Skilvelių pertvaros defektas

Naujagimiui nustačius skilvelio pertvaros defektą dar ligoninėje, dažniausiai pradedami atlikti įvairūs tyrimai, siekiant tiksliai įvertinti širdies būklę ir suplanuoti tolimesnius veiksmus.

Tyrimų svarba diagnozuojant

Širdies echokardiograma dažniausiai yra pirmasis ir pagrindinis tyrimas – tai ultragarsas, leidžiantis matyti širdies struktūras, įvertinti susidariusios skylutės dydį bei kraujo tekėjimo kryptį ir stiprumą. Šis metodas padeda tiksliai įvertinti, kaip stipriai kraujas pereina iš kairiojo į dešinį skilvelį bei ar didėja spaudimas plaučių arterijose.

Krūtinės ląstos rentgenograma suteikia informacijos apie širdies ir plaučių būklę – kartais matoma padidėjusi širdis ar plaučių spūstis. Elektrokardiograma padeda įvertinti skilvelių dydžius; pastebėjus dešiniojo skilvelio padidėjimą gali būti įtariama plaučių hipertenzija.

Specialūs tyrimai ir stebėjimas

Kartais prireikia ir širdies kateterizacijos – tuomet į kraujagyslę įvedamas plonas vamzdelis ir taip tiesiogiai išmatuojami širdies viduje esantys spaudimai. Jei kyla papildomų klausimų dėl širdies sandaros, į veną gali būti suleidžiama specialios kontrastinės medžiagos.

Kaip pastebimas skilvelio pertvaros defektas

Pirmoji užuomina gali būti gydytojo stetoskopu išgirstas tipiškas ūžesys šalia krūtinkaulio – jis kyla dėl kraujo sūkurio iš kairės į dešinę skilvelio pusę per defektą. Apžiūros metu gali būti pastebimi požymiai, rodantys širdies nepakankamumą ar hipoksiją, todėl svarbu nuolat stebėti vaiko būklę namuose ir lankytis pas šeimos gydytoją.

Gydymo galimybės

Nemažai vaikų šis širdies defektas pamažu užsitraukia savaime, paaugant. Visgi, jei skylutė didelė ir sukelia simptomus, reikalingas gydymas vaistais arba operacija.

Medikamentinis gydymas

Simptomams mažinti gali būti paskirta:

• Vaistai, mažinantys širdies darbą ir palengvinantys jos darbą (pvz., angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ar jų blokatoriai).
• Preparatai, skatinantys širdies raumens susitraukimą – padedantys efektyviau pumpuoti kraują.
• Diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai), kurie pašalina perteklinį skystį, kad sumažėtų širdies apkrova ir palengvėtų kvėpavimas.

Tikslus vaistų pasirinkimas priklauso nuo ligos sunkumo ir vaiko būklės.

Chirurginio gydymo ypatumai

Dideli defektai, kurie neišnyksta laikui bėgant ir sukelia problemų, paprastai užsiuvami chirurginiu būdu. Optimaliam rezultatui operacija daugeliu atvejų atliekama iki kol vaikas pradeda lankyti darželį – kuo jaunesniame amžiuje, tuo geresnė širdies sveikatos perspektyva.

Operacijos metu skylutė uždengiama specialia sintetinio audinio užklote, kuris neleidžia kraujui judėti klaidinga kryptimi. Pastaruoju metu kai kuriais atvejais taikoma ir vadinamoji uždarymo sistema – defektas uždengiamas specialiu prietaisu, įvedamu per kraujagysles be atviros operacijos.

Naujagimiams dažniausiai operacijos neatliekamos dėl to, kad dalis defektų užsitraukia savaime. Pirmųjų šešių mėnesių laikotarpiu chirurginis gydymas siejamas su didesne rizika, todėl dažniau taikoma stebėsena ir medikamentinis gydymas.

Ką svarbu žinoti po gydymo

Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir širdies echoskopijos padeda laiku stebėti širdies būklę ir įvertinti, ar defektas nyksta, ar būtina keisti gydymą. Nuolat tikrinamas vaiko svoris, ūgis bei vertinamas fizinio aktyvumo lygis. Siekiant išvengti galimų infekcijų ar komplikacijų, ypač jei defektas nebuvo visiškai uždarytas, prieš bet kokius invazinius ar odontologinius gydymus gali būti skiriami antibiotikai.

Prevencija ir ateities perspektyvos

Nėra tinkamų priemonių, galinčių apsaugoti nuo šio įgimto širdies ydų susiformavimo nėštumo metu. Tačiau svarbu žinoti, kad dauguma vaikų auga ir vystosi be sunkesnių apribojimų – net ir nediagnozuotas kiseisių kraujo srauto nukrypimas sumažėja augant.

Daugiau nei penktadalis visų defektų užsitraukia iki trejų metų amžiaus be papildomo gydymo. Sveikatos apribojimų nereikia, jei defektas nedidelis arba visiškai užgijo. Tam tikrose situacijose, kai skylutė didesnė ar yra kraujotakos pokyčių, gali prireikti sumažinti vaiko aktyvumą, tačiau ribojimai panaikinami po sėkmingos operacijos.

Galimos komplikacijos

• Aortos nesandarumas – kai kraujas grįžta atgal į širdį.
• Endokarditas – infekcija, galinti pažeisti širdies vožtuvus, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja antibiotikus prieš įvairias procedūras.
• Plaučių hipertenzija – ilgainiu padidėjęs slėgis plaučių kraujagyslėse dėl nuolatinio kraujo tekėjimo iš kairės į dešinę pusę.