Visceralinis padidėjęs jautrumas ir dirgliosios žarnos sindromas

Visceralinė padidėjusio jautrumo būklė reiškia, kad žmogaus pilvo organai tampa daug jautresni – net ir švelni spaudimas ar tempimas gali iššaukti skausmą ar diskomfortą. Tai susiję su ribos, kada atsiranda skausmo pojūtis, sumažėjimu pilvo srityje. Tokia būklė vadinama visceraline hiperestezija – šis medicininis terminas apibūdina neįprastai intensyvų vidaus organų (viscerų) skausmą net esant įprastoms ar menkoms dirgiklių stadijoms.

Visceralinio jautrumo ypatumai

Padidėjęs viscerinis jautrumas dažniausiai pastebimas žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (DŽS). Tačiau šis jautrumo sutrikimas gali būti diagnozuotas ir kitais atvejais – kai pasireiškia funkcinis dispepsija, ne kardiogeninės kilmės krūtinės skausmai ar nespecifinis pilvo skausmas.

• Funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai
• Nuolatinis ar pasikartojantis pilvo skausmas
• Skausmas krūtinės srityje, nesusijęs su širdies ligomis

Kaip vertinamas viscerinis jautrumas?

Klinikinėje praktikoje ir moksliniuose tyrimuose viscerinis jautrumas matuojamas įvairiomis metodikomis. Vienas iš jų – baliono distensijos testas. Jo tikslas – įvertinti, nuo kokio slėgio žmogus pradeda jausti skausmą žarnyne.

Šio testo metu į tiesiąją žarną švelniai įvedamas specialus balionėlis, kuris palaipsniui pripučiamas oru. Vertinama, ar asmuo jaučia diskomfortą ar skausmą jau esant nedideliam slėgiui, kai tuo tarpu dauguma žmonių to nejunta net ir stipresnio baliono pripūtimo metu. Žmonėms, kenčiantiems nuo DŽS, dažnai užfiksuojamas mažesnis skausmo slenkstis, t. y. jie skausmą pajunta anksčiau nei sveiki žmonės.

Pats baliono distensijos tyrimas atliekamas gydymo įstaigoje, dažniausiai taikant intraveninę sedaciją. Tyrimas trunka nuo valandos iki kelių.

Kodėl viscerinis jautrumas būdingas DŽS?

Nors padidėjęs vidinių organų jautrumas laikomas vienu iš pagrindinių DŽS bruožų, tik apie trečdalis arba šiek tiek daugiau DŽS sergančių žmonių turi ryškų jautrumo padidėjimą žarnyno tempimui. Įdomu tai, kad sustiprintos reakcijos stiprumas nebūtinai priklauso nuo bendro DŽS simptomų sunkumo.

Manoma, kad visceralinio jautrumo pokyčiai DŽS pacientams susiję su nervų sistemos veiklos pasikeitimais. Šios permainos vyksta tiek žarnyne, tiek smegenyse – dėl jų nervinės jungtys žarnyno sienelėje tampa pernelyg aktyvios ir lengvai reaguoja į menkiausią dirgiklį, taip sustiprindamos skausmo signalą.

Sveikiems žmonėms tiesiosios žarnos dirginimas suaktyvina smegenų dalis, atsakingas už skausmo kontrolę ir moduliaciją. Tuo tarpu sergantiems DŽS šie impulsai dažniausiai aktyvuoja sritis, susijusias su budrumu, nerimu, o tai dar labiau stiprina skausmo pojūtį.

DŽS išsiskiria tuo, kad pacientai patiria ir hiperesteziją (padidėjusį jautrumą skausmui), ir alodiniją (skausmą dėl normalių arba nereikšmingų stimulų, kurie įprastai neturėtų sukelti nemalonių pojūčių).

Galimos visceralinio jautrumo priežastys

Kai buvo nustatyta, kad viscerinis jautrumas yra svarbi DŽS sudėtinė dalis, mokslininkai ėmėsi tirti, kodėl taip nutinka. Tyrimų duomenimis, šį sutrikimą gali lemti įvairūs tarpusavyje susiję veiksniai. Tarp jų minimi:

• Padidintas nervinių ląstelių aktyvumas žarnyno sienelėje
• Pokyčiai mikroRNR molekulėse, esančiose šiose ląstelėse
• Nervinių signalų ir receptorių (pvz., neuromediatorių) veiklos pasikeitimai
• Pakitusi smegenų bei periferinės nervų sistemos sąveika
• Išaugusi žarnyno sienelių pralaidumas („nesandarus“ žarnynas)
• Lėtinė, vos pastebima uždegiminė reakcija

Pilnavertis supratimas, kaip minėti procesai tarpusavyje sąveikauja, ateityje leis sukurti efektyvesnius vaistus, veikiančius tikslingai tam tikrus sutrikimo punktus ir galinčius sumažinti DŽS pasireiškimą.