Skirtumas tarp sveikų ir rūkančiojo plaučių

Rūkymas daro ilgalaikę žalą plaučiams, keisdamas jų išvaizdą bei funkcionavimą. Sveiki plaučiai yra šviesiai rausvos spalvos, tačiau rūkalių plaučiai tampa pilki arba juodi dėl nuolat čia besikaupiančio dervos sluoksnio. Tai tik išorinis poveikis, tačiau viduje sužalojimai daug rimtesni.

Kaip rūkant keičiasi plaučių sandara?

Kai rūkome, plaučių audinys patiria uždegimą, o plaučių alveolės, padedančios įkvepiamoms dujoms patekti į kraują, ima randėti. Tokia randuota audinių sritis tampa storesnė, standesnė ir nebeelastinga – tai trukdo plaučiams tinkamai išsiplėsti bei sumažina į organizmą patenkančio deguonies kiekį.

Rūkymas taip pat kenkia plaučius valančioms blakstienėlėms – jos nebegali efektyviai pašalinti gleivių bei bakterijų. Dėl to plaučiuose ima kauptis sekretas ir gleivės, dažnai prasideda nuolatinis kosulys, padidėja infekcijų, tokių kaip plaučių uždegimas, rizika.

Kokias ligas dažniausiai sukelia rūkymas?

• Lėtinė bronchų uždegimas

  Bronchai – tai kvėpavimo takai, per kuriuos oras patenka į plaučius. Ilgainiui rūkantiems žmonėms bronchai nuolat sudirgsta ir sukelia lėtinę jų uždegimą. Organizmas pradeda gaminti daugiau gleivių, todėl ima varginti ilgalaikis kosulys ir apsunksta kvėpavimas. Jei simptomai nesitraukia ilgiau nei dvejus metus – diagnozuojama lėtinė forma, o svarbiausias rizikos veiksnys dažniausiai būna tabako dūmai.

• Emfizema

  Ši liga atsiranda, kai dėl nuolatinio sudirginimo pažeidžiamos plaučių alveolės, kurios tampa silpnos, praranda elastingumą ir ilgainiui suyra. Sunaikintos alveolės nebegali išsiplėsti ir susitraukti, todėl oras lieka plaučiuose ir sunku įkvėpti šviežio oro. Dusulys tampa kasdieniu palydovu.

• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga

  Ši liga – tai daugiau nei viena kvėpavimo takų problema vienu metu. Jai priklauso ir emfizema, ir lėtinė bronchų uždegimas. Kvėpavimo takai nuolat uždegę, todėl plaučiai praranda galimybę efektyviai įkvėpti oro. Pagrindinė priežastis – ilgalaikis tabako dūmų poveikis, tačiau ligos vystymąsi gali paskatinti ir kenksmingos cheminės medžiagos ar užterštas oras.

• Plaučių arterijų padidėjęs spaudimas

  Ši būklė išsivysto, kai kraujagyslės, pernešančios kraują į plaučius, sustorėja ir praranda lankstumą. Dėl to didėja slėgis plaučių kraujotakoje, širdžiai tenka dirbti daug sunkiau. Ilgainiui širdis silpsta, kyla širdies nepakankamumo rizika. Dažnai ši liga lydi kitus plaučių pažeidimus, ypač – po ilgalaikio rūkymo.

• Astmos provokacija

  Rūkalų dūmai – stiprus dirgiklis astma sergantiems. Jų įkvėpus kvėpavimo takai greitai reaguoja – patinsta ir prisipildo gleivėmis, todėl atsiranda kosulys, dusulys bei kvėpavimo pasunkėjimas.

• Plaučių vėžys

  Daugumoje tabako gaminių slypi gausybė toksinių junginių, sukeliančių vėžines mutacijas. Būtent rūkymas sukelia didesnę dalį plaučių vėžio atvejų pasaulyje. Rizika kyla priklausomai nuo surūkomų cigarečių kiekio ir rūkymo trukmės. Įtakos turi ir kiti tabako gaminiai, pavyzdžiui, cigarai.

Kaip rūkymas paveikia visą organizmą?

Tabako dūmai neapsiriboja tik plaučiais. Įkvėpus, kenksmingos medžiagos patenka į kraują ir pasklinda po visą kūną – jos gali pakenkti kaulams, akims, silpninti imuninę sistemą, daryti įtaką hormonams, netgi sukelti genetinių pakitimų. Todėl didėja kitų vėžio rūšių, širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, 2 tipo cukrinio diabeto bei vaisingumo sutrikimų rizika.

Ką keičia rūkymo atsisakymas?

Mesti rūkyti verta dėl kiekvienos įkvėptos oro porcijos: vos per 12 valandų po paskutinės cigaretės kraujyje sumažėja anglies monoksido lygis, organai gauna daugiau deguonies, lengviau kvėpuoti. Blakstienėlės, atsakingos už gleivių šalinimą, ima atsigauti – gali laikinai suintensyvėti kosulys, bet tai tėra ženklas, kad plaučiai „valosi“.

Plaučių valymas ir atsigavimas

Vos tik nustojus rūkyti, plaučiuose prasideda natūralus atsistatymo procesas. Nors visiško pažeistų audinių atsigavimo tikėtis neverta, pagerėjimą galima pajusti jau per kelis mėnesius. Kvėpuoti tampa lengviau, nes sumažėja uždegimas, išsivalo kvėpavimo takai.

• Kontroliuojamas kosulys. Sąmoningai kosėjant (iki 2 minučių), galima padėti pašalinti gleives ir atverti kvėpavimo takus. Jeigu pradeda skaudėti ar blogai jaučiatės, reikėtų sustoti.
• Fizinis aktyvumas. Judėjimas gerina kraujotaką ir skatinta kvėpavimą, o aktyvios veiklos gamtoje dar labiau įtraukia daugiau deguonies į kūną.
• Garinės procedūros. Garų inhaliacijos padeda suminkštinti ir pašalinti gleives. Tam tinka karštas dušas, pirtis arba drėkintuvas miegant.
• Kvėpavimo pratimai. Gilus lėtas kvėpavimas didina plaučių talpą ir stiprina jų funkciją.
• Mitybos pokyčiai. Tabako dūmai didina uždegimą, todėl valgant antioksidantų gausų maistą organizmas geriau atsistato ir pasipildo svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis.

Išvada

Net ir po ilgų rūkymo metų dalis plaučių audinio pradeda gyti vos tik atsisakius cigaretės. Nors visiškas atsigavimas neįmanomas, reikšmingą pagerėjimą galite pajausti gana greitai. Rūkymo nutraukimas – viena geriausių dovanų savo plaučiams ir visam kūnui.