Vasaros kelionių sveikatos patarimai

Vasaros kelionės periodas dažnai kelia klausimų dėl egzotiškų ligų – nuo SARS iki Laimo ligos ar Vakarų Nilo viruso. Nepaisant skambių antraščių apie pavojingus infekcijų protrūkius pasaulyje, kelionių sveikatos specialistai patvirtina: tinkamai pasiruošus, galima saugiai mėgautis atostogomis ir apsaugoti save bei artimuosius.

Keliautojo sveikatos plano pagrindai

Dar gerokai prieš išsiruošiant, svarbu įvertinti galimą riziką: kokios užkrečiamos ligos vyrauja jūsų pasirinktoje šalyje, ar skiepai privalomi, kaip pasirūpinti lėtinėmis ligomis. Būtina pasitikrinti sveikatą, ypač jei turite sveikatos problemų, ir apsirūpinti gydytojo rekomenduotais vaistais visam kelionės laikui.

Asmeninis sveikatos rinkinys

Kelionėje gali nutikti nenumatytų situacijų, todėl verta susikomplektuoti pagrindinių priemonių rinkinį:

• uždegimą slopinantys vaistai (pvz., ibuprofenas, naproksenas)
• vaistai nuo viduriavimo
• jūros ligos malšinimo preparatai
• pleistrai ir antiseptinis tepalas
• vaistai nuo pilvo skausmo ir virškinimo sutrikimų
• atsarginiai akiniai (jei nešiojate)
• priemonės nuo uodų ar vabzdžių

Visus būtinus receptinius vaistus laikykite rankiniame bagaže, kad svarbių preparatų neprarastumėte praradus lagaminą.

Skiepai ir profilaktika: planuoti iš anksto

Prieš kelionę į šalis, kuriose paplitusios tropinės ar infekcinės ligos, svarbu gauti visus reikiamus skiepus bei profilaktinius vaistus. Daugelis ligų, nuo kurių keliautojams gresia pavojus, gali būti kontroliuojamos ir net visiškai išvengiamos. Deja, praktika rodo, kad daugelis keliautojų ignoruoja šią prevenciją.

Pasitarkite su gydytoju, ar jums reikia vakcinos nuo tam tikrų ligų: stabligės, hepatito A, geltonojo drugio ar maliarijos. Ypač jei keliaujate į šalis, kur šios ligos paplitusios, vertėtų pasirūpinti visais būtiniausiais skiepais ir medikamentais iš anksto.

Gripo vakcina – ne tik žiemos klausimas

Gripo skiepas rekomenduojamas ne tik tiems, kurie keliauja į rizikingas šalis, bet ir didelėms keliautojų grupėms ar kruizinėms kelionėms. Be to, kai gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų simptomai panašūs, skiepai padeda išvengti nereikalingo nerimo ar net izoliacijos dėl įtarimų apie SARS ar panašias ligas.

Tinkama rankų higiena – apsauga nuo daugelio infekcijų

Reguliarus rankų plovimas – efektyviausias būdas apsisaugoti nuo daugelio virusinių ir bakterinių ligų. Rankas derėtų kruopščiai trinti bent 15 sekundžių, ypatingą dėmesį skiriant nagams, tarpdigiams ir plaštakos raukšlėms. Viešuosiuose tualetuose iš anksto ištraukite rankšluostį, kad po plovimo nereikėtų liesti paviršių.

Rankas būtina plauti:

• prieš ruošiant ar valgant maistą
• prieš gydant žaizdą
• po apsilankymo tualete
• po kontakto su gyvūnais ar jų atliekomis
• po nosies pūtimo, čiaudėjimo ar kosėjimo
• po šiukšlių tvarkymo ar sauskelnių keitimo

Paprasta gudrybė: plovimo metu tyliai ištarkite abėcėlę – per šį laiką būsite pasiekę reikiamą higienos lygį.

Kaip išvengti kelionių viduriavimo

Skrandžio ir žarnyno sutrikimai – dažniausias keliautojų negalavimas. Daugiausia atvejų užfiksuojama keliaujant į Lotynų Ameriką, Afriką, Aziją ar Artimuosius Rytus. Didžiausią riziką kelia nešvarus vanduo bei blogai termiškai apdorotas maistas.

• Gerkite tik virintą arba išpilstytą vandenį.
• Venkite neplautų vaisių, žalių daržovių, jei jų nenuvalėte patys.
• Rinkitės tik šviežiai paruoštus, karštai patiektus patiekalus.
• Saugokitės ledo gėrimuose ir gatvės maisto iš nepatikimų prekeivių.

Net ir laikantis šių rekomendacijų, virškinimo sutrikimai vis tiek gali užklupti – dažnai dėl prastai paruošto restorano maisto. Kad liga praeitų greičiau, gydytojas gali paskirti greitai veikiantį antibiotiką dar prieš išvyką.

Judėjimas ir skysčiai – gynyba nuo kraujo krešulių

Ilgas sėdėjimas automobilyje, lėktuve ar autobuse didina pavojų susidaryti pavojingiems kraujo krešuliams. Dažnai judinkite kojas, kelkitės pasivaikščioti per pertraukas, giliai kvėpuokite. Nuolat gerkite daug negazuoto ir nealkoholinio skysčio – tai pagerins kraujotaką.

Kompresinės kojinės gali būti rekomenduojamos žmonėms, turintiems didesnę trombozės riziką. Kai kuriems – po individualios gydytojo konsultacijos – gali būti taikomas ir specialus vaistas prieš kelionę.

Didžiausią pavojų patiria vyresni nei 60 metų žmonės, turintys kraujagyslių ligų, nutukimą, venų varikozę, neseniai patyrę operaciją, sergantys vėžiu ar besilaukiančios moterys.

Vabzdžių įkandimų prevencija

Erkės ir uodai – ne tik nemalonūs, bet ir pavojingų ligų platintojai. Lietuvoje ir pasaulyje jie gali užkrėsti Laimo liga, Vakarų Nilo ar dengės karštlige, maliarija. Norėdami sumažinti riziką, imkitės šių apsaugos priemonių:

• Venkite būti lauke ankstyvą rytą, temstant ar vakare.
• Rinkitės ilgarankovius marškinius, kelnes ir galvos apdangalus – geriausia šviesios spalvos.
• Surenkite kelnes į kojines, avėkite uždarus batus.
• Ribokite odos ploto atidengimą – erkės nemėgsta sandarių drabužių.
• Reguliariai apžiūrėkite save ir rūbus po buvimo gamtoje.
• Naudokite repelentus, kurių sudėtyje – DEET ar permetrinas, tačiau laikykitės nurodymų dėl jų naudojimo.

Atsipalaiduokite ir nesileiskite išgąsdinami

Pamainykite baimes realiais veiksmais – prisiminkite, kad net garsiausios ligos neturėtų atimti kelionių džiaugsmo. Nebūtina dėvėti veido kaukių – dažnu atveju įprastos, parduotuvėse įsigytos kaukės neapsaugos nuo virusų, nes jos nepriglunda sandariai ir gali tapti bakterijų pernešėjomis, jei kas nors netinkamai jas nuima ar užsideda vėl.

Naujienos apie pavojingas epidemijas, žinoma, reikalauja atsakingo požiūrio, tačiau išmaniai planuojant kelionę daugelio pavojų galima nesunkiai išvengti. Atostogos turi būti džiaugsmo, o ne baimės metas!