Žarnų obstrukcija ir užsikimšimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Žarnyno nepraeinamumas – tai pavojinga būklė, kai viena iš žarnyno vietų, tiek storoji, tiek plonoji, užsidaro ir trukdo normaliai praeiti maistui bei dujoms. Dėl šio trikdymo tampa itin sunku arba visai neįmanoma tuštintis, iš organizmo neišeina dujos, pilvas patinsta ir atsiranda stiprus skausmas.

Žarnyno nepraeinamumo rūšys

Priklausomai nuo užsikimšimo vietos, medikai išskiria dvi pagrindines šios problemos formas: plonosios žarnos ir storosios žarnos nepraeinamumą.

• Plonosios žarnos užsikimšimas: Didžioji dauguma atvejų (apie 80%) paveikia būtent plonąją žarną. Ši kliūtis neleidžia suvirškintam maistui pasiekti storąją žarną, dėl ko kyla įvairūs virškinimo sutrikimai.
• Storosios žarnos užsikimšimas: Čia kliūtis trukdo pasišalinti išmatoms, tad jos kaupiasi žarnyne ir gali lemti dar rimtesnių sveikatos problemų.

Pavojus kyla, kai užsikimšimas yra visiškas – tokiu atveju nei maistas, nei skysčiai ar dujos neprateka, ir būtina skubi pagalba. Kai kliūtis dalinė, šiek tiek dujų ar maisto gali dar praeiti, tačiau situacija vis tiek pavojinga.

Pseudo-nepraeinamumas

Yra atvejų, kai žarnyne nėra mechaninės kliūties, bet organizmas elgiasi tarsi ji būtų. Taip nutinka dėl sutrikusio žarnyno raumenų ar nervų darbo. Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, stiprūs nuskausminamieji, taip pat gali sukelti šiuos simptomus.

Kaip pasireiškia žarnyno nepraeinamumas?

Simptomai priklauso nuo to, kiek užsikimšusi žarna, bet dažniausiai juntamas stiprus pilvo skausmas, kuris kaupiasi aplink bambą, ir spazmai. Be to, galima pastebėti:

• Vidurių užkietėjimą
• Negalėjimą pasišalinti dujų
• Nerimą ar sumažėjusį apetitą
• Pykinimą, vėmimą
• Kietą, padidėjusį pilvą
• Viduriavimą (dėl dalinės kliūties)

Pasitaiko ir dehidratacijos požymių: tamsesnė šlapimo spalva, pagreitėjęs pulsas.

Kokie simptomai pasireiškia vaikams

Vaikai serga panašiai kaip suaugusieji, tačiau gali tapti vangūs, daugiau verkti, traukti kojas prie pilvo. Būdingas papildomas požymis – kraujas išmatose, užkietėjimas ar vėmimas žalsvu ar gelsvu skysčiu. Gali pakilti temperatūra.

Kas sukelia žarnyno nepraeinamumą?

Užsikimšimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių:

• Žarnos persisuka arba užsisuka (vadinama volvulus). Tai gali būti įgimta arba atsirasti suaugus.
• Žarnos uždegimas (pavyzdžiui, sergant divertikulitu) lemia sienelių patinimą.
• Žarnos dalis įsminga į kitą dalį tarsi teleskopas (intususepcija) – dažnesnė vaikams.
• Pilvo ertmėje susiformuoja randiniai audiniai (sąaugos) po operacijų, kurios gali trukdyti laisvam žarnyno judėjimui.
• Navikai ar augliai, ypač storojoje žarnoje, blokuoja kelią maistui ir išmatoms.
• Praeinamumą gali sumažinti išvaržos, siauri žarnų ruožai nuo uždegimų arba spindulinio gydymo.
• Pažeidžiamos žarnyno kraujagyslės – žarnų daliai mirštant užsiblokuoja pratekėjimas.
• Netinkami praryti svetimkūniai, pavyzdžiui, plaukai, žaislai, ar net tulžies akmenys, gali užkimšti žarnyną.

Maistas, galintis sukelti užsikimšimą

Maisto sukelta žarnyno obstrukcija – labai reta, dažniausiai pasitaiko, jei virškinimas vis tiek lėtas dėl kitų ligų, pavyzdžiui, esant hipotirozei ar tam tikroms autoimuninėms ligoms. Pranešama, kad užsikimšimą galėtų sukelti džiovinti vaisiai, kokosas, abrikosai ar bananai.

Rizikos veiksniai

• Kronos liga
• Divertikulitas
• Išvarža
• Storosios žarnos, skrandžio, kiaušidžių vėžys
• Ankstesnės pilvo operacijos
• Spindulinė terapija pilvo ar artimose srityse
• Plaučių, krūties ar odos vėžys, jei yra išplitęs į žarnyną

Kaip diagnozuojamas žarnyno nepraeinamumas?

Diagnozavimui gydytojas įvertins simptomus, paklaus apie ankstesnes ligas, atliks fizinę apžiūrą, stebės, ar pilvas patinęs ar skausmingas, ar girdėti būdingi garsai. Esant reikalui, bus paskirti kraujo tyrimai sekti dehidrataciją arba uždegimą. Kad patvirtintų arba paneigtų nepraeinamumą, dažniausiai skiriami vaizdiniai tyrimai.

Vaizdiniai tyrimai

• Pilvo rentgenas – gali parodyti užsikimšimo vietą ar žarnos plyšimą, tačiau ne visada būna informatyvus.
• Bario ar oro klizma – į tiesiąją žarną suleidžiami kontrastiniai skysčiai. Šie tyrimai itin naudingi vaikų žarnyno invaginacijos atveju, nes gali ne tik padėti diagnozuoti, bet ir išspręsti problemą.
• Kompiniu tomografija (KT) – leidžia atidžiai įvertinti žarnyną sluoksnis po sluoksnio ir rasti kliūtį.
• Ultragarsas – dažniausiai taikomas vaikams, nes gerai matomos žarnų struktūros.

Terapija ir gydymas

Dėl žarnyno nepraeinamumo dažniausiai teks gultis į ligoninę. Kai užsikimšimas visiškas, prireiks neatidėliotinos operacijos. Dalinis nepraeinamumas neretai gydomas konservatyviai – stebint, kol žarnynas atsistato. Gydymas priklauso nuo nepraeinamumo rimtumo ir priežasties:

• Skysčių papildymas: Esant dehidratacijai lašinami intraveniniai skysčiai ir elektrolitai.
• Vaistai: Per lašelines gali būti skiriami vaistai nuo pykinimo, skausmo mažinimui ar infekcijai gydyti.
• Nosogastrinis zondas: Plona žarna įkišama pro nosį į skrandį – taip pašalinamos skysčių ir dujų sankaupos, sumažėja nemalonūs pojūčiai.
• Pailsinimas: Dažnai reikia tam tikrą laiką nieko nevalgyti ir negerti, kad žarnynas galėtų pailsėti ir pasveikti. Vietoje maisto į veną tiekiami specialūs tirpalai su reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
• Stentas: Kartais gydytojas specialų vamzdelį (stentą) įveda į užsikimšusią žarną – taip ji trumpam atveriama, kol paciento būklė stabilizuojama prieš operaciją ar kaip pagrindinis sprendimas.
• Žarnų dekompresija: Naudojamas specialus vamzdelis arba kolonoskopija, kai reikia sumažinti spaudimą žarnyne ir palengvinti simptomus.

Operacija

Jeigu užsikimšimą sukėlė navikas, išvarža ar mirštanti žarnos atkarpa, reikia pašalinti priežastį arba pažeistą žarnų dalį. Gali būti atliekama kolostomija ar ileostomija – žarnos galas išvedamas į odos paviršių ir prijungiamas prie surenkamo maišelio. Dažnai vėliau, kai pacientas sustiprėja, žarnynas gali būti vėl sujungtas.

Pseudo-nepraeinamumo valdymas

Ši būklė dažnai praeina savaime – svarbiausia užtikrinti reikiamą skysčių ir maistinių medžiagų kiekį į veną arba per zondą, stebėti simptomus.

Kaip atpažinti sveikimo požymius

Pasveikus praeina pilvo tempimas ir skausmas, žmogus vėl gali pasišalinti dujas ar išmatas. Šie ženklai rodo, kad žarnos vėl dirba normaliai.

Kasdienės rekomendacijos ir profilaktika

Esant žarnyno nepraeinamumo rizikai ar po ligos – ypač svarbu laikytis gydytojo nurodymų. Svarbūs ir kasdieniai įpročiai:

• Pakankamas skysčių vartojimas
• Valgykite dažniau, bet nedidelėmis porcijomis
• Kiekvieną kąsnį gerai sukramtykite
• Venkite žalių vaisių, daržovių, daug skaidulų turinčio maisto ar jų papildų
• Reguliariai judėkite – bent pusvalandį per dieną

Svarbu nepamiršti, jog stiprus žarnyno nepraeinamumas visada reikalauja medicinos pagalbos – savarankiškai spręsti šios problemos nereikėtų. Kuo anksčiau pradėsite gydytis, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė.

Galimos komplikacijos

• Trumpa žarna (malabsorbcija) – iš žarnyno nesusiurbiamos svarbios maistinės medžiagos.
• Pūliniai – pūlingos uždegiminės sankaupos pilvo ertmėje.
• Audinų žūtis (stranguliacija) – kai užsikimšimas nutraukia žarnyno kraujo tiekimą ir kyla audinių nykimas, gangrena ar infekcija.
• Žarnos plyšimas – dėl spaudimo arba audinių žūties plyšta žarnos siena, turinys patenka į pilvą ir gali sukelti infekciją.
• Peritonitas – sunkus pilvo uždegimas, kuris gali išplisti į visą organizmą ir sukelti sepsį.

Pagrindiniai akcentai

Žarnyno nepraeinamumas – tai skubi medicininė situacija, kai žarnynas tampa neįveikiama kliūtimi maistui, skysčiams ar dujoms. Dažniausiai tai pasireiškia užkietėjimu, pilvo skausmu, tempimu ir pykinimu. Delsti negalima – laiku pradėjus gydymą galima išvengti rimtų padarinių.