Šlapimo pūslės treniravimas kaip elgesio terapija vaikams

Šlapimo pūslės treniravimas – tai viena iš elgesio terapijos priemonių, dažnai naudojama padėti vaikams įveikti naktinį šlapinimąsi į lovą (enurezę). Šis metodas stiprina šlapimo pūslės raumenis ir didina jos talpą bei moko vaikus ilgiau sulaikyti šlapimą, mažindamas atsitiktinių šlapinimosi naktį atvejų riziką.

Kaip veikia šlapimo pūslės treniravimas?

Šlapimo pūslės treniravimo esmė – palaipsniui ilginti laiką nuo pirmojo noro šlapintis iki pačio šlapinimosi. Taip vaikai mokosi sąmoningumo apie savo organizmo signalus ir stiprina raumenis, atsakingus už šlapimo sulaikymą. Kad vaikas pasiektų gerų rezultatų, svarbiausia yra jo motyvacija keisti įpročius ir pastangos kasdien sekti treniruočių eigą.

Nors kai kurie vaikai linkę turėti mažesnę šlapimo pūslę, naktinis šlapinimasis dažnai susijęs ir su kitais veiksniais, tokiais kaip vėlyva vystymosi branda, genetika, miego sutrikimai ar padidėjęs detruzoriaus – pūslės raumens, išstumiančio šlapimą, – aktyvumas.

Kaip pradėti treniruoti šlapimo pūslę?

Pirmas žingsnis – stebėti, kiek laiko vaikas sugeba išbūti nesušlapinęs, vos tik pajutęs norą šlapintis. Reguliarus mokymasis sulaikyti šlapimą stiprina reikiamus raumenis ir leidžia laipsniškai didinti laiką tarp šlapinimosi. Šis procesas padeda vaikui kontroliuoti šlapinimosi refleksus ir gali sumažinti naktinio šlapinimosi tikimybę.

Siekiant stebėti progresą, rekomenduojama kartą per savaitę užfiksuoti, kiek šlapimo vaikas išleidžia po treniruočių. Tam tinka plastikinis šlapimo surinkimo indas, kurį galima įsigyti vaistinėje ar medicininės įrangos parduotuvėje. Duomenis verta rašyti į specialią užrašinę, o orientacinis vaiko šlapimo pūslės talpos dydis yra 2 uncijos plius vaiko amžius metais (iki 10 metų). Pavyzdžiui, šešerių metų vaiko pūslė gali talpinti apie 240 ml skysčio.

Ar šis metodas tinka kiekvienam vaikui?

Pūslės treniravimas reikalauja kantrybės ir noro keisti įpročius – be vaiko motyvacijos pasiekti gerų rezultatų sunku. Nors šis metodas padidina pūslės talpą, tyrimų rezultatai dėl poveikio naktiniam šlapinimuisi nevienareikšmiški, todėl neretai jis taikomas kartu su kitomis elgesio terapijomis ar medikamentiniu gydymu.

Reikėtų nepamiršti, kad kai kurių vaikų enurezės priežastis gali slypėti miego sutrikimuose, pavyzdžiui, obstrukcine miego apnėja. Jei vaikas knarkia, tai gali būti ženklas, kad problema susijusi su kvėpavimo sutrikimais miego metu. Tokiu atveju reikalinga kitokia taktika.

Jei vaikas jau buvo pradėjęs nesišlapinti į lovą, tačiau enurezė atsinaujino, būtina pasitarti su gydytoju – toks pokytis gali rodyti kitus sveikatos sutrikimus. Taip pat ilgai užsitęsusios problemos atvejais rekomenduojama kreiptis į urologą, siekiant išsiaiškinti, ar nėra anatominių pokyčių.

Kokios dar yra alternatyvos?

Tėvams, kurie nenori taikyti medikamentinio gydymo, siūloma išbandyti įvairias elgesio terapijas. Tai gali būti:

• Motyvacinė terapija
• Skysčių vartojimo režimo reguliavimas
• Lovos signalizatoriai nuo naktinio šlapinimosi

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Prieš pradedant taikyti signalizatorius ar medikamentus, dažnai verta pirmiausia pabandyti šlapimo pūslės treniruotes. Jei rezultatai netenkina ar problema užsitęsia, būtina gauti gydytojo vertinimą. Kai kuriais atvejais gali prireikti konsultacijos pas miego sutrikimų specialistą ar urologą, kad būtų rasta tinkamiausia pagalba.