Tenosinovitas: priežastys, simptomai ir gydymas

Tenosinovitas – tai būklė, kai uždegimas apima sausgyslių apsauginį dangalą – sinovinę makštį. Sausgyslės jungia raumenis prie kaulų ir yra būtinos bet kokiam judesiui. Sinovinė makštis yra gleivinės sluoksnis, apgaubiantis sausgysles ir saugantis jas nuo trinties ir pažeidimų. Kai ši makštis uždegama, judesiai tampa skausmingi, pažeistos srities judrumas sumažėja.

Dažniausiai pažeidžiamos vietos

Nors tenosinovitas gali išsivystyti bet kurioje vietoje, kur yra sausgyslių, dažniausiai jis pasitaiko riešuose, plaštakose ir pėdose. Kiekvienoje iš šių sričių simptomai gali šiek tiek skirtis.

Riešo tenosinovitas

Viena iš specifinių formų – De Quervaino tenosinovitas. Jam būdingi skausmai riešo vidinėje pusėje, arčiau nykščio. Dažnai jaučiamas užsikirtimas, spragsėjimas, spaudžiant ar sukiojant riešą. Simptomai paaštrėja spaudžiant ar griebiant daiktus, bandant pasukti riešą.

Rankos tenosinovitas

Uždegimas rankoje sukelia skausmą, patinimą, paraudimą. Judesiai tampa riboti, kartais pastebimas sukietėjimas prie pirštų pamatų. Sergant lėtinėmis uždegiminėmis sąnarių ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, gali pakisti net rankos forma.

Pėdos tenosinovitas

Tam tikras pėdos tipas vadinamas užpakalinės blauzdos sausgyslės tenosinovitu. Jis dažnai kyla tiems, kas intensyviai sportuoja ar patyrė traumą. Skausmas apima pėdą ir čiurną, sausgyslė būna patinusi, o negydant gali susiformuoti nusileidusi pėdos skliauto dalis.

Čiurnos tenosinovitas

Čiurnoje pasireiškia peronealinių sausgyslių uždegimu. Skausmas, patinimas ir judesių ribotumas blaško kasdienę veiklą. Dažniausiai ši forma išsivysto dėl čiurnos pertempimo, šokant ar sportuojant, taip pat dėl sužeidimo.

Stenozuojantis tenosinovitas

Ši būklė dar vadinama „spragsinčiu pirštu“ arba „spragsinčiu nykščiu“. Sausgyslė ir jos makštis sustorėja, išryškėja guzai, pirštas gali įstrigti ar spragsėti bandant jį tiesti ar lenkti. Dažniausiai pažeidžiami žiedinis pirštas ir nykštys.

Simptomai

• Skausmas, stiprėjantis kartojant tuos pačius judesius (kaip sportuojant, naudojant įrankius)
• Patinimas ties pažeistu sąnariu
• Judesių ribotumas – sunkiau judinti pirštus ar kitą vietą
• Odos spalvos pokyčiai arba jos paraudimas ties sausgysle
• Padidėjęs jautrumas – skausmas kylančiai net prisilietus

Kai uždegimas stiprėja, sinovinėje makštyje kaupiasi skysčiai, todėl tinimas gali būti matomas plika akimi.

Kodėl išsivysto tenosinovitas?

Dažnai tiksli uždegimo priežastis lieka neaiški, tačiau pastebima, kad riziką padidina keli veiksniai:

• Amžius – vidutinio amžiaus žmonės serga dažniau
• Kai kurios ligos, pavyzdžiui, diabetas ar lėtinės sąnarių ligos, stiprina riziką
• Dažni, monotoniški judesiai dirbant ar sportuojant
• Kūno pertempimas, sunkumų kilnojimas ar sportas, kuriame dažnai kartojami tie patys judesiai
• Nėštumas – kai kuriais atvejais, ypač moterims

Kartais uždegimą gali sukelti infekcijos ar kai kurie vaistai, pavyzdžiui, statinai ar tam tikri antibiotikai.

Kaip atpažįstamas tenosinovitas?

Diagnozei svarbiausi yra pasireiškiantys simptomai ir fizinė apžiūra. Gydytojas gali paprašyti atlikti tam tikrus judesius, paspausti pažeistą vietą ir įvertinti, ar tai kelia jums diskomfortą. Svarbu detaliai papasakoti apie naujus gyvenimo ar judesio pokyčius. Jei kyla abejonių, atliekamas ultragarsinis arba magnetinio rezonanso tyrimas.

Gydymo metodai

Liga dažniausiai gydoma poilsio režimu – kuo greičiau ilsėtis, tuo geresni rezultatai. Reikėtų vengti veiklų, kurios provokuoja simptomus. Kartais skiriamas įtvaras ar fiksatorius, kad sumažėtų judesių kiekis.

Paūmėjus uždegimui, rekomenduojama šaldyti pažeistą vietą. Jei šalčio nepakanka, galima pabandyti šilumą. Dažnai padeda nereceptiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas. Kartais gydytojas gali skirti stipresnių vaistų ar suleisti kortikosteroidų injekciją.

Kai tenosinovitas atsirado dėl infekcijos, gydoma antibiotikais.

Nuslopus skausmui ir tinimui, labai svarbu po truputį judinti sąnarį. Gydytojas ar kineziterapeutas pateiks specialius pratimus, padedančius sugrąžinti judrumą. Įprastai jie kartojami kelis kartus per dieną.

Operacinis gydymas

Jei per kelis mėnesius gydymas neveiksmingas, gali būti rekomenduojama operacija. Ji atliekama ambulatoriškai ir trunka neilgai – pašalinamos ar išlaisvinamos sausgyslės, kad judesiai taptų laisvesni. Kartais operacijos metu praplaunama uždegimą sukėlusi vieta ar pašalinama infekcija.

Dauguma pacientų pasveiksta po konservatyvaus ar chirurginio gydymo, tačiau esant lėtinėms ligoms ar infekcijai, gijimas gali būti ilgesnis.

Kaip sumažinti riziką

• Darykite pertraukas – venkite ilgai trunkančių, vienodų judesių. Darbe kas pusvalandį atsistokite, kiek įmanoma pakeiskite veiklą.
• Laikykitės taisyklingų judesių technikos – nesvarbu, ką darote: keliate svorius, grojate ar sportuojate. Jei kyla skausmas, pristabdykite veiklą ir pasitarkite su specialistu.
• Apšilkite prieš bet kokią aktyvią veiklą – užteks kelių minučių lengvo judėjimo prieš treniruotes.
• Kelkite daiktus naudodami abi rankas ir saugokite save nuo staigių, netaisyklingų judesių.

Kasdienybė su tenosinovitu

Svarbiausia – sureaguoti vos tik pajutus simptomus. Jei skausmas ar ribotas judrumas trukdo įprastai gyventi, būtina pasitarti su gydytoju. Kartais pasikartojantis uždegimas reiškia, kad reikia peržiūrėti ar keisti įpročius, pavyzdžiui, pakeisti darbo vietos ergonomiką.

Galimos komplikacijos

Nors dažniausiai liga pagydoma lengvai, pažengusiais atvejais (ypač infekcinio pobūdžio) galimos komplikacijos: ilgalaikis pirštų sustingimas, sausgyslių deformacija, negrįžtami audinių pakitimai, sunkiais atvejais – piršto ar galūnės amputacija. Lėtiniams atvejams būdingos būna ir nuolatinės kontraktūros, kai sąnario tiesimas tampa neįmanomas be chirurginio įsikišimo.

Pagrindinė informacija

Tenosinovitas yra gana dažna būklė, pasireiškianti sausgyslių apsauginio sluoksnio uždegimu. Rizika išauga kartojant specifinius judesius ar turint lėtinių ligų, tokių kaip diabetas arba sąnarių uždegimai. Dažniausiai pakanka poilsio ir kineziterapijos, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo.