19 priežasčių, kodėl ant odos atsiranda raudonų dėmių

Odos raudonos dėmės dažnai pasirodo netikėtai ir gali kilti dėl daugybės priežasčių – nuo visiškai nepavojingų iki signalizuojančių apie rimtas sveikatos problemas. Kartais jos atsiranda dėl paprastų dirgiklių, infekcijų ar net kaip reakcija į vaistus. Neretai šios dėmės praeina savaime, o kitais atvejais be medicininės pagalbos neapsieisite – ypač jei atsiranda skausmas, patinimas ar pakyla temperatūra. Svarbu atkreipti dėmesį į nuolat išliekančias ar nepaaiškinamas dėmes, kad laiku gautumėte tinkamą gydymą.

Kaip dėmės matomos įvairiose odos spalvose

Dėmių išvaizda priklauso ir nuo odos atspalvio. Pavyzdžiui, spuogai šviesesnėje odoje atrodo paraudę ir aiškiai matomi, o tamsesniame ode keteros dažnai primena tamsias ar net pilkšvas dėmeles. Reikėtų žinoti, kad dėl to kai kurių ligų simptomai gali būti sunkiau atpažįstami ir reikalauti didesnio atidumo.

Dažniausios raudonų dėmių priežastys

Kaitros bėrimas

Kai karšta, stipriai prakaituojate ar po saulės vonių ant odos atsiradusios smulkios raudonos ar bespalvės dėmelės gali reikšti kaitros bėrimą (miliaria). Dažniausiai jis pasirodo tose vietose, kur kaupiasi prakaitas – pažastyse, ant nugaros, krūtinės, rankų, kirkšnyse. Progresuojant, išberia niežtinčiomis ar skaudančiomis pūkšlėmis. Tamsesnio atspalvio odoje šis bėrimas gali atrodyti kaip šviesi dėmė su tamsesne odele aplinkui.

Po kelių dienų bėrimas paprastai praeina. Norint palengvinti pojūčius, padės vėsūs maudynės, šaltas kompresas, laisvi medvilniniai drabužiai ir vengimas storų, šilumą sulaikančių kremų. Jei pradeda vystytis infekcija (auga skausmas, atsiranda pūlių ar išskyros, padidėja limfmazgiai), gali prireikti gydytojo pagalbos ir antibiotikų.

Vyšninių angiomos

Nedidelės apvalios tamsiai raudonos arba purpurinės odos dėmelės, kartais šiek tiek pakilusios, dažnai yra vyšninių angiomų požymis. Tai mažyčiai kraujagyslių raizginiai, kurie dažniau pasirodo suaugusiems, ypač virš 30 metų amžiaus. Nors kartais jos padidėja ar pradeda kraujuoti, tai nebūtinai signalizuoja apie ligą. Dažniausiai jų šalinti nereikia, nebent kelia diskomfortą – šiuo atveju gydytojas pasiūlys šalinimo būdų (pavyzdžiui, lazeriu ar elektrokauteriu).

Kontaktinis dermatitas

Dažna raudonų dėmių priežastis – kontaktinis dermatitas, kuris pasireiškia, kai oda susiduria su dirginančiomis ar alergizuojančiomis medžiagomis (pvz., augalai, kosmetika, namų chemikalai). Odos plotai parausta, pradeda niežėti ar luptis, paviršius gali būti smarkiai sudirgęs.

• Dirginantis dermatitas – reakcija, sukeliama silpnėjant apsauginiam odos sluoksniui.
• Alerginis dermatitas – imuninė sistema reaguoja į alergeną, kilusį sąlytyje su oda.

Dažnai pavyksta nustatyti sukėlėją – pvz., nuvaikščiojus per dilgėles ar trynus naują kosmetiką. Jei neaišku, alergijos testai padeda atskleisti priežastį. Dermatito simptomai paprastai praeina, jei nebesiliečiate su dirgikliu. Gydymui pasitelkiami vietiniai kortikosteroidai ar geriamieji antihistamininiai vaistai.

Grybelinė infekcija (žiedinė dedervinė)

Rausvos, pleiskanojančios, žiedo formos dėmės gali reikšti žiedinę dedervinę, kurią sukelia grybeliai. Jos dažnai išsiplėtoja ant rankų, kojų, rečiau kitose kūno vietose. Tamsesnėje odoje dėmės gali būti šviesesnės. Dedervinė lengvai plinta per odos kontaktą, užkrėstus daiktus ar net nuo augintinių. Dažniausiai padeda priešgrybeliniai kremai, tačiau sunkiems atvejams gydytojas gali paskirti vaistus gerti.

Vabzdžių įkandimai

Įvairūs vabzdžiai (uodai, blusos, erkės, blakės, utėlės) dažnai palieka raudonus guziukus ar smulkias dėmes, kurios gali niežėti, patinti ar net susidaryti pūslės. Įkandimų forma priklauso nuo vabzdžio rūšies – uodų įkandimai paprastai pavieniai, blakės ar blusos palieka linijas ar grupuotas dėmes. Dauguma įkandimų praeina savaime per savaitę. Padeda šaldantys kompresai ir niežėjimą slopinantys tepalai. Erkės ir utėlės reikalauja ypatingo dėmesio – būtina jas pašalinti, dezinfekuoti odą, o utėlių atveju naudoti specialius šampūnus ir šukavimą.

Atopinis dermatitas (egzema)

Lėtinis niežtintis bėrimas sulinkimuose (alkūnės, kelio linkiai, kaklas) ar ant rankų dažnai reiškia egzema. Ši būklė dažniausiai nustatoma vaikams iki penkerių metų, tačiau gali varginti ir suaugusiuosius. Egzemai gydyti dažniausiai naudojami vietiniai steroidai, antihistamininiai vaistai ir drėkikliai.

Vaistų sukeltas bėrimas

Kai kurių vaistų vartojimas gali išprovokuoti odos reakciją – išberia dilgėlinės tipo dėmėmis ar net išplitusiu bėrimu su pūslėmis. Reakcija gali pasireikšti tiek iš karto, tiek po kelių savaičių nuo vaisto vartojimo pradžios. Šalinę priežastį ir pasitarę su gydytoju, dažniausiai gaunate antihistamininių ar priešuždegiminių vaistų simptomams palengvinti.

Pityriazė rožinė

Tarp vaikų ir jaunimo gana įprasta odos liga – pityriazė rožinė. Pradžioje atsiranda viena didesnė dėmė, o paskui išberia mažesnėmis, žiedu išsidėsčiusiomis dėmelėmis ant krūtinės ar nugaros. Liga gali ilgainiui praeiti savaime, tačiau kartais tenka gydyti UV spinduliais arba skirti vaistų niežėjimui sumažinti.

Kraujavimo dėmės (purpura)

Purpura pasireiškia kaip nedidelės ar platesnės raudonos, violetinės, kartais net rudos dėmelės, susidarančios dėl plyšusių mažų kraujagyslių. Vienos purpuros atveju rimtų pasekmių nėra, tačiau jei dėmių daug arba jos didelės, svarbu ištirti, ar nėra kraujo krešėjimo sutrikimų ar kitų ligų. Kartais gydytojas paskiria steroidų ar, jei reikia, vaistų tiesiai į veną.

Plaukiojimo bėrimas

Jei po maudynių ežere ar tvenkinyje kūną išberia raudonomis, niežtinčiomis pūkšlėmis, kaltas gali būti vadinamasis plaukiko bėrimas. Tai laikina, neplintanti kitam žmogui, tačiau stipriai niežtinti reakcija į vandens parazitus. Gydoma steroidiniais tepalais, būtina vengti trynimo ir, jei nepraeina ar užsideda infekcija, papildomai skiriami antibiotikai.

Psoriazė

Psoriazė – imuninės sistemos sukelta lėtinė odos liga, pasireiškianti rausvomis, niežtinčiomis plokštelėmis, dažniausiai ant alkūnių, kelių, galvos odos. Dažniausiai odos paviršiuje susiformuoja balkšvos pleiskanėlės. Gydymui pasitelkiami steroidai, UV šviesos terapija, imunosupresantai ar biologiniai vaistai.

Plokščioji kerpligė

Autoimunos ligos kartais pasireiškia per odą – plokščioji kerpligė išskirtinai atrodo kaip plokščias, raudonas ar purpurinis niežtintis bėrimas ant burnos gleivinės, rankų, lytinių organų ar nagų. Dažniausia atsiranda 30–60 metų žmonėms, ypač moterims. Kartais būklė išnyksta savaime ar sugrįžta, simptomus mažina antihistamininiai ir steroidų tepalai.

Petecijos

Petecijos – tai smulkūs, bėrimo tipo raudoni ar rusvi taškeliai, susidarantys plyšus mažiems kraujagyslėms po oda. Jie neturi paviršiaus reljefo ir nesukelia niežulio. Dažnai petecijos pasirodo dėl infekcijų, tam tikrų kraujo ligų ar stiprios mechaninės įtampos. Svarbu atkreipti dėmesį, jei šalia pasireiškia karščiavimas – tokiu atveju būtinas skubus gydymas.

Spuogai

Raudonos ar patamsėjusios dėmės dažniausiai tiesiog reiškia spuogus. Jie gali būti matomi veide, krūtinėje ar nugaros viršutinėje dalyje ir susidaro užsikimšus odos poroms nuo riebalų, odos ląstelių ar bakterijų pertekliaus. Nors lengvesniais atvejais užtenka nereceptinių priemonių, sudėtingesniais gali reikėti gydytojo pagalbos.

Rožinė

Veide atsiradęs nuolatinis raudonis, ypač skruostų ar nosies srityje, dažnai susijęs su rožine. Šiam uždegiminiam procesui būdingi epizodiniai paraudimai, deginimo ar dilgčiojimo pojūtis. Ligos eigą stiprina tam tikri veiksniai: saulės spinduliai, aštrus maistas, alkoholis, peršalimas ar stresas. Gydymui paskiriami specialūs kremai ar geriamieji antibiotikai.

Odos vėžys

Retais atvejais raudonos arba netipinės dėmės gali rodyti odos vėžį. Priklausomai nuo tipo, vėžys gali pasirodyti kaip kietas, raudonas darinys, blizganti ar šerpetojanti dėmė, pakitusios apgamo ribos. Ankstyva diagnostika leidžia pasirinkti efektyvų gydymo būdą – nuo chirurginio šalinimo iki chemoterapijos ar imunoterapijos.

Vėjaraupiai

Vėjaraupiai, dažniausi vaikams, prasideda smulkiomis, niežtinčiomis pūslelėmis, kurios palaipsniui pasklinda ant viso kūno. Be bėrimo, atsiranda karščiavimas, nuovargis, galvos skausmas, sumažėja apetitas. Daugumai vaikų su simptomais galima susitvarkyti namuose – pakanka vėsinti odą ir raminti niežulį drėkinančiais mišiniais.

Tymai

Tymai – itin užkrečiama virusinė infekcija, pasireiškianti plokščiu margu bėrimu, kuris paprastai prasideda ant veido ir už ausų, po to plinta žemyn. Prieš atsirandant bėrimui būdingas karščiavimas, sloga, akių paraudimas, kosulys, burnos gleivinėje pasirodo baltų dėmelių (Kopliko dėmių). Specifinio gydymo nėra, padeda poilsis ir temperatūros mažinimas.

Impetiga

Impetiga dažniausiai vargina mažus vaikus vasaros mėnesiais. Tai bakterinė odos infekcija, kuri pradžioje pasireiškia raudonomis dėmelėmis ar pūslelėmis, vėliau jos sprogsta ir užsitraukia gelsvais šašais. Esant paviršinei impetigai dažniausiai pakanka antibiotikų tepalo, sunkesniais atvejais skiriami geriami antibiotikai. Labai svarbu kruopščiai laikytis higienos ir reguliariai plauti rankas.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Būtina kreiptis į specialistą, jei raudonos dėmės atsiranda kartu su karščiavimu, intensyviu niežuliu ar skausmu, greitai plinta ar virsta pūslėmis, įtariate infekciją arba neveikia įprasti tepalai. Kai kurios odos dėmės būna rimtų ligų ženklas, todėl neignoruokite naujų ar sparčiai kintančių pokyčių.

Apibendrinimas

Raudonos bei patamsėjusios dėmės odos paviršiuje gali būti tiek laikinas reiškinys, tiek sunkių ligų požymis. Didžioji dalis jų praeina savaime ir nereikalauja gydymo – kaip kaitros bėrimas ar vyšninių angiomų atsiradimas. Kita vertus, esant kraujo ligoms, odos vėžiui ar infekcijai, būtinas profesionalus gydymas. Svarbiausia – stebėti pokyčius, nelaukti komplikacijų ir prireikus kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju.