ŽIV pakartotinė infekcija ir superinfekcija

0
5

Poros, kuriose abu partneriai gyvena su ŽIV, neretai svarsto, ar tikrai būtina naudoti prezervatyvus. Atrodo logiška – juk abu jau turi virusą, tad kuo jie gali vienas kitam pakenkti?

Pavojus užsikrėsti naujomis ŽIV atmainomis

Iš pirmo žvilgsnio tokia abejonė suprantama, vis dėlto net ir monogamiškuose santykiuose egzistuoja rizika. Didžiausias pavojus – pakartotinė infekcija, dar vadinama reinfekcija. Tai reiškia, kad vienas partneris gali užkrėsti kitą kita ŽIV atmaina, kuri gali būti jau atspari kai kuriems vaistams.

ŽIV yra linkęs keistis. Kai žmogus netinkamai laikosi gydymo režimo, virusas organizme gali mutuoti, įgyti atsparumą vartojamiems vaistams. Tokiu būdu atspari atmaina gali patekti ir pas partnerį bei perduoti šį atsparumą kartu su infekcija.

Kada rizika didžiausia?

Rizika mažesnė, jei abu partneriai sąžiningai vartoja antiretrovirusinius vaistus ir jų viruso kiekis kraujyje ilgą laiką išlieka slopinamas. Tačiau jei bent vieno partnerio viruso kiekis nepakankamai kontroliuojamas, gali plisti atsparios viruso atmainos, kurioms įprasti vaistai gali veikti prasčiau arba visai nebeveikti.

ŽIV atsparumas vaistams: kodėl tai svarbu?

ŽIV – ne vienalytis virusas, bet ištisa įvairių jo atmainų ir potipių gausybė. Kiekvieno užsikrėtusiojo organizme egzistuoja tūkstančiai skirtingų viruso variantų, kurie gali skirtis savo atsparumu gydymui.

Nereguliarus gydymas suteikia virusui galimybę mutuoti, prisitaikyti ir ilgainiui tapti nejautriu vaistams. Taip gali išsivystyti vaistams atsparūs viruso štamai. Tokiu atveju gydymas nustoja būti veiksmingas – vaistai nebesustabdo ŽIV plitimo organizme.

Superinfekcijos fenomenas

Retais atvejais žmogus gali užsikrėsti nauju, kitokiu ŽIV tipu ar atmaina – tai vadinama superinfekcija. Kartais tokia kombinacija tampa visiškai nebepavaldi esamiems gydymo būdams, ir naujo viruso atmainos nereaguoja į įprastus vaistus.

Kaip sumažinti reinfekcijos riziką?

Jei nėra tikrumo, kad partnerio viruso kiekis nuolat slopinamas, svarbu naudoti prezervatyvus – jie tebėra geriausia pirmoji apsauga nuo ŽIV bei atsparių atmainų perdavimo. Nors jie neužtikrina absoliučios apsaugos, rizika sumažėja ženkliai.

Dažnai užsikrėtus nauja viruso atmaina, žmogus apie tai sužino per vėlai. Pasitaiko lengvų, peršalimą primenančių simptomų, tačiau dažniausiai reinfekcija nustatoma tik dėl staiga išaugusio viruso kiekio kraujyje.

Kilus įtarimų dėl gydymo neveiksmingumo, atliekami išsamūs genetiniai tyrimai – jie padeda nustatyti, kuriems vaistams virusas tapo atsparus, ir parinkti tinkamiausią gydymą. Svarbiausia – laikytis paskirtų vaistų režimo ir atsakingai saugotis naujų infekcijų. Tokiu atveju antiretrovirusinė terapija gali išlikti efektyvi daugelį metų.

Komentarų sekcija išjungta.