Sutrikai dėl savo sveikatos? Atsakymas gali slypėti tavo kraujyje

Kraujo tyrimai – neatsiejama profilaktinės sveikatos priežiūros dalis. Jie atliekami tiek stebint esamą sveikatos būklę, tiek ieškant ligų ar kitų organizmo pakitimų.

Ką rodo kraujo tyrimai

Po kraujo paėmimo mėginys išsiunčiamas į laboratoriją, kur atliekama įvairių medžiagų ir ląstelių analizė. Kiekvienos medžiagos arba kraujo ląstelės kiekis, dydis ir koncentracija nurodoma skaičiais, kurie lyginami su standartinėmis, normaliomis ribomis. Fiziologiniai nukrypimai nuo normų gali rodyti tam tikrus sveikatos sutrikimus ar rizikas.

Kokie rodikliai gali būti tiriami

• Kraujo cukraus (gliukozės) kiekis
• Kraujo kūnelių (eritrocitų, leukocitų, trombocitų) kiekis
• Mineralai, pvz., kalcis, kalis, geležis
• Riebalų ir cholesterolio kiekis
• Vitaminai (B12, D ir kt.)
• Hormonų lygis (pvz., skydliaukės ar lytiniai hormonai)
• Uždegimo žymenys (pvz., ENG – eritrocitų nusėdimo greitis)
• Navikų žymenys
• Genetiniai žymenys
• Toksiškų medžiagų koncentracija (pvz., švino)
• Vaistų ar kitų cheminių medžiagų likučiai
• Deguonies ir anglies dioksido lygiai

Kraujo tyrimas gali atskleisti infekcijų požymius, skysčių ar mineralinių medžiagų pusiausvyros sutrikimus, bei padėti įvertinti įvairių organų veiklą.

Pagrindiniai kraujo tyrimų tipai

Kiekvienam asmeniui gydytojas skiria tik tuos tyrimus, kurie yra aktualūs jų sveikatai. Kai kuriems tyrimams reikia specialaus pasiruošimo, pvz., nevalgyti ar laiku nutraukti tam tikrus vaistus, kad rezultatai būtų kuo tikslesni.

Kraujo mėginiai imami į skirtingas mėgintuvėlius – priklausomai nuo tyrimo pobūdžio, kai kuriems reikia specialių priedų, kad išliktų norimos medžiagos. Kai kurie mėginiai siunčiami į skirtingas laboratorijas arba skyrius, todėl gali būti paimama daugiau nei viena to paties mėgintuvėlio porcija.

Pilnas kraujo tyrimas (BKT)

Dažniausiai atliekamas tyrimas, suteikiantis informaciją apie pagrindinių kraujo ląstelių kiekį, santykį ir dydį. BKT dėka galima nustatyti:

• Eritrocitus – jie perneša deguonį ir anglies dioksidą, tiriamas jų kiekis, hemoglobino kiekis (baltymas, pernešantis deguonį), hematokrito rodiklis (kiek procentų kraujo tūrio sudaro eritrocitai), ląstelių dydis.
• Trombocitus – mažos ląstelių dalelės, reikalingos kraujo krešėjimui ir žaizdų gijimui.
• Leukocitus – kelių tipų baltos kraujo ląstelės (pvz., neutrofilai, monocitai), padedančios kovoti su infekcijomis.

Iš šių duomenų galima nustatyti įvairius pokyčius – anemiją, uždegimą ar kitus sutrikimus.

Pagrindinis biocheminis tyrimas (BMT)

Dažniausiai matuojama gliukozė, kalcis, natris, kalis, chloridai, kreatininas, karbamidas (BUN), bikarbonatai. Kreatinino ir karbamido koncentracija parodo inkstų funkciją, o natrio, kalio, kalcio, chloro kiekiai – svarbiausių elektrolitų pusiausvyrą. Bikarbonatų rodiklis padeda vertinti rūgščių ir šarmų balansą.

Išplėstinis biocheminis tyrimas

Papildomai BMT, tiriami baltymai, albuminas (pagrindinis kraujo baltymas) ir kepenų fermentai. Šie rodikliai leidžia vertinti baltymų apykaitą ir kepenų veiklą.

Lipidų profilis

Lipidų tyrimas nustato trigliceridų, bendro, „blogojo“ (MTL), „gerojo“ (DTL) cholesterolio konsentracijas. Padidėję šių riebalų kiekiai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, insulto rizika. Mažas „gerojo“ cholesterolio lygis taip pat laikomas rizikos veiksniu.

Specifiniai tyrimai

Kiti laboratoriniai testai orientuoti į tam tikrus hormonus, baltymus ar fermentus, kurie gali signalizuoti atskirus sveikatos sutrikimus ar padėti diagnozuoti ligas. Tokiais tyrimais taip pat stebima ar gydymas yra efektyvus.

Kiek dažnai reikia atlikti kraujo tyrimus

Kada ir kaip dažnai atlikti kraujo tyrimus, priklauso nuo daugelio veiksnių – amžiaus, rizikos veiksnių, lėtinių ligų ar naujai atsiradusių simptomų. Yra keli dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai kraujo tyrimų grafikas sudaromas individualiai:

• Profilaktiniams tikslams atliekami reguliarūs kraujo tyrimai, pavyzdžiui, lipidų profilis tam, kad įvertintumėte širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Nėštumo metu kraujo sistema stebima dėl gliukozės kiekio ar kitų svarbių rodiklių.
• Ligos arba gydymo stebėjimas – norint įvertinti gydymo efektyvumą arba ligos eigą, tyrimai kartojami tam tikrais intervalais.
• Ligos diagnozavimas – jei atsiranda nauji simptomai (pvz., svorio pokyčiai, energijos trūkumas), gali būti tiriama skydliaukės veikla ar kiti rodikliai.

Kaip suprasti kraujo tyrimo rezultatus

Kiekvienas laboratorinis rodiklis paprastai išreiškiamas skaitine verte, kurią palygina su normos ribomis. Tačiau tik vieno rodiklio nepakanka galutinei diagnozei – kartu reikia įvertinti bendrą sveikatos būklę ir kitus duomenis.

Gauti rezultatai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų ar net ilgiau, priklausomai nuo tyrimo sudėtingumo. Skubių tyrimų rezultatai ligoninėje dažnai būna parengti per valandą, o specializuoti, sudėtingi tyrimai gali užtrukti ilgiau.

Kraujo grupės reikšmė sveikatai

Kraujo grupė – viena iš savybių, kurią galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Žmogaus kraujas klasifikuojamas pagal ABO ir Rh sistemas. Testo metu ieškoma tam tikrų žymeklių, nuo kurių priklauso kraujo grupės pavadinimas. Rh faktorius žymimas pliusu (Rh+), jei yra, arba minusu (Rh-), jei nėra.

• A+
• A-
• B+
• B-
• AB+
• AB-
• O+
• O-

Kraujo grupės neturi įtakos sveikatai pačios savaime. Svarbiausia jų reikšmė yra tada, kai reikalinga kraujo perpylimo procedūra. Tam, kad būtų išvengta pavojingos imuninės reakcijos, svarbu tiksliai suderinti donoro ir gavėjo kraujo grupes. Visais atvejais prieš transfuziją atliekamas specialus suderinamumo (kryžminis) testas.

Paprastai O- kraują gali gauti bet kurios grupės žmogus, tačiau pageidaujama, kad perpylimui būtų naudojamas tik identiškos grupės ir Rh faktoriaus kraujas.

Santrauka

Kraujo tyrimai būtini norint įvertinti pagrindines organizmo funkcijas ir anksti nustatyti sveikatos sutrikimus. Jie gali būti skiriami prevencijai, simptomų analizei ar gydymo eigai stebėti. Kraujo paėmimas paprastai yra greitas ir saugus procesas.

Nepaisant to, kai kurie žmonės gali patirti stresą laukiant procedūros ar rezultatų – tokiu atveju padeda ramybė, gilus kvėpavimas, poilsis po tyrimo. Gavus rezultatus visada verta aptarti juos su gydytoju – specialistas paaiškins, ką reiškia aptikti pokyčiai ir padės suplanuoti būtinus tolesnius veiksmus.