Viduriavimo priežastys ir rizikos veiksniai

Viduriavimas – dažnas sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais simptomais. Jį dažniausiai sukelia infekcijos, netoleravimas ar alergija maistui, apsinuodijimas, kai kurie vaistai, o kai kuriais atvejais – paveldimos arba lėtinės ligos.

Dažniausios ūminio viduriavimo priežastys

Ūmus viduriavimas, kuris prasideda netikėtai ir trunka neilgai, dažniausiai kyla dėl infekcijų ar apsinuodijimo. Infekcijas gali sukelti bakterijos, virusai arba parazitai. Dažniausios situacijos:

• Maisto apsinuodijimas – sukeliamas suvalgius bakterijomis užteršto maisto.
• Tariamojo keliautojo viduriavimas – išsivysto išgėrus ar suvalgius užteršto vandens ar maisto, dažniausiai kelionėse.
• Skrandžio ir žarnyno virusai (gastroenteritas) – dažniausiai juos sukelia rotavirusai ar norovirusai, tačiau galimos ir bakterinės ar parazitinės priežastys.

Apsinuodijus maistu, simptomai dažnai prasideda per 2–6 valandas po užkrėsto produkto vartojimo ir trunka iki 2 dienų. Gali pasireikšti pilvo skausmas, karščiavimas, silpnumas, kartais – vėmimas. Keliautojo viduriavimas dažniausiai pasireiškia per 12–24 valandas nuo užkrėsto vandens ar maisto vartojimo, trunka iki savaitės, fekalijos būna vandeningos, gali būti gleivių ar kraujo priemaišų. Skirtingai nuo sezoninio gripo, skrandžio virusai pasireiškia pilvo pūtimu, karščiavimu, silpnumu, simptomai trunka nuo 3 iki 8 dienų.

Lėtinio viduriavimo priežastys

Jei viduriavimas nepraeina per keletą savaičių ar mėnesių, didelė tikimybė, kad jį sukelia lėtinė liga ar kitas ilgalaikis sutrikimas.

• Celiakija – autoimuninė reakcija į gliuteną, pasireiškianti blogu maisto įsisavinimu, didelėmis, blogai kvepiančiomis išmatomis, kurios gali plūduriuoti. Dažnas nepageidaujamas svorio kritimas, nuovargis, vaikams – augimo sulėtėjimas.
• Maisto alergija – alerginė reakcija į tam tikrus maisto produktus dažnai pasireiškia per kelias minutes ar valandas po jų suvalgymo. Viduriavimą gali lydėti bėrimai, vėmimas, tinimas, kartais – kraujo išmatose.
• Maisto netoleravimas – virškinimo sistemoje trūkstant fermentų, sunkiai virškinamas maistas, pavyzdžiui, pieno produktai (laktozės netoleravimas), sukelia viduriavimą, pilvo pūtimą, pilvo skausmus.
• Kūdikių baltymų netoleravimas – kai kurie kūdikiai jautriai reaguoja į pieno, sojų ar kiaušinių baltymus, pasireiškia viduriavimu su gleivėmis ar krauju, pilvuko išsipūtimu, irzliu elgesiu, augimo problemomis.
• Uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas) – ilgalaikį viduriavimą lydi pilvo skausmas, kraujo ir gleivių išskyros, svorio mažėjimas, atsiliekantis vaikų augimas.
• Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis žarnyno sutrikimas, pasireiškiantis dažnais, bet mažais tuštinimais, pilvo pūtimu, sunkumo jausmu, o skausmą dažnai palengvina tuštinimasis.
• Vaistai – kai kurie vaistai (ypač antibiotikai, chemoterapiniai preparatai ir magnio turintys vidurius laisvinantys vaistai) gali sukelti viduriavimą dėl būtinų žarnyno bakterijų disbalanso arba dėl sudedamųjų dalių netoleravimo.

Paveldimumo įtaka ir genetiniai veiksniai

Tam tikros lėtinio viduriavimo formos yra nulemtos genetiškai arba dažniau pasitaiko šeimos nariams. Tai apima įgimtus genetinius sutrikimus, celiakiją, kai kurias alergijas ir laktozės netoleravimą. Patys įgimti viduriavimo sutrikimai paprastai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

Gyvensenos rizikos veiksniai

Viduriavimui įtakos turi ir kasdieniai įpročiai bei mityba. Didelis skaidulų, aštraus maisto kiekis, radikalus dietos pokytis ar greitas perėjimas prie skystos dietos neretai išprovokuoja žarnyno reakciją. Prie rizikos veiksnių galima priskirti ir blogus higienos įpročius, kontaktą su užterštais paviršiais, maistu ar vandeniu. Svarbu atkreipti dėmesį į žaibiniu greičiu plintančias infekcijas, kurios perduodamos per užterštą vandenį ar maistą.

• Rankų plovimas po tualeto, vaikų sauskelnių keitimo ar prieš valgį – viena veiksmingiausių apsaugos priemonių.
• Keliaujant – gerti tik buteliuose ar saugiai išvalytą vandenį, vengti ledo, jei vandens kilmė neaiški, nevalgyti neplautų arba žalio maisto, nepatikrintų pieno produktų, pusžalio mėsos ar jūros gėrybių.
• Maisto apsinuodijimo prevencija prasideda nuo švaros virtuvėje: indų, pjaustymo lentelių plovimas karštu vandeniu, žaliavų atskyrimas nuo paruoštų produktų, termometrų naudojimas gaminant mėsą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų viduriavimas praeina savaime, tačiau užsitęsus ar sustiprėjus simptomams, būtinas medikų įvertinimas. Ypač reikėtų sunerimti, jei pasireiškia:

• Viduriavimas trunka ilgiau nei dvi dienas
• Temperatūra aukštesnė nei 39 °C
• Dažnas vėmimas
• Šeši ar daugiau skystų tuštinimųsi per parą
• Stiprus pilvo ar tiesiosios žarnos skausmas
• Išmatose pastebima kraujo ar pūlių, išmatos tampa juodos, dervos konsistencijos
• Pasireiškia dehidratacijos požymiai: sausos gleivinės, sumažėjęs šlapinimasis, silpnumas, galvos svaigimas

Vaikams ir kūdikiams viduriavimas pavojingas dėl greitai progresuojančio skysčių netekimo. Nedelskite kreiptis pas medikus, jei mažylio tuštinimasis labai dažnas, ilgai trunkantis, vaikas tapo vangus, karščiuoja, išmatose yra kraujo ar pūlių, vystosi dehidratacija (nebėra ašarų, mažėja šlapimo, įdubusi momenėlis).

Pagrindinės rekomendacijos susirgus viduriavimu

Viduriavimas gali būti tiek laikinas nepatogumas, tiek rimtesnės ligos simptomas. Nepaisant priežasties, svarbu gerti pakankamai skysčių ir stebėti savo būklę. Ilgiau trunkantys ar sunkūs simptomai visada reikalauja gydytojų apžiūros. Maitinantiems kūdikiams būtina užtikrinti dažną maitinimą ir kreiptis į medikus, jei viduriavimas nepraeina ar kyla papildomų simptomų.