Laikinasis smegenų išemijos priepuolis (LSIP)

Kai arterijose pradeda kauptis riebalinės nuosėdos, vadinamos apnašomis, susidaro krešuliai. Toks krešulys gali susiformuoti bet kurioje kūno vietoje ir keliauti kraujagyslėmis, kol užstringa. Jeigu tai nutinka kraujagyslėje, maitinančioje smegenis, gali įvykti trumpalaikis smegenų kraujotakos sutrikimas – laikinoji išeminė ataka (TIA).

Kaip atsiranda TIA?

TIA išsivysto ne tik tada, kai kraujagyslę užkemša krešulys. Dažnai priežastis – smarkiai susiaurėjusi arba užsikimšusi arterija dėl apnašų, trukdančių pakankamai kraujo tekėti į smegenis. Toks laikinas kraujo tiekimo sutrikimas ir sukelia TIA simptomus.

TIA diagnozė

Pajutus TIA simptomus, būtina nedelsti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kuo greičiau išsiaiškinama sutrikimo priežastis, tuo lengviau užkirsti kelią rimtesnėms pasekmėms.

• Fiziniai ir neurologiniai tyrimai: Gydytojas tikrina regėjimą, kalbą, judesius, refleksus, raumenų jėgą ir jutimą. Dažnai pasiklausoma miego arterijos kakle, vertinama, ar kraujagyslės nesutvirtėjusios. Specialiu prietaisu (oftalmoskopu) gali būti apžiūrimos akies kraujagyslės, ar jose nėra cholesterolio ar trombocitų sankaupų.
• Kraujotakos rizikos veiksniai: Diagnostikos metu ieškoma ir kitų veiksnių – aukšto cholesterolio, padidėjusio kraujospūdžio, diabeto, didelės homocisteino koncentracijos.
• Smegenų vaizdo tyrimai: Kompiuterinė tomografija (KT) ar angiografija su KT padeda detaliai matyti smegenis ir galvos-kaklo kraujagysles.
• Ultragarsas: Įtariant, kad TIA priežastis – miego arterijos problema, atliekamas kaklo kraujagyslių ultragarsas.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Šiuo tyrimu apžiūrimos smegenys ir kraujagyslės, o kontrastinė medžiaga padeda ryškiau matyti arterijas.
• Echokardiograma: Ultragarsu ištiriama širdis ir patikrinama, ar nėra kraujo krešulių, galėjusių nukeliauti į smegenis.
• Arteriografija: Specialiu kateteriu per kirkšnį į kraujagysles suleidžiami dažai, kurie leidžia tiksliau įvertinti smegenų kraujagyslių būklę rentgeno nuotraukose.

TIA gydymas

Patyrus TIA, svarbiausia pasirinkti tinkamą gydymo taktiką, kad būtų sumažinta insulto rizika ateityje. Parenkant gydymo būdus atsižvelgiama į krešulio vietą, TIA sunkumą ir atliktų tyrimų rezultatus.

Vaistai po TIA

• Antitrombocitiniai vaistai: Aspirinas dažniausiai vartojamas po TIA. Esant reikalui, skiriami ir kiti vaistai, pvz., klopidogrelis, tikagreloras ar aspiriną su dipiridamoliu derinantys preparatai. Jie mažina trombocitų sulipimą ir naujų krešulių susidarymo tikimybę.
• Antikoaguliantai: Šie vaistai kraują skystina, todėl sumažėja naujų krešulių formavimosi rizika, ypač sergant prieširdžių virpėjimu ar esant kraujo krešuliui širdyje. Dažniausiai vartojami: dabigatranas, apiksabanas, rivaroksabanas, varfarinas, heparinas.
• Statinai: Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai (pvz., atorvastatinas, fluvastatinas, rozuvastatinas, simvastatinas) padeda stiprinti kraujagyslių sieneles ir apsaugo nuo krešulių susidarymo.
• Kraujospūdį reguliuojantys vaistai: Kraujospūdžiui mažinti vartojami kalcio kanalų blokatoriai, AKF inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai ar diuretikai, kad pagerėtų kraujo tėkmė.

Procedūros ir operacijos

• Endovaskulinės procedūros: Per mažą pjūvį dažniausiai kirkšnyje įvedamas kateteris, siekiant pašalinti krešulį (trombektomija), išplėsti užsikimšusią kraujagyslę balionėliu (angioplastika) arba įstatyti stentą, kad kraujagyslė liktų atvira.
• Chirurginės intervencijos: Jei kaklo miego arterijoje yra didelis užsikimšimas, atliekama karotidinė endarterektomija: gydytojas atveria arteriją, pašalina apnašas ir vėl ją susiuva.

Galimos komplikacijos po TIA

Pajutus TIA, per artimiausias savaites žymiai padidėja rimtų sveikatos sutrikimų tikimybė. Dažniausi komplikacijų pavyzdžiai:

• Insultas: Per artimiausias 30 dienų po TIA tikimybė patirti insultą siekia maždaug 3 %.
• Aštrus koronarinis sindromas: Po TIA per tą patį laikotarpį gali padidėti krūtinės anginos ar infarkto rizika.
• Širdies ritmo sutrikimai: Pavojingų aritmijų tikimybė taip pat išauga.
• Kraujo krešuliai: Po TIA dažniau pasitaiko giliosios venų trombozės.
• Ūminis širdies nepakankamumas: Dar viena galima grėsmė per 3 mėnesius po įvykio.

Be širdies ir kraujagyslių komplikacijų, dažnesnės ir įvairios kitos problemos, tokios kaip depresija, rijimo sutrikimai, šlapimo takų infekcijos ar griuvimai.

Atkūrimas po TIA

Nors TIA požymiai paprastai išnyksta gana greitai, kai kuriems žmonėms gali likti ilgalaikių pasekmių. Reabilitacija ir kruopšti sveikatos priežiūra mažina rimtų komplikacijų pavojų.

• Taisyklė dėl vairavimo: Dažniausiai gydytojai rekomenduoja mėnesį po įvykio nevairuoti – po to, jei visiškai pasveikote, vairavimą galite pratęsti.
• Konsultacijos ir vizitai: Svarbu lankytis pas gydytoją, reguliariai vartoti paskirtus vaistus ir laikytis gydymo plano.
• Apsauga nuo infekcijų: Patartina pasiskiepyti nuo gripo, pneumonijos ir kitų infekcijų, kad apsisaugotumėte nuo ligų.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Atsisakykite rūkymo ir stipriai ribokite alkoholio vartojimą, koreguokite mitybą, judėkite bent 150 min. per savaitę, valgykite daugiau vaisių, daržovių, sveikų baltymų ir grūdų produktų.

Emocinė savijauta po TIA

Ilgalaikiai emociniai pokyčiai po TIA nėra reti. Depresija, apatija ar nerimas kai kuriuos lydi net metus ar ilgiau. Svarbu atkreipti dėmesį į ženklus, tokius kaip beviltiškumas, nuotaikų svyravimai, prislėgtumas, nemiga, nuovargis ar susidomėjimo stoka įprasta veikla. Tinkamas emocinės būklės valdymas didina sveikimo tikimybę.

Prevencija: kaip sumažinti TIA riziką?

Pirminė prevencija – sveiki įpročiai kasdienybėje. Štai kokie pokyčiai labiausiai pasiteisina:

• Rinkitės kuo natūralesnį, nesmulkintą, mažai druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų turintį maistą. Valgykite daugiau daržovių, vaisių, grūdų ir mažiau stipriai perdirbtų produktų.
• Išlaikykite reguliarų miego ritmą, siekite 7–9 valandų miego per parą. Jei knarkiate ar turite miego sutrikimų, pasitarkite su gydytoju.
• Venkite alkoholio arba gerkite labai saikingai.
• Kruopščiai stebėkite ir gydykite padidėjusį kraujospūdį, diabetą ir širdies ritmo sutrikimus.
• Būkite fiziškai aktyvūs – rekomenduojama ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo kiekvieną savaitę.
• Stenkitės išsaugoti sveiką kūno svorį ir apimtis. Normalus kūno masės indeksas – 18,5–24,9. Vyrų liemens apimtis neturėtų viršyti 102 cm, moterų – 89 cm.
• Nerūkykite – tabakas stipriai didina insulto ir TIA pavojų.
• Venkite nelegalių narkotinių medžiagų.

Tam tikroms moterims rekomenduojamos papildomos saugumo priemonės: reguliariai tikrintis kraujospūdį nėštumo metu ir po jo, atsargiai rinktis hormonines kontraceptines priemones, ypač jei sergama migrena su aura ar aukštu kraujospūdžiu.

TIA ir insultas: koks skirtumas?

TIA arba „mini insultas“ yra trumpalaikis – simptomai dažniausiai praeina per valandą, o kartais užtrunka iki 24 valandų. Kol krešulys savaime ištirpsta ar pasišalina, smegenys nespėja patirti ilgalaikės žalos. Insultas trunka ilgiau ir gali negrįžtamai pakenkti smegenų audiniui dėl deguonies trūkumo. Pagrindinis skirtumas: po TIA simptomai visiškai išnyksta, po insulto gali likti nuolatiniai pažeidimai ir net kilti pavojus gyvybei.

Kada didėja pavojus patirti TIA?

TIA rizika priklauso nuo įvairių veiksnių. Kai kurių jų keisti negalime, kiti—priklauso nuo mūsų pasirinkimų.

• Amžius: Didžiausias TIA pavojus kyla vyresniems nei 55 metų žmonėms ir toliau auga su amžiumi.
• Paveldimumas: Jei giminėje (tėvams, seneliams, broliams ar seserims) yra buvę insultų, rizika didesnė.
• Ankstesnis TIA: Kartą patyrus, tikimybė pakartoti epizodą padvigubėja.
• Kitos sveikatos būklės: Ypač svarbūs—antsvoris, miego arterijų susiaurėjimas, diabetas, padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, prieširdžių virpėjimas, periferinių arterijų liga ar pjautuvo formos ląstelių liga.
• Gyvenimo būdas: Nedidelis fizinis aktyvumas, riebus ir sūrus maistas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ar narkotinės medžiagos smarkiai didina riziką.
• Moterys: Didina riziką nėštumas, migrena su aura, hormoninė kontracepcija (ypač derinant su rūkymu ar dideliu kraujospūdžiu), menopauzės gydymas hormonais.

Ką svarbu atminti?

Trumpalaikė išeminė ataka savaime gali praeiti, tačiau jos ignoruoti negalima – tai įspėjimas apie rimtesnius pavojus ateityje. Svarbu laiku atpažinti simptomus, imtis profilaktikos priemonių ir, atsiradus pakitimams, kreiptis į gydytoją.