacija

Ši procedūra – tarsi elektros kelio „perjungimas“ širdyje. Kateteris įvedamas per kraujagyslę iki širdies ir specialia energija pašalinamas audinys, sukeliantis netaisyklingą ritmą. Dažniausiai naudojama tam tikroms aritmijoms – praplautinėms tachikardijoms, prieširdžių virpėjimui ar kitoms ritmo problemoms gydyti.

Plaučių venų izoliacija

Procedūros metu specialiomis karščio arba šalčio bangomis (radiofrekvencinė abliacija arba kriobaliacija) širdyje sukuriamas „randas“, blokuojantis netaisyklingo impulso kelią per plaučių venas į prieširdžius.

Chirurginiai sprendimai

• Aplinkkelio (bypass) operacijos – sukuria naują kraujo apytakos kelią aplenkiant užsikimšusias ar susiaurėjusias vainikines arterijas.
• Mitralinio vožtuvo tvarkymas ar keitimas – pašalina vožtuvo defektus, trukdančius normaliam širdies darbui.
• Maze procedūra – chirurgas atlieka specialias pjūvių „mazgus“ (labirintus) prieširdžiuose, kad elektriniai signalai judėtų tik norimomis kryptimis. Po jos kai kuriems gali prireikti širdies stimuliatoriaus.

Gyvenimo būdo keitimas ir papildomos priemonės

• Valgykite kuo daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų. Ribokite druską, sočiuosius riebalus ir kofeiną.
• Fizinis aktyvumas bent 30 minučių kasdien padeda palaikyti normalią širdies veiklą ir kūno svorį.
• Venkite arba visiškai atsisakykite alkoholio – didesni kiekiai neigiamai veikia širdį ir kraujospūdį.
• Kontroliuokite cholesterolio ir kraujospūdžio lygį. Tam gali prireikti tiek vaistų, tiek sveikesnių įpročių.
• Meskite rūkyti – nikotinas sukelia ritmo ir kraujospūdžio svyravimus.
• Mokykitės valdyti stresą – gilus kvėpavimas, meditacija, joga ar net akupunktūra gali stiprinti širdies sveikatą.

Kokios galimos komplikacijos?

• Širdies nepakankamumas. Ilgalaikės aritmijos gali pakenkti širdies siurbimo funkcijai.
• Alzheimerio liga ar demencija. Kai širdis nepakankamai aprūpina smegenis deguonimi, laikui bėgant gali pasireikšti atminties ar pažinimo sutrikimai.
• Insultas. Netaisyklingai plakančiose prieširdžiuose lengviau formuojasi kraujo krešuliai, kurie gali patekti į smegenis.
• Staigus širdies sustojimas. Kai kurie aritmijų tipai staiga stabdo širdies veiklą.

Vairavimo saugumas sergant aritmija

Širdies ritmo sutrikimai gali tapti pavojingi vairuojant – staigus sąmonės netekimas kelia grėsmę jums, kitiems eismo dalyviams bei turtui. Gydytojas įvertins jūsų ritmo pobūdį, simptomų dažnį, gydymo efektyvumą ir rekomenduos, kada galite saugiai vairuoti.

• Tiems, kuriems simptomai reti ar nedideli, ir aritmija kontroliuojama vaistais, dažniausiai leidžiama vairuoti.
• Po kateterinės abliacijos dažnai tenka savaitę nevairuoti – priklausomai nuo savijautos ir gydytojo nurodymų.
• Po IKD įdiegimo vairuoti rekomenduojama atsisakyti bent savaitę, o jeigu buvo nualpimo ar staigios širdies sustojimo epizodų, draudimas gali užsitęsti kelis mėnesius.
• Profesionalus (komercinis) vairavimas sergant aritmijomis, turint IKD, neleidžiamas.

Ar įmanoma išvengti aritmijų?

Nors visiškai apsisaugoti – ne visuomet įmanoma, reguliarūs širdies patikrinimai padeda laiku pastebėti pokyčius. Priminkite gydytojui visus vartojamus vaistus, nes kai kurie net ir populiarūs šaltį ar kosulį malšinantys preparatai gali išprovokuoti aritmiją. Be to, naudingos šios rekomendacijos:

• Rinkitės subalansuotą mitybą: daug vaisių ir daržovių, žuvis, augaliniai baltymai, bei ribokite nesveikus riebalus.
• Nuolat kontroliuokite gliukozės, cholesterolio bei kraujospūdžio rodiklius.
• Meskite rūkyti, palaikykite sveiką kūno svorį, daugiau judėkite ir stenkitės valdyti stresą.
• Venkite perteklinio alkoholio ir kofeino vartojimo.

Kaip atpažinti, kada reikia kreiptis pagalbos?

Nereguliarus širdies plakimas ar kiti aritmijos simptomai – ženklas, kad reikia apsilankyti pas gydytoją. Širdies ritmo sutrikimus gali lemti labai įvairios priežastys, todėl svarbu atvirai pasikalbėti apie savo gyvenimo būdą bei sveikatos būklę – taip kartu rasite jums tinkamiausią sprendimą.