Ar jums gali būti stuburo išvarža? Simptomai ir diagnozė

Staigus nugaros skausmas gali užklupti pačiu netikėčiausiu metu – dar prieš akimirką jaukiai sėdėjote ant sofos, bet pakilus pajutote aštrų skausmą apatinėje nugaros dalyje. Tokie simptomai verčia susimąstyti, ar neatsirado išvarža stuburo diske.

Kas yra stuburo disko išvarža?

Stuburo disko išvarža susiformuoja tada, kai diskas tarp stuburo slankstelių įplyšta ar prakiūra. Tuomet minkštas jo vidus išsiveržia į stuburo kanalą. Suaugusio žmogaus stuburą sudaro 24 slanksteliai, tarp jų – tamprūs diskai, leidžiantys stuburui lankstytis. Šių diskų vidus – minkštas ir želė primenantis branduolys, apsuptas tvirto skaidulinio žiedo. Įplyšus ar prakiurus diskui, išsiveržęs vidus gali spausti šalia esančius nervus ir sukelti įvairius nemalonius pojūčius.

Bulging diskas ar išvarža – kuo jie skiriasi?

Dažnai sunku atskirti disko išvaržą nuo jo išsigaubimo. Abi būklės sukelia panašius simptomus, tačiau jų priežastys ir eiga skiriasi. Disko išvarža dažniausiai atsiranda po staigaus ar stipraus krūvio, kai disko žiedas pratrūksta. Tuo tarpu išsigaubimas dažniau būna ilgalaikio dėvėjimosi, amžiaus pasekmė – diskas ima suplokštėti ir po truputį išsipučia į išorę.

• Disko išvarža dažniausiai išsivysto 30–50 metų žmonėms, dažnesnė vyrams
• Išvaržos metu dažniausiai paveikiamas vienas diskas
• Išsigaubimas dažnesnis vyresniems nei 40 metų asmenims
• Išsigaubę diskai gali apimti kelias stuburo vietas vienu metu
• Išvarža dažniausiai atsiranda staiga, išsigaubimas – progresuoja ilgainiui

Simptomai gali priklausyti nuo to, kuri stuburo dalis pažeista:

• Skausmas apatinėje nugaros dalyje, sėdmenyse, kojoje (jei pažeistas juosmens diskas)
• Skausmas kakle, petyje ar rankoje (jei pakenktas kaklinis diskas)
• Nutirpimas, dilgčiojimas, raumenų silpnumas

Pagrindiniai disko išvaržos požymiai

Nors kai kuriems žmonėms išvarža nesukelia jokių simptomų, dažniausiai ji pasireiškia:

• Nutirpimu ar dilgčiojimu aplink pažeistą vietą
• Aštriu ar deginančiu skausmu apatinėje nugaros dalyje, sėdmenyse, šlaunyje ar pėdoje (jei išvarža juosmens srityje)
• Aštriu skausmu kakle, rankoje ar petyje (jei pažeistas kaklinis diskas)
• Raumenų silpnumu šalia skausmo vietos
• Simptomai dažniausiai jaučiami vienoje kūno pusėje

Kartais išvarža aptinkama visai netikėtai, atliekant stuburo tyrimus dėl kitų priežasčių, jei simptomų nejaučiama.

Kaip jaučiasi žmogus su išvaržytu disku?

Nors išvarža gali atsirasti bet kurioje stuburo vietoje, dažniausiai ji vystosi apatinėje stuburo dalyje, virš klubų. Skausmas gali plisti nuo nugaros žemyn į sėdmenis, šlaunis ar blauzdas. Kaklinės stuburo dalies išvarža kartais sukelia skausmą, kuris tęsiasi į petį ir ranką.

Jausmai skiriasi – nuo aštraus, deginančio skausmo iki nutirpimo ar silpnumo. Skausmas linkęs stiprėti judant ar pasilenkus, o sumažėja ramybės metu. Net kosint, čiaudint ar ilgai sėdint simptomai gali paaštrėti, nes tai ilgina spaudimą nervams.

Kada būtina kreiptis pagalbos?

Nors nedidelė išvarža dažnai gydoma namuose ir simptomai pamažu slopsta, yra situacijų, kai reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Tai būtina, jei:

• Jaučiamas reikšmingas rankų ar kojų silpnumas
• Atsiranda karščiavimas ar infekcijos požymiai
• Netenkama jautrumo ties lytiniais organais ar išeinama
• Sutrinka šlapinimasis ar tuštinimasis

Taip pat reikėtų pasitikrinti dėl išvaržos, jei anksčiau buvo vėžio susirgimų.

Kaip diagnozuojama stuburo disko išvarža?

Norint nustatyti išvaržą, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Dažniausiai užtenka išsamaus fizinio ištyrimo: gydytojas apžiūri skaudančias vietas, prašo pajudinti kaklą ar kojas įvairiomis kryptimis, įvertina refleksus ir raumenų jėgą. Taip pat stebima, ar nėra jautrumo pokyčių, patikrinama eisena vaikštant ant pėdų ar pirštų.

Kai kuriais atvejais prireikia papildomų instrumentinių tyrimų:

• Rentgenas: padeda atskirti, ar skausmas nesusijęs su kitais pakitimais, pvz., lūžiais ar navikais.
• Mielograma: tai tyrimas su kontrastine medžiaga, leidžiantis nustatyti slėgį stuburo kanale.
• Kompiuterinė tomografija (KT): sugeneruoja išsamius stuburo vaizdus, leidžiančius įvertinti diskų ir aplinkinių audinių būklę.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): išryškina tikslią išvaržos vietą, rodo, kurie nervai galėjo būti užspausti.
• Elektromiograma (EMG): nustato, ar nervai yra pažeisti ar suspausti, vertina raumenų veiklą.
• Nervų laidumo testai (NCS): matuoja, kaip greitai elektriniai impulsai sklinda nervais – tai padeda įvertinti nervų pažeidimą.

Kaip elgtis susidūrus su disko išvarža?

Išvaržą dažniausiai provokuoja staigus krūvis ar trauma, o pagrindiniai simptomai – aštrus, deginantis skausmas, tirpimas, silpnumas. Jei pažeista apatinė stuburo dalis, skausmas gali išplisti į sėdmenis, klubus ir koją. Kaklinės išvaržos metu skausmas gali jaustis petyje ar rankoje. Daugeliu atvejų gydytojas rekomenduos ramybę, uždegimą mažinančius vaistus, kineziterapiją. Dauguma žmonių pasveiksta per kelias savaites ar mėnesius. Jei skausmas neslūgsta, verta pasitarti dėl papildomų gydymo būdų.