Svarbiausia apie egzemą

Egzema – tai ilgalaikė, uždegiminė odos liga, pasireiškianti periodiškais simptomų paaštrėjimais. Dažniausi požymiai yra niežėjimas, bėrimai, sausa oda, pūslės bei pleiskanojančios vietos. Nors mokslininkai vis dar tiksliai neišsiaiškino visų ligos priežasčių, žinoma, kad egzema gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir pasireikšti įvairiomis formomis.

Egzemos rūšys

Daugeliui žmonių egzema asocijuojasi su alerginiais bėrimais, tačiau iš tiesų išskiriama keletas jos tipų, kurie tarpusavyje gali skirtis savo eiga ir simptomais.

• Atopinis dermatitas – dažniausiai pasitaikantis egzemos tipas, dažniausiai prasidedantis dar vaikystėje. Oda niežti, atsiranda bėrimų, kurie nuolat plečiasi, jei žmogus kasosi.
• Kontaktinis dermatitas – bėrimas ir niežulys atsiranda tada, kai oda susiliečia su kažkokia dirginančia ar alergizuojančia medžiaga. Kartais gali atsirasti pūslės.
• Disidrotinė egzema – dažniau pasitaiko ant plaštakų ar pėdų, pasireiškia smulkiomis, niežtinčiomis pūslelėmis, dažnai dėl jautrumo kosmetikai, vaistams ar gausiam prakaitavimui.
• Egzema ant rankų – būdinga tiems, kurie dažnai plauna rankas arba dirba su cheminėmis medžiagomis; dažniausi požymiai – sausumas, šerpetojimas, trūkinėjimai.
• Neurodermatitas – formuojasi nuolat kasantis tam tikroje vietoje (dažniausiai ant sprando, galvos, kirkšnių ar genitalijų), oda sukietėja, tampa šiurkšti.
• Diskoidinė (nummulinė) egzema – pasireiškia apvaliais ar ovaliais, rudos ar raudonos spalvos pleistrais. Dažnesnė vyresnio amžiaus vyrams.
• Stazinis dermatitas – išsivysto dėl blogos kraujotakos apatinėse galūnėse, dažniausiai aplink kulkšnis.

Pagrindiniai simptomai

Egzemos simptomai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi – vieni patiria tik niežulį, kitiems atsiranda ir pleiskanų, odos paraudimas. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

• Bėrimas, niežėjimas
• Sausa, jautri oda
• Pleiskanojančios ar sukietėjusios odos plotai
• Sudirgusi, paraudusi, patinusi oda
• Pūslės ar šlapiuojančios vietos

Bėrimų vieta priklauso nuo egzemos rūšies. Pavyzdžiui, atopinis ir kontaktinis dermatitas gali būti bet kurioje kūno vietoje, o kitos rūšys – tik tam tikrose srityse (pavyzdžiui, rankose, kojose, pėdose).

Kuo skiriasi egzema ir psoriazė?

Nors psoriazė ir egzema gali pasireikšti panašiais simptomais – odos paraudimu, niežuliu, – jos yra skirtingos ligos. Egzema dažniausiai susijusi su lėtiniais odos uždegimais, tuo tarpu psoriazė – autoimuninė liga, paveikianti visą kūną ir galinti sukelti papildomų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ar cukrinio diabeto rizika.

Kas lemia egzemą?

Kol kas tiksliai nežinoma, kodėl žmogus suserga egzema. Svarbų vaidmenį turi paveldimumas – jei šeimoje jau buvo sergančiųjų šia liga ar alergijomis, tikimybė taip pat susidurti su egzema didėja. Taip pat reikšmingi aplinkos veiksniai, per stipri imuninė sistema ir kai kurie kasdieniai dirgikliai. Didelę įtaką turi sausas oras, stresas, kontaktas su chemikalais ar dažnas plovimas muilu.

Egzema dažnai paūmėja dėl šių veiksnių:

• Hormoniniai pokyčiai
• Kontaktas su alergenais ar dirgikliais
• Sunkus stresas
• Odos sausumas
• Infekcijos

Egzema vaikams ir kūdikiams

Vaikams ši liga taip pat nėra reta – egzema dažniausiai susijusi su šeimos alergijų istorija. Dažnai pirmaisiais gyvenimo metais ligą sukelia įvairūs dirgikliai – muilai, losjonai, sausas oras arba net kai kurie maisto produktai. Gera žinia, kad vaikų egzema dažnai pavyksta suvaldyti prižiūrint odą ir vengiant paūmėjimų sukeliančių veiksnių.

Egzema nėra užkrečiama – ji neperduodama nei tiesioginiu, nei netiesioginiu kontaktu.

Kaip nustatoma egzema?

Diagnozuodami egzemą medicinos specialistai vertina simptomus, apžiūri odą ir domisi paciento bei jo šeimos ligų istorija. Kartais papildomai gali būti atliekami alergijų testai arba imamas nedidelis odos mėginys tyrimams.

Egzemos gydymas

Šiuo metu nėra būdo visiškai išgydyti egzemos, todėl gydymas dažniausiai skirtas simptomų mažinimui ir paūmėjimų prevencijai. Siekiant pagerinti savijautą, dažniausiai taikomi šie metodai:

• Kremai, padedantys atkurti odos barjerą
• Steroidiniai tepalai
• Geriamieji steroidai
• Geriamieji antibiotikai infekcijai gydyti
• Antihistamininiai vaistai
• Imunosupresantai (pvz., ciklosporinas)

Sunkiems atvejams gydytojas gali rekomenduoti fototerapiją (odos gydymą specialiais šviesos šaltiniais). Procedūros dažniausiai atliekamos kelis kartus per savaitę gydymo įstaigose, tačiau kartais galima naudoti specialius prietaisus namuose.

Patarimai gyvenant su egzema

Svarbiausia – išsiaiškinti ir vengti individualių paūmėjimus sukeliančių veiksnių. Reguliarus odos drėkinimas, švelni priežiūra ir dermos valymas padeda išlaikyti odą sveikesnę.

• Rinkitės švelnius odos valiklius su žemu pH
• Apsaugokite odą šaltu kompresu, jei niežti
• Maudykitės vonioje su avižomis ar obuolių sidro actu

Nors egzemą išvengti sunku, reguliari odos priežiūra, subalansuota mityba ir streso valdymas sumažina ligos simptomus bei paūmėjimus. Svarbu bendradarbiauti su medikais, kad gydymas būtų kuo labiau pritaikytas asmeniniams poreikiams.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Pastebėjus nežinomus ar stiprėjančius odos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją, nes egzema gali būti painiojama su kitais odos sutrikimais. Tinkamai nustačius diagnozę, kartu su specialistu galima sudaryti veiksmingą gydymo planą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Apibendrinimas

Egzema yra lėtinė odos liga, kurią išprovokuoja įvairūs aplinkos, paveldimi ir imuninės sistemos veiksniai. Tai nėra užkrečiama, tačiau dažnai pasireiškia vaikams ir suaugusiesiems kaip niežulys, bėrimai, pleiskanotos odos sritys. Nors visiškai išvengti egzemos neįmanoma, reguliari priežiūra, sveikas gyvenimo būdas ir gydytojų rekomendacijos leidžia kontroliuoti šios ligos eigą ir sumažinti nemalonius pojūčius.