Tulžies akmenys (cholelitiazė): simptomai, priežastys ir gydymas

Tulžies akmenų susidarymo priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios, tačiau dažniausiai jie formuojasi dėl tam tikrų pakitimų tulžyje ar tulžies pūslės veikloje. Dažnai šis sveikatos sutrikimas atsiranda, kai yra per daug cholesterolio ar bilirubino tulžyje arba tulžies pūslė nesugeba visiškai ištuštėti. Tada tulžis tampa koncentruota, susidaro sąlygos akmenų formavimuisi.

Tulžies pūslės pašalinimas – ar lieka rizika?

Nors pašalinus tulžies pūslę tulžies akmenų tikimybė gerokai sumažėja, vis tiek galima jų susidarymas tulžies latakuose – ypač kepenų ar kasos latakuose. Tokios būsenos gali pradėti kelti rūpesčių net ir tiems, kas jau buvo atlikta operacija.

Veiksniai, didinantys tulžies akmenų riziką

Yra daugybė priežasčių, kodėl vieni žmonės dažniau serga tulžies akmenlige nei kiti. Prie riziką didinančių veiksnių priskiriama:

• paveldimumas – jei šeimoje buvo panašių ligų;
• moteriška biologinė lytis arba moteriškų hormonų įtaka;
• amžius po 40-ies metų;
• kilmė – dažnesnės kai kurių tautybių atstovėms;
• nutukimas arba antsvoris;
• maistas, kuriame gausu riebalų ir cholesterolio, bet trūksta skaidulų;
• nepakankamas fizinis aktyvumas;
• dirbtinis estrogenų papildymas – kontraceptikai ar hormonų terapija;
• cukrinis diabetas;
• žarnyno ligos (pvz., Krono liga);
• kraujodaros sutrikimai ar kepenų cirozė;
• cholesterolio kiekį mažinančių vaistų vartojimas;
• staigus ir žymus svorio netekimas;
• reguliarus badavimas.

Tulžies akmenys nėštumo metu

Nėštumo periodu organizmas išskiria daugiau estrogenų ir progesterono. Atsiradus daugiau estrogenų, padidėja cholesterolio koncentracija, progesteronas sulėtina tulžies pūslės išsituštinimą. Nors nėščiosioms simptomai ir rimtos komplikacijos pasitaiko retai, nėštumas – vienas iš rizikos faktorių.

Kaip nustatomi tulžies akmenys?

Tulžies akmenų paieškai dažniausiai pradedama nuo išsamaus gydytojo apžiūros ir įvairių tyrimų:

• kraujo tyrimai (parodo galimą uždegimą ar užsikimšimą);
• pilvo organų echoskopija (leidžia įžiūrėti akmenis ar pūslės pakitimus);
• kompiuterinė tomografija (CT) – detalūs vidaus organų vaizdai;
• magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP) – leidžia įvertinti tiek kepenis, tiek tulžies pūslę ir jų latakus;
• cholescintigrafija (HIDA tyrimas) – parodo, ar tulžies pūslė veikia tinkamai;
• endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) – specialiu vamzdeliu per burną leidžiama matyti tulžies latakus ir, prireikus, pašalinti kliūtis;
• endoskopinė echoskopija – derinamas ultragarsas ir endoskopas, kad būtų galima geriau aptikti akmenis sunkiai matomose vietose.

Kaip atrodo tulžies akmenys?

Jei tulžies akmuo patenka į virškinimo traktą ir pasišalina su išmatomis, dažniausiai jie atrodo tarsi gelsvi arba rusvi kristaliukai. Jų formos ir dydžiai gali labai skirtis. Maži akmenys gali praeiti nepastebėti, nes ne visada jie būna matomi plika akimi.

Ar galima akmenis pašalinti savaime?

Nedideli tulžies akmenys kartais pasišalina savaime kartu su išmatomis. Jie nesukelia simptomų ir, jei nekliudo tulžies latakų, gydymo gali visai nereikėti. Tačiau jei pasireiškia skausmai ar užsikemša latakai, būtina gydytojo pagalba.

Asmenims, turintiems tam tikrų kraujo ligų, kaip pjautuvinė anemija, gali būti siūloma šalinimo operacija net ir nesant simptomų, nes komplikacijų tikimybė didesnė.

Tulžies akmenų gydymo būdai

Be simptomų esantys maži tulžies akmenys dažnai gydymo nereikalauja – jie gali pasišalinti patys. Vis dėlto, jei akmenys sukelia tulžies pūslės dieglius ar kitų bėdų, taikomas specifinis gydymas.

Tulžies pūslės operacija

Dažniausiai simptominius akmenis gydytojai gydo chirurginiu būdu – pašalinama tulžies pūslė. Kepenys toliau gamina tulžį, todėl be tulžies pūslės žmogus gali gyventi įprastai.

• Laparoskopinė cholecistektomija – dažniausiai atliekama operacija mažais pjūviais, per kuriuos naudojamos specialios priemonės ir pašalinama tulžies pūslė. Dažniausiai pacientai tą pačią dieną grįžta namo.
• Atvira cholecistektomija – operacija per didesnius pjūvius pilvo srityje. Šis būdas taikomas, jei yra sudėtingų sveikatos būklių, stiprių uždegimų, kraujo krešėjimo sutrikimų, didelis kūno svoris ar nėštumas paskutiniame trimestre. Po šios procedūros tenka keletą dienų praleisti ligoninėje.

Prieš abi operacijas naudojama bendrinė nejautra, todėl pacientas procedūros metu miega. Jei akmenys užkemša tulžies latakus, neretai pirmiau taikoma ERCP procedūra, kad būtų pašalintas užsikimšimas.

Gydymas be operacijos

Jei operacija dėl sveikatos būklės neįmanoma ar per rizikinga, taikomi alternatyvūs gydymo būdai. Kartais reikalingas ilgalaikis arba nuolatinis gydymas.

• ERCP procedūra gali būti naudojama mažiems akmenims iš tulžies latakų šalinti;
• Vaistai (pvz., turintys chenodeoksicholio arba ursodeoksicholio rūgšties) padeda tirpdyti cholesterolio akmenis – tačiau jų vartojimas užtrunka ilgai, o akmenys gali atsinaujinti;
• Ekstrakorporinė smūginių bangų litotripsija – šiuo metodu retai taikoma, tačiau kartais gydytojas gali siūlyti akmenų smulkinimą kartu su vaistų vartojimu.

Galimos tulžies akmenų komplikacijos

Nors kai kurie akmenys gali nesukelti nemalonių pojūčių, kartais galimos sudėtingos komplikacijos:

• ūmus tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas), kai akmuo užkemša tulžies pūslę – būdingas stiprus skausmas ir karščiavimas; be gydymo galimas pūslės plyšimas;
• užsikimšę tulžies latakai, dėl ko išsivysto gelta, karščiavimas ar šaltkrėtis; užkimšus kasos lataką, gali vystytis pankreatitas;
• ūminis tulžies latakų uždegimas (cholangitas) – bakterijoms patekus į užsikimšusį lataką gali kilti sepsis, kuris pavojingas gyvybei;
• retai vystosi tulžies pūslės vėžys, nes lėtiniai akmenys didina riziką.

Kaip jaučiasi žmogus po tulžies pūslės šalinimo?

Dažniausiai gyvenimas be tulžies pūslės nesudėtingas – daugelis žmonių virškina maistą be didesnių pokyčių. Vis dėlto kai kurie pooperaciniai reiškiniai būdingi, tačiau jie laikini:

• dažnesni ar laisvesni tuštinimosi epizodai;
• dujų kaupimasis žarnyne;
• pilvo pūtimas;
• pasikeitęs tuštinimosi ritmas.

Rimtos komplikacijos po operacijos pasitaiko retai. Dažniausia – tulžies latako pažeidimas; tuomet prireikia papildomų procedūrų ar operacijų.

Kaip padėti sau apsisaugoti nuo tulžies akmenų?

Nors paveldimumo pakeisti negalime, sveikos gyvensenos įpročiai gali padėti sumažinti riziką. Patarimai:

• valgykite įvairias daržoves, pilno grūdo produktus, vartokite nesočiųjų riebalų (riešutų, alyvuogių aliejaus, žuvies);
• vengti daug pridėtinio cukraus, perdirbtų gaminių, daug sočiųjų ir transriebalų turinčio maisto;
• daugiau judėkite – pakanka bent 30 minučių aktyvios veiklos penkis kartus per savaitę;
• jei turite antsvorio, su gydytoju aptarkite, kaip pasiekti sveiką svorį;
• venkite labai griežtų dietų, kurie skatina itin greitą svorio netekimą;
• dėl hormonų terapijos, jei priklausote rizikos grupei, aptarkite individualias rekomendacijas su šeimos gydytoju.

Mityba, padedanti sumažinti tulžies akmenų riziką

Tiesioginės stebuklingos dietos, apsaugančios nuo tulžies akmenų, nėra. Tačiau tam tikros mitybos taisyklės gali būti naudingos:

• Stenkitės valgyti reguliariai – taip tulžies pūslė dažniau išsituština ir mažiau linkusi formuoti akmenis;
• Rinkitės daug ląstelienos turinčius produktus – daržoves, vaisius, pupeles, pilno grūdo duoną, avižas, rudus ryžius;
• Valgykite nesočiųjų ir omega-3 riebalų – alyvuogių ir rapsų aliejų, riešutus ir žuvį;
• Ribokite greito maisto ir raudonos mėsos vartojimą – juose daug kenksmingų riebalų;
• Mažinkite rafinuotų angliavandenių kiekį – balti ryžiai, balta duona bei kiti miltiniai produktai paprastai turi mažai maistinės vertės;
• Venkite didelio cukraus kiekio racione – saldumynai ir saldinti gėrimai didina riziką, nes skatina daugiau tulžies išskyrimą.