Somatinis ir viscerinis skausmas: skirtumai ir priežastys

Skausmas gali būti kelios rūšys, tačiau dažniausiai jis skirstomas į somatinį ir visceralinį. Nors abu šie skausmo tipai yra susiję su pažeidimais ar uždegimu, kiekvienas jų jaučiamas skirtingai, nes kyla iš skirtingų kūno vietų. Somatinis skausmas dažniausiai kyla iš odos, raumenų, kaulų ar kitų minkštųjų audinių, o visceralinis – iš vidaus organų ar kraujagyslių.

Somatinio skausmo ypatumai

Somatinis skausmas atsiranda tada, kai patiriame paviršinius ar giluminius kūno pažeidimus – pavyzdžiui, susilaužome kaulą, nusipjauname pirštą ar pasitempiame raumenį. Kaip rodo pats pavadinimas, tai yra kūno audinių skausmas, dažniausiai apibūdinamas kaip lokalizuotas, aiškiai suprantamas ir neretai itin stiprus.

Paviršinis somatinis skausmas būdingas, kai pažeidžiama oda ar gleivinės (pavyzdžiui, burnos ar nosies gleivinė), o gilusis – kai nukenčia sąnariai, raumenys, sausgyslės ar kaulai. Gilusis skausmas paprastai jaučiamas kaip maudimas, kuris apima didesnę kūno dalį, tačiau dažniausiai išnyksta, kai audiniai užgyja.

• Lūžiai
• Įbrėžimai ar žaizdos
• Raumenų traumos – patempimai, plyšimai
• Sąnarių ligos, kaip artritas ar tendinitas
• Infekcijos, pavyzdžiui, juostinė pūslelinė
• Degimai
• Podagra

Jei tokio pobūdžio skausmas užsitęsia ir po audinių sugijimo, vadinamas lėtiniu somatiniu skausmu. Tokį skausmą gali sukelti, pavyzdžiui, dubens sąnario nestabilumas ar įtampos galvos skausmai. Taip pat kai kurios ligos, tarp jų vėžys ir fibromialgija, sukelia mišrią skausmo formą, kuri savaime apima ir somatinio, ir kitų tipų pojūčius.

Somatinio skausmo gydymo būdai

Šį skausmo tipą neretai galima slopinti paprastomis namų priemonėmis. Dažniausiai padeda nereceptiniai vaistai nuo skausmo, pvz., paracetamolis arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Taip pat naudinga kaitinimo ar šaldymo terapija, masažas ar atsipalaidavimo pratimai.

Raumenų sužalojimo sukeltam giliam skausmui kartais išrašomi specialūs raumenų atpalaiduojantys vaistai. Osteoporozės ar osteopenijos sukeltam kaulų skausmui taikomi bifosfonatai. Smarkiai išreikštas skausmas gali reikalauti stipresnių vaistų – tačiau šie vartojami atsargiai dėl galimų priklausomybės rizikų.

Lėtinis somatinis skausmas dažnai švelnėja keičiant gyvenimo būdą – rekomenduojama subalansuota, priešuždegiminė mityba, reguliarus judėjimas, tinkamas skysčių vartojimas ir poilsis. Streso mažinimas taip pat gali padėti, nors mokslininkai vis dar aiškinasi, kiek stipriai stresas veikia skausmo pojūtį.

Visceralinis skausmas: kas jį išskiria?

Visceralinis skausmas kyla iš organų ar kraujagyslių vidaus, kuriuose nėra tiek daug jutiminių nervų, todėl šį skausmą dažnai sunku tiksliai apibūdinti ar lokalizuoti. Dažniausiai jis pasireiškia kaip maudimas, spaudimas ar tempimas pilvo srityje, ir paprastai būna bukas, išsisklaidęs. Organų užspaudimas ar išsiplėtimas neretai lemia būtent tokio tipo skausmo atsiradimą.

• Bendras silpnumas, šaltkrėtis, prakaitavimas
• Virškinimo sutrikimai, pykinimas
• Kūno temperatūros, širdies ritmo ar kraujospūdžio pokyčiai
• Skausmas, kuris „pereina“ į kitas sritis (pavyzdžiui, peties skausmas dėl pilvo organų problemų)

Šis skausmo tipas gali atsirasti dėl šių priežasčių:

• Pūslės problemos dėl šlapimo takų užsikimšimo
• Širdies skausmas (angina)
• Kasaus uždegimas (pankreatitas)

Emociniai veiksniai, tokie kaip stresas, nerimas ar depresija, neretai sustiprina visceralinius pojūčius, nors tikslus šio ryšio mechanizmas dar nėra visiškai aiškus.

Kaip gydomas visceralinis skausmas?

Ūmiais atvejais dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar stipresni medikamentai trumpam laikotarpiui. Tačiau svarbiausia gydyti pagrindinę priežastį – infekcijoms naudojami antibiotikai, širdies skausmui taikoma širdies būklę gerinanti terapija arba prireikus operacija, o vėžio, endometriozės ar kitų sunkių būklių gydymas apima platų terapijos spektrą – nuo chemoterapijos iki hormoninio gydymo ar operacinių metodų. Pastaruoju metu aktyviai atliekami tyrimai, siekiant rasti efektyvesnių vaistų kombinacijų, ypač gydant lėtinį pilvo ar dubens skausmą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors nemažai lengvų skausmo formų praeina savaime, bet kokie netikėti arba progresuojantys simptomai turėtų paskatinti kreiptis į medikus.

• Greitai stiprėjantis skausmas ar jaučiamas nutirpimas
• Staigus raumenų jėgos praradimas ar jutimo sutrikimas
• Pusiausvyros ar koordinacijos problemos
• Netikėtas šlapimo ar tuštinimosi kontrolės praradimas
• Neaiškaus pobūdžio svorio kritimas
• Prakaitavimas naktį
• Skausmas, pasireiškiantis naktį ar ramybės būsenoje
• Naujai atsiradęs, nepraeinantis skausmas pilve, krūtinėje ar galvoje

Taip pat būtina reaguoti, jei skausmas trukdo kasdieniam gyvenimui, mažina darbingumą, trukdo miegoti ar stipriai veikia emocinę būklę.

Išvados

Somatinis ir visceralinis skausmas dažnai pasireiškia skirtingai – vienas labiau jaučiamas išoriniuose audiniuose, kitas – vidaus organuose. Tinkamas skausmo kilmės atpažinimas leidžia pasirinkti efektyviausią gydymo strategiją. Jeigu skausmas trukdo gyventi ar kelia nerimą, būtina kreiptis į sveikatos specialistus – tik jie gali paskirti tikslią diagnostiką ir parinkti geriausią gydymą.