Viršutinių širdies skilvelių tachikardija (SVT): tipai, priežastys ir rizikos veiksniai

Supraventrikulinė tachikardija – tai būklė, kai širdis ima plakti gerokai sparčiau nei įprastai ramybės būsenoje. Šis širdies ritmo sutrikimas dažniausiai nėra pavojingas gyvybei, tačiau kartais gali kelti nemalonius pojūčius ar net sukelti rimtesnių komplikacijų.

Kaip dirba širdis ir kas vyksta sergant SVT

Žmogaus širdis – keturių kamerų raumeninis organas, atsakingas už kraujo pumpavimą ir aprūpinimą deguonimi visą kūną. Viršutinėse kamerose (prieširdžiuose) yra gaminamas elektros impulsas, kurį sukuria natūralus širdies „laidininkas” – sinusinis mazgas. Kruopščiai suplanuota impulsų seka užtikrina harmoningą širdies plakimą ramybės būsenoje 50–99 kartus per minutę.

SVT metu šie signalai ima sutrikti: viršutinėse širdies kamerose impulsai staiga suaktyvėja ir ima sklisti netinkamai, dėl ko širdis plaka itin greitai – kartais net iki 220 dūžių per minutę. Tokių epizodų metu žmogus gali pajusti svaigulį, nuovargį, padažnėjusį pulsą ar tiesiog keistą širdies plakimą.

Kaip atpažinti supraventrikulinę tachikardiją

SVT epizodai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Dažniausiai širdies dažnis staiga pagreitėja – pajuntamas „širdies ūžesys”, stiprūs dūžiai ar virpėjimas krūtinėje. Kartais gali pasireikšti šie simptomai:

• Krūtinės skausmas
• Svaigulys ar galvos sukimasis
• Silpnumas ir nuovargis
• Oro trūkumo pojūtis
• Apalpimas (sąmonės praradimas)
• Gausus prakaitavimas
• Pulsavimo pojūtis kakle

Vaikams ir kūdikiams SVT pastebėti sunkiau – tėvai turėtų atkreipti dėmesį į smarkų prakaitavimą, blyškią odą, dažną pulsą ar vangumą.

Kam dažniausiai pasireiškia SVT?

Dažniausiai ši būklė nustatoma jaunesniems žmonėms – paauglystėje ar jauno suaugusio amžiaus pradžioje. Tačiau SVT gali pasireikšti ir vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar nėščiosioms. Ši aritmijos forma dažnesnė moterims. Neretai ją išprovokuoja intensyvi fizinė veikla, stresas, nemiga ar kai kurios ligos.

SKIRTUMAI tarp SVT ir kitų tachikardijų

SVT dažnai painiojama su skilvelių tachikardija (VT), kuri kyla apatinėse širdies kamerose. Ši aritmija dažniau pasitaiko vyresniems žmonėms, turintiems širdies ligų, ir dažnai yra sunkesnė nei SVT.

SVT tipai ir jų ypatumai

• AV mazgo grįžtamoji tachikardija – dažniausiai pasitaikantis SVT tipas, ypač tarp jaunų moterų. Ji kyla dėl papildomo elektrinio takelio šalia AV mazgo, kuris sukuria uždarą ratą impulsui keliauti.
• AV grįžtamoji tachikardija – čia neteisingas impulsas sklinda tarp širdies prieširdžių ir skilvelių papildomu taku. Dažnesnė jauniems žmonėms ir sergantiems Volfo–Parkinsono–White’o sindromu.
• Prieširdžių tachikardija – sutrikimas prasideda nuo „trumpo jungimo” viename iš prieširdžių. Dažniau diagnozuojamas sergantiesiems širdies ligomis.
• Sinusinė tachikardija – kai širdis plaka greitai, bet ritmas išlieka tvarkingas. Ją dažnai sukelia fizinis krūvis, stresas, karščiavimas ar kai kurie vaistai. Jei simptomai nepraeina, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
• Paroksizminė SVT – širdis plaka priepuoliais, kurie prasideda ir baigiasi staiga. Dažna tarp aktyvių, daug sportuojančių jaunuolių.

Kiti galimi tachikardijos tipai

• Sinuso mazgo grįžtamoji tachikardija
• Junkcinė ektopinė tachikardija
• Neparoksizminė junkcinė tachikardija
• Ankstyvosios prieširdžių kontrakcijos
• Papildomų takų tachikardijos (pavyzdžiui, Volfo–Parkinsono–White’o sindromas)
• Daugiakampė prieširdžių tachikardija
• Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

Kodėl pasireiškia SVT?

Daugeliu atvejų supraventrikulinė tachikardija išsivysto dėl veiksnių, kuriuos sunku kontroliuoti – tai gali būti įgimtos elektrinio impulso anomalijos, buvusios chirurginės intervencijos ar kitos širdies ligos. Visgi epizodus neretai paskatina stresas, miego trūkumas ar fizinis nuovargis.

Veiksniai, didinantys riziką

• Širdies ligos (širdies nepakankamumas, širdies raumens ar vožtuvų ligos, vainikinių arterijų pažeidimai)
• Plaučių ligos
• Skydliaukės funkcijos sutrikimai
• Cukrinis diabetas
• Miego apnėja

Riziką taip pat didina rūkymas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, nuolatinis stresas.

Ligos ir būklės, galinčios sukelti SVT

• Lėtinės plaučių ligos
• Skydliaukės veiklos sutrikimai
• Volfo–Parkinsono–White’o sindromas
• Širdies ligos ir nepakankamumas
• Kai kurie vaistai, ypač skirti astmai, alergijoms ir peršalimui gydyti

Kai kurie žmonės gimsta turėdami papildomą elektrinį taką širdyje, kas lemia polinkį ritmo sutrikimams. Po širdies operacijų randinis audinys taip pat gali keisti elektrinių impulsų sklindimą.

Kiti SVT epizodus sukeliantys veiksniai

• Emocinis stresas ir nerimas
• Gausus kofeino ar alkoholio vartojimas
• Rūkymas, narkotikų vartojimas
• Nėštumas

Kaip nustatoma SVT?

Pajutus padažnėjusį ar nereguliarų širdies plakimą, gydytojas užduos išsamius klausimus apie pirmųjų simptomų pasireiškimo amžių, jų pobūdį ir trukmę, kas galėjo juos paskatinti, ar šeimoje buvo širdies ligų atvejų. Apžiūros metu gydytojas išklausys širdį ir plaučius, patikrins kraujo spaudimą, pamatuos temperatūrą bei gali atlikti papildomus tyrimus, tarp jų – kraujo tyrimą ar skydliaukės apčiuopą.

Širdies ritmo tyrimai

• Elektrokardiograma (EKG) – dažniausiai pirmas žingsnis norint įvertinti širdies veiklą. Prie krūtinės, rankų ir kojų tvirtinami lipnūs elektrodai, kurie fiksuoja širdies ritmą trumpą laiką kol kūnas ramybės būsenoje.
• Ilgalaikė stebėsena – jei EKG rezultatai nėra informatyvūs dėl retų epizodų, gydytojas gali pasiūlyti nešioti Holterio monitorių (mažą prietaisą, kuris 24–48 val. fiksuoja kiekvieną širdies dūžį), arba specialų įvykio monitorių, kurį aktyvinate simptomų metu – jis fiksuoja širdies ritmą tik kai jaučiate dažną plakimą.

Papildomi tyrimai

• Elektrofiziologinis tyrimas – atliekamas klinikoje ar ligoninėje, padeda tiksliai nustatyti sutrikimų vietą. Procedūros metu į širdį įvedami ploni laidai ir stebima elektros impulso eiga.
• Echokardiograma – širdies echoskopija, padedanti pamatyti, kaip juda širdies vožtuvai ir raumenys.
• Implantuojamas kilpinis registratorius – prietaisas, dedamas po oda ir ilgą laiką stebintis ritmą.
• Kraujagyslių būklės ar fizinio krūvio testai – gydytojas stebi širdies darbą apkrovos metu, pavyzdžiui, vaikštant bėgimo takeliu.

SVT gydymo galimybės

Didelei daliai žmonių supraventrikulinė tachikardija netrukdo gyventi ir specialaus gydymo nereikia. Jei epizodai dažni ar sukelia nemalonių pojūčių, gydytojai gali pasiūlyti kelias gydymo taktikas:

• Masažas ties miego arterija – gydytojo atliekamas lengvas kaklo masažas gali padėti sulėtinti širdies ritmą, tačiau šio metodo niekada nereikėtų bandyti savarankiškai.
• Vaguso nervo stimuliavimas – paprasti veiksmai, pavyzdžiui, stipresnis kosulys, kvėpavimo sulaikymas, veido atšaldymas ledo mase ar pilvo tempimas tarsi tuštinantis, gali nuraminti širdį ir atstatyti normalų ritmą.
• Vaistai – kai kuriems pacientams skiriami širdies darbą reguliuojantys medikamentai, kurie vartojami epizodų metu arba nuolatos. Dažniausiai naudojami beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, digoksinas ar kitos specialios medžiagos širdies ritmui sureguliuoti.
• Kardioversija – kritiniais atvejais gydytojas gali pasitelkti elektrinį impulsą širdies ritmui normalizuoti.
• Kateterinė abliacija – minimaliai invazinė procedūra, kurios metu pažeidžiamas ar sunaikinamas netinkamai veikiančios širdies vietos audinys.
• Širdies stimuliatorius – itin retai, kai kitos priemonės neveiksmingos, implantuojamas prietaisas, kuris padeda širdžiai būtent tais atvejais, kai sutrinka natūralus ritmas.

Gyvenimo būdas ir širdies sveikata: kaip sau padėti?

Sergant SVT ypač svarbu rūpintis savo širdimi: reguliariai lankytis pas gydytoją, laikytis rekomendacijų dėl vaistų ir stengtis gyventi kuo sveikiau. Širdžiai draugiškas gyvenimo būdas ne tik mažina SVT tikimybę, bet ir pagerina savijautą:

• Valgykite daugiau daržovių, vaisių, pilnagrūdžių produktų
• Vartokite pakankamai vandens, venkite dehidratacijos
• Rūpinkitės fiziniu aktyvumu – tinka vaikščiojimas, plaukimas, darbas sode
• Meskite rūkyti ir venkite draudžiamų medžiagų
• Raskite savo sveiką svorį ir jį palaikykite
• Alkoholį vartokite itin saikingai
• Ribokite stiprią arbatą, kavą, energetinius gėrimus – saikas padeda išvengti epizodų
• Sumažinkite stresą, išbandykite atsipalaidavimo praktikas: jogą, meditaciją ar sąmoningą kvėpavimą
• Stenkitės gerai išsimiegoti

Produktai, kurių reikėtų vengti sergant SVT

• Didelio druskos kiekio maistas
• Sotūs, riebių rūšių riebalai
• Maistas, turintis daug cukraus
• Greiti, daug angliavandenių turintys produktai
• Kofeinas ir alkoholis

Galimos komplikacijos

Dažnai supraventrikulinė tachikardija nėra pavojinga. Tačiau dažni ar ilgi epizodai, ypač jei šalia yra kitų širdies problemų, ilgainiui gali išsekinti širdį ar net sukelti širdies nepakankamumą. Reti atvejai gali baigtis net sąmonės praradimu ar širdies sustojimu.

Patarimai kaip išvengti SVT

Svarbiausia profilaktika – širdžiai palankus gyvenimo būdas. Jei jau žinote, kas sukelia širdies ritmo sutrikimus, fiksuokite šiuos momentus užrašų knygelėje: užsirašykite širdies dažnį, lydinčius simptomus ir kas galėjo sukelti epizodą (pavyzdžiui, kava, cigaretė, stresas). Taip lengviau atpažinti ir išvengti provokuojančių veiksnių ateityje.

Jei gydytojas paskyrė vaistų, svarbu juos vartoti tiksliai pagal nurodymus.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei nereguliarus ar dažnas širdies plakimas pasireiškė pirmą kartą ar trunka ilgiau nei kelias sekundes, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Jei pajutote staigų krūtinės skausmą, dusulį ar širdies plakimas nepraeina pusvalandį ir ilgiau, reikalinga skubi medicininė pagalba.

Pagrindiniai dalykai apie SVT

Supraventrikulinė tachikardija – tai stipriai suaktyvėjęs, dažnai nereguliarus širdies ritmas, atsirandantis dėl klaidingų elektrinių signalų viršutinėse širdies kamerose. Nors dažniausiai ši būklė nepavojinga, svarbu atpažinti simptomus, prižiūrėti širdies sveikatą ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju dėl gydymo ir gyvenimo būdo rekomendacijų.