Viršutinių galūnių spastiškumas: simptomai, diagnostika ir gydymas

Viršutinių galūnių spazmiškumas – tai būklė, kuri keičia rankų judesius, lemia raumenų įsitempimą bei nevalingus trūkčiojimus ar spazmus. Dėl to rankos gali būti standžios, sunku jas valdyti, o kartais galūnių judesiai tampa nuspėti ir nekontroliuojami.

Kaip atsiranda spazmiškumas

Mūsų raumenys juda tada, kai gauna nervinius signalus iš smegenų ir nugaros smegenų. Jeigu centrinė nervų sistema yra pažeidžiama – pavyzdžiui, patyrus insultą, sergant nervų ligomis ar patyrus traumą – šie signalai tampa nereguliarūs. Taip išsivysto raumenų sustingimas, nevalingas susitraukinėjimas ir trūkčiojimai.

• Insultas, kuomet sutrinka kraujotaka smegenyse ir dalis smegenų audinio žūsta, dažnai pažeidžia nervų funkciją.
• Cerebrinis paralyžius, išsėtinė sklerozė ir kitos nervų ligos trikdo natūralią nervų veiklą.
• Traumos – galvos ar nugaros pažeidimai dažnai sukelia spazmiškumą praėjus ne iškart po įvykio, o po kelių savaičių, mėnesių ar net metų.

Pagrindiniai simptomai

Viršutinių galūnių spazmiškumo požymiai dažniausiai atsiranda ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui po nervų pažeidimo. Stebimi tipiniai simptomai:

• Rankų raumenų įsitempimas
• Nevalingi raumenų trūkčiojimai
• Nepaklusni ar ribota rankų judesių kontrolė
• Alkūnių, riešų, pirštų raumenų įsitempimas ir suvaržymas
• Galūnių laikymasis neįprastose, nepatogiose pozicijose
• Lenktos alkūnės ar riešai, suspausti kumščiai
• Pečių rotacija ar nenatūrali padėtis
• Skausmas ar sunkumas ranką ištiesti, pajudinti pirštus ar alkūnes

Jei ilgą laiką nieko nesiimama, raumenys gali sustingti, sumažėja judesių amplitudė ir atsiranda sunkumų atliekant įprastas kasdienes užduotis.

Kaip nustatoma diagnozė

Diagnozę dažniausiai nustato neurologas, atlikęs fizinę apžiūrą ir įvertinęs rankų, alkūnių, riešų bei pirštų lankstumą bei judėjimo kontrolę. Specialistas paprašys atlikti įvairius judesius, kad matytų, kiek pats žmogus gali valdyti raumenis. Kartu užduodami klausimai apie simptomus: kokie raumenys traukia, kada prasidėjo trūkčiojimai, kaip dažnai jie pasireiškia, kas sustiprina ar palengvina įtampą, kiek kasdienė veikla tampa sudėtinga.

Kartais atliekamas elektromiografijos (EMG) tyrimas, kai prie rankų pritvirtinami elektrodai ir matuojama raumenų elektrinė veikla. Šio testo metu gali paprašyti lėtai lenkti ir tiesinti rankas, kad būtų tiksliau vertinama raumenų bei nervų funkcija.

Gydymo galimybės

Svarbiausias gydymo tikslas – išlaikyti raumenis kuo lankstesnius ir sumažinti spazmus, kad būtų lengviau judėti. Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į žmogaus būklę bei simptomų sunkumą.

• Reguliarūs tempimo ir mobilumo pratimai padeda pagerinti sąnarių ir raumenų lankstumą. Jų gali išmokyti kineziterapeutas.
• Įtvarai ar specialūs įrenginiai padeda išlaikyti ranką tinkamoje padėtyje ir sumažina raumenų sustandėjimą.
• Vaistai, tokie kaip raumenis relaksuojantys preparatai, mažina įsitempimą. Tam gali būti skiriamos atskiros injekcijos tiesiogiai į įtemptus raumenis.
• Nervų blokados – vaistų suleidimai tiesiai į spazmus sukeliančius nervus, kurie gali padėti, jei kitos priemonės neefektyvios.
• Sudėtingesniais atvejais gali būti svarstoma chirurgija, norint nutraukti raumenų ar nervų ryšius, kurie sukelia nevalingą susitraukimą.

Laikui bėgant, jei būklė gerėja, gydymo intensyvumas gali būti palaipsniui mažinamas. Svarbu laikytis paskirto plano ir pranešti gydytojui apie bet kokius pokyčius.

Ką galite padaryti patys

Be gydymo, kasdienėje rutinoje svarbu palaikyti aktyvumą. Judėjimas, tempimai, maudynės ar jėgos pratimai gali padėti išlaikyti lankstumą. Reikėtų stengtis mankštintis, net jei tai paprasti buities darbai ar žaidimai.

Miegas taip pat svarbus – gerai pailsėjus mažėja simptomų stiprumas. Rekomenduojama atrasti atpalaiduojančių veiklų – skaityti, vaikščioti, užsiimti meditacija ar tiesiog leisti laiką taip, kaip jums maloniausia.

Gyvenimas su viršutinių galūnių spazmiškumu

Nesiimant gydymo, rankų raumenų standumas bėgant laikui gali tik stiprėti ir sukelti daugiau skausmo. Tačiau pasitelkus šiuolaikinius metodus, įmanoma susigrąžinti didesnę judesių kontrolę ir išlikti aktyviems. Ergoterapeutai ar kineziterapeutai padės pasirinkti tinkamas strategijas, kad kasdienės užduotys būtų įveikiamos lengviau.