Spermos spalvų pokyčiai: pilka, žalia, ruda, konsistencijos kaita ir kita

Sperma paprastai būna balkšvai pilkšvos spalvos, želės pavidalo tekstūros, tačiau jos savybės gali keistis priklausomai nuo gyvenimo būdo pokyčių. Jei nėra jokių kitų simptomų, laikini spermos spalvos pokyčiai dažniausiai nėra rimtos problemos ženklas.

Iš ko sudaryta sperma?

Sperma susideda iš įvairių mineralų, baltymų, hormonų ir fermentų, kurie visi daro įtaką jos spalvai ir konsistencijai.

Pagrindiniai komponentai, iš kurių susidaro sperma, gaunami iš sėklinių pūslelių – dviejų liaukų, esančių už šlapimo pūslės. Prie prostatos liaukos taip pat prisideda prie spermos sudėties.

Spermos sudėtyje esantys elementai

Spermoje randami šie elementai:

• fruktozė
• amino rūgštys
• citrinos rūgštis
• fosforas
• kalis
• rūgščioji fosfatazė
• kalcis
• natris
• cinkas
• fibrinolizinas
• gleivės

Sėklidės taip pat išskiria spermatozoidus, kurie per sėklinį lataką patenka į spermą. Spermatozoidai sudaro apie 5 % viso spermos tūrio.

Kokios sveikatos būklės gali turėti įtakos spermos spalvai?

Įvairios vidinės organizmo būklės gali paveikti spermos spalvą. Kartais jas galima atmesti, atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Pavyzdžiui, lytiškai plintančios infekcijos paprastai gali būti laikomos mažai tikėtinomis, jei asmuo niekada neturėjo lytinių santykių su partneriu.

Toliau pateikta lentelė gali būti naudinga pradžiai, tačiau ji nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Jeigu negalite tiksliai nustatyti priežasties arba nesate tikri dėl savo sveikatos būklės, rekomenduojama pasitarti su urologu, šeimos gydytoju arba kitu sveikatos priežiūros specialistu.

Galimos spermos spalvų priežastys

Kodėl sperma gali būti skaidri, balta arba pilkšva?

Skaidri, balta ar šiek tiek pilkšva sperma paprastai laikoma sveika ir normali.

Kodėl sperma gali būti geltonos ar žalios spalvos?

Šlapimo buvimas

Kai šlapimas dėl įvairių priežasčių visiškai neišsiskiria iš šlaplės, jis gali susimaišyti su sperma ejakuliacijos metu. Tai dažniausiai nutinka, kai ejakuliacija įvyksta netrukus po šlapinimosi. Toks šlapimo ir spermos susimaišymas gali suteikti spermai gelsvą atspalvį.

Kai kurios priežastys, kurioms gali prireikti medicininės pagalbos:

• šlapimo takų infekcija
• gerybinė prostatos hiperplazija (padidėjusi prostata)
• šlapimo pūslės obstrukcija
• prostatos uždegimas (prostatitas)

Prostatitas

Prostatos uždegimas gali lemti geltonos spalvos spermą. Tai gali nutikti, kai bakterijos iš šlapimo takų patenka į prostatos liauką.

Papildomi simptomai:

• apsunkintas šlapinimasis
• skausmas šlapinantis
• dažnas noras šlapintis
• skausmas apatinėje pilvo dalyje
• nugaros skausmas
• skausmas ejakuliacijos metu
• karščiavimas arba šaltkrėtis

Kreipkitės į gydytoją, jei įtariate prostatitą.

Leukocitospermija

Ši būklė pasireiškia, kai spermoje aptinkama per daug baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų), kas gali lemti gelsvą atspalvį.

Priežastys:

• autoimuniniai sutrikimai
• bakterinės arba virusinės infekcijos

Kai kurios priežastys, tokios kaip tam tikros lytiškai plintančios infekcijos, negydomos gali sukelti nevaisingumą. Jei įtariate leukocitospermiją, būtina kreiptis į gydytoją.

Gelta

Gelta pasireiškia, kai organizme kaupiasi per daug bilirubino – geltonos pigmentinės medžiagos, susidarančios kepenims skaidant raudonuosius kraujo kūnelius.

Dažniausias simptomas – pageltusi oda ir akių baltymai, tačiau gelta gali paveikti ir spermos spalvą. Šlapimas taip pat gali tapti tamsesnis nei įprasta.

Kiti simptomai:

• šaltkrėtis
• karščiavimas
• pilvo skausmas

Jei įtariate geltą, svarbu pasitarti su sveikatos specialistu.

Kodėl sperma gali būti rausvai raudonos arba oranžinės–rudos spalvos?

Rausvas arba raudonas atspalvis dažniausiai rodo šviežio kraujo buvimą spermoje, tuo tarpu rudas ar oranžinis atspalvis – senesnio kraujo, kuris oksidavosi organizme. Ši būklė vadinama hematospermija.

Infekcijos, įskaitant lytiškai plintančias ligas ir prostatitą

Negydomos infekcijos, tokios kaip chlamidiozė ar gonorėja, gali sukelti kraujo atsiradimą spermoje. Kitos galimos priežastys – prostatos uždegimas (prostatitas).

Kiti galimi simptomai:

• skausmas arba deginimo pojūtis šlapinantis
• sėklidžių skausmas ar patinimas
• niežtinti, dirginanti ar skausminga bėrimo forma

Prostatitas taip pat gali sukelti kraujo spermoje.

Jei įtariate infekciją, svarbu pasitarti su gydytoju. Kai kurios lytiškai plintančios infekcijos negydomos gali sukelti nevaisingumą.

Aukštas kraujospūdis

Negydomas aukštas kraujospūdis kartais gali būti priežastis, dėl kurios spermoje atsiranda kraujo.

Sunkesniais atvejais gali pasireikšti ir kiti simptomai:

• kraujagyslių plyšimai akyse
• dusulys
• kraujavimas iš nosies
• galvos skausmai

Jeigu įtariate padidėjusį kraujospūdį, būtina kreiptis į sveikatos specialistą.

Prostatos biopsija arba chirurginė intervencija

Biopsijos metu paimamas audinio mėginys iš prostatos liaukos. Procedūros metu gali patekti kraujo į šlapimo takus ar ejakuliacijos latakus, dėl ko sperma gali tapti rausva, raudona ar ruda.

Jeigu po procedūros pastebite neįprastus pokyčius, pasitarkite su gydytoju.

Prostatos arba sėklidžių vėžys

Nors retai, tačiau spermoje pasirodantis kraujas gali būti vienas iš prostatos ar sėklidžių vėžio simptomų. Šios vėžio formos dažnai sėkmingai gydomos net ir vėlesnėse stadijose.

Ankstyva diagnozė ir gydymas yra itin svarbūs, todėl pastebėjus įtartinų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.

Kodėl sperma gali būti juodos spalvos?

Juoda sperma dažniausiai atsiranda dėl hematospermijos. Juodos spalvos kraujas reiškia, kad jis organizme buvo ilgesnį laiką.

Nugaros smegenų pažeidimai

Nugaros smegenų pažeidimai gali lemti tamsiai rudą ar juodą spermos spalvą. Nors tikslus mechanizmas nėra žinomas, manoma, kad tai gali būti susiję su sėklinių pūslelių veiklos sutrikimu – šios liaukos gamina didelę dalį spermos sudedamųjų dalių.

Jeigu patyrėte nugaros traumą, verta pasitarti su gydytoju, ar šie simptomai gali būti su tuo susiję.

Sunkieji metalai

2013 m. atliktas tyrimas su keturiais tiriamaisiais parodė, kad padidėję sunkųjų metalų kiekiai kraujyje – pavyzdžiui, švino, mangano ar nikelio – gali turėti įtakos tamsiai spermos spalvai.

Tokie metalai gali patekti į organizmą per užterštą maistą, vandenį ar kitus aplinkos šaltinius.

Jei įtariate, kad galėjote patirti kontaktą su sunkiųjų metalų šaltiniais, svarbu kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Kas gali lemti spermos tekstūros ar konsistencijos pokyčius?

Sveika sperma paprastai yra klampi, želė pavidalo. Tačiau jos tekstūra gali šiek tiek kisti priklausomai nuo įvairių veiksnių:

• kiek laiko praėjo nuo paskutinės ejakuliacijos
• kanapių vartojimas
• alkoholio vartojimas
• mityba

Jei nejaučiate kitų neįprastų simptomų, laikinas tekstūros pasikeitimas dažniausiai nėra pagrindas nerimauti.

Tiršta arba grūdėta sperma

Tiršta sperma gali rodyti rimtą dehidrataciją, hormonų disbalansą ar infekciją.

Labai tiršta sperma gali sukelti vaisingumo problemų, nes ji trukdo spermatozoidams efektyviai judėti kiaušialąstės link.

Skysta arba vandeninga sperma

Vandeninga sperma gali būti vitaminų trūkumo arba nevaisingumo požymis.

Ji dažnai atrodo permatoma arba skaidresnė nei įprastai, o tai gali reikšti, kad spermoje yra labai mažai spermatozoidų.

Kada verta pasitarti su gydytoju?

Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei nerimaujate dėl galimų lytiškai plintančių infekcijų arba jei spermos pokyčius lydi vienas ar keli šie simptomai:

• deginimo pojūtis šlapinantis
• sunkus ar visiškai neįmanomas šlapinimasis
• šilumos, sunkumo ar patinimo pojūtis lytinių organų srityje
• bėrimas arba sudirginimas ant varpos ar kapšelio
• išskyros, kurios nėra susijusios su priešejakuliaciniu ar ejakuliaciniu skysčiu
• stiprus, nemalonus lytinių organų kvapas

Gydytojas gali atlikti varpos ir sėklidžių apžiūrą bei paimti skysčio mėginį iš varpos galiuko laboratoriniam tyrimui. Taip pat gali būti prašoma pateikti kraujo, šlapimo arba spermos mėginius.