ŽIV sukeliamos odos pažaidos: priežastys ir gydymas

HIV infekcija lemia reikšmingus pokyčius imuninėje sistemoje, todėl organizmas tampa jautresnis įvairiems susirgimams ir odos pažeidimams. Įvairios odos opos, bėrimai ar žaizdelės gali atsirasti dėl infekcijų, kurių eiga sergantiesiems nekontroliuojamu ŽIV ar AIDS būna daug sunkesnė ir dažnesnė.

Dažniausi ŽIV sukeliami odos pokyčiai

Odos pažeidimai sergant ŽIV gali būti labai įvairūs: pradedant virusinėmis infekcijomis ir baigiant sunkiomis uždegiminėmis bei onkologinėmis ligomis. Kai kurios šios būklės būdingos ir žmonėms be ŽIV, tačiau sergantieji virusu dažnai patiria ryškesnius ar pasikartojančius simptomus.

Herpes virusas ir ŽIV

Herpes simplex virusas dažnas ir gali sukelti skausmingas pūsleles ar opas ant odos ar gleivinių. Nors HSV-1 dažniau siejamas su burnos lokalizacija, o HSV-2 – su lytiniais organais, abu tipai gali paveikti įvairias kūno vietas. Užsikrėtusieji ŽIV herpes infekciją patiria dažniau, o židiniai būna didesni, sunkiau gyjantys ar neįprastoje vietoje. Ilgalaikėje perspektyvoje virusas gali tapti atsparus įprastiniams antivirusiniams vaistams.

Herpes diagnostika grindžiama odos pažeidimų išvaizda, tačiau galimi papildomi laboratoriniai tyrimai. Gydymui taikomi acikloviras ar valacikloviras, tačiau dėl imuninės sistemos susilpnėjimo kartais reikia ir alternatyvių preparatų.

Juostinė pūslelinė (herpes zoster)

Šią itin skausmingą bėrimo formą sukelia vėjaraupių virusas. Visi, kurie sirgo vėjaraupiais, rizikuoja susirgti juostine pūsleline ateityje. Sergantiesiems imuninės sistemos sutrikimais, įskaitant ŽIV, juostinė pūslelinė pasireiškia dažniau ir būna sunkesnės eigos. Suaugusiesiems skiepai nuo juostinės pūslelinės gali padėti sumažinti riziką.

Kaposio sarkoma – būdingas ŽIV navikas

Kaposi sarkoma – tai retas piktybinis auglys, pasireiškiantis purpurinėmis dėmėmis ar mazgeliais bet kurioje kūno vietoje. Ją sukelia žmogaus herpes virusas 8 (HHV-8). Kaposi sarkoma yra viena iš AIDS požymių, ypač dažnai nustatoma tiems, kurių CD4 ląstelių kiekis mažesnis nei 200. Diagnozę patvirtina audinio tyrimas (biopsija). Gydymas apima ŽIV terapiją, chemoterapiją ar radikalių židinių šalinimą.

Baltos, „plaukuotos“ dėmelės burnoje: plaukuotoji leukoplakija

Burnos plaukuotoji leukoplakija pasireiškia balkšvomis, „plaukuotomis“ dėmėmis, dažniausiai liežuvio šonuose. Ši gerybinė būklė signalizuoja, kad imunitetas yra silpnas. Pagrindinis sukėlėjas – Epstein-Barr virusas. Skirtingai nei kandidozės atveju, šių apnašų negalima nuimti. Acyclovir grupės antivirusiniai vaistai suteikia trumpalaikį pagerėjimą, bet atsinaujinimo rizika išlieka didelė.

Molluscum contagiosum: užkrečiami odos burbuliukai

Molluscum contagiosum – dažna užkrečiama odos virusinė infekcija, pasireiškianti nedideliais, skaidriais, dažniausiai neskausmingais mazgeliais. ŽIV užsikrėtusiems asmenims bėrimai gali būti gausesni, didesni, kartais išplitę po visą kūną. Burbuliukai kartais niežti ir, jei pažeidžiami ar kasomi, gali išplisti ar užsikrėsti. Esant sunkesnėms formoms, rekomenduojama gydyti pagrindinę ligą – stiprinti imuninę sistemą antiretrovirusiniais vaistais.

Yra keletas vietinių vaistų nuo šios infekcijos, kurie taikomi pagal gydytojo rekomendacijas.

Seborėjinis dermatitas

Seborėjinis dermatitas išsiskiria raudonomis, riebalingomis odos dėmėmis, kurias dengia gelsvos dribsniuotos šašelės. Nors ši liga būdinga daugeliui, sergantieji ŽIV dažniau ir sunkiau serga, gali išberti didesnius plotus. Dažniausiai ją sukelia tam tikri mieliagrybiai. Gydoma ilgiau ir aktyviau, taikant lokalius ar geriamus priešgrybelinius bei gydomuosius kremus, retais atvejais – antibiotikus, jei prisideda antrinė infekcija.

Psoriazė

Psoriazė – viena dažniausių lėtinių odos ligų tarp ŽIV užsikrėtusiųjų. Nors ji būdinga ir sveikiems žmonėms, susirgimo eiga imuniniam trūkumui jautriems asmenims dažnai sunkesnė, dažniau išsivysto psoriazinis artritas. Plaque tipo psoriazė pasireiškia sidabrinėmis pleiskanomis, o kitos formos – įvairiais bėrimais, kartais sąnarių skausmais. Diagnozuoti padeda odos apžiūra arba biopsija.

Standartiniai imunitetą mažinantys vaistai tinka ne visiems. Alternatyvos gali būti acitretinas, apremilastas ar, kai viruso kiekis nedidelis, TNF inhibitoriai. Efektyvi ŽIV terapija taip pat padeda mažinti psoriazės simptomus.

Niežai

Niežus sukelia mikroskopinė erkutė, įsirausianti į odą. Būdingas labai stipriai niežtintis raudonas ar violetinis bėrimas, dažnai su latakėliais tarp pažeistų vietų. Pasitaiko spuogelių, pūlinių. Odos pažeidimai stebimi po mikroskopu. ŽIV infekuoti žmonės gali patirti itin sunkias niežų formas – susidaro storos, pilkšvos plokštelės, kurios lengvai įtrūksta ir gali užsikrėsti bakterijomis.

Gydoma vietiniais (permetrinu) arba geriamais (ivermektinu) preparatais. Kartais prisijungia antrinės bakterinės infekcijos, tad prireikia ir antibiotikų.

Kandidozė (pienligė)

Pienligė burnoje arba kitose kūno vietose kyla, kai Candida mieliagrybis pradeda greitai daugintis. Burnoje ji pasireiškia storomis, prie gleivinės prilipusiomis baltomis apnašomis. Apnašas galima nesunkiai nuvalyti – tai skiria nuo burnos plaukuotosios leukoplakijos.

Kandidozė gali atsirasti makštyje, išangėje ar net apimti vidaus organus, ypač kai imunitetas stipriai nusilpęs. Tokiais atvejais būklė pasidaro pavojinga. Diagnozei patvirtinti tiriama atplėštos apnašos mikroskopu. Gydoma geriamais ar vietiniais priešgrybeliniais vaistais, dažniausiai flukonazoliu. Gydymas dažnai trunka ilgiau, nes liga linkusi atsinaujinti, o ilgai vartojant vaistus grybai gali tapti atsparūs gydymui.

Ką svarbu žinoti apie odos pokyčius sergant ŽIV?

Nuolatiniai bėrimai, opos ar kitokie odos pokyčiai sergant ŽIV reiškia, kad imunitetas susilpnėjęs. Daugeliu atvejų galima sėkmingai suvaldyti simptomus, tačiau reikšmingiausią poveikį lemia pagrindinės ligos gydymas. Laiku ir nuosekliai taikoma antiretrovirusinė terapija gerokai sumažina riziką patirti rimtus odos pažeidimus.

Daugelis sergančiųjų tam tikru savo gyvenimo metu susiduria su viena ar kita odos problema. Svarbiausia – rūpintis imunine sistema, tinkamai gerti paskirtus vaistus bei atkreipti dėmesį į naujus ar besikeičiančius odos bėrimus. Tokiu būdu odos pokyčiai retai tampa sunkia ar ilgalaike problema.