20 įspėjamųjų ženklų, rodančių negydomą psichikos ligą

Psichikos sveikata daro įtaką kiekvienam: tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Nors pasaulyje psichikos sutrikimus turi maždaug penktadalis suaugusiųjų, su sunkumais gali susidurti bet kokio amžiaus žmogus.

Būdingi psichikos sveikatos sutrikimų požymiai

Psichikos sveikatos problemos dažnai pasireiškia įvairiais simptomais – nuo nuotaikų svyravimų ir susierzinimo iki elgesio pokyčių ar socialinės izoliacijos. Šie ženklai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo situacijos. Dažnai pirmiausiai pastebimi nuotaikos svyravimai arba staigūs emocijų protrūkiai, tačiau neretai pasimato ir kiti požymiai.

Nuotaikų svyravimai

Vienas iš dažniausių simptomų – greitai kintančios emocijos. Žmogus gali staiga jausti džiaugsmą, pyktį, liūdesį ar abejingumą. Dažnai šiuos pokyčius lydi sumažėjęs dėmesys, impulsyvumas ar netikėtas aktyvumo šuolis. Šis reiškinys pasitaiko sergant depresija, bipoliniu sutrikimu, nerimo bei kitomis psichikos ligomis.

Staigūs pykčio protrūkiai ir stiprios emocinės reakcijos

Sunkiai suvaldomi emocijų protrūkiai – rėkimas, ašaros, agresija prieš kitus – dažni vaikams su impulsyvumo ar elgesio sutrikimais. Vaikystėje tai gali pasireikšti kaip kvėpavimo sulaikymas, riksmas, spardymas ar net griuvimas ant žemės. Suaugusiesiems šie protrūkiai dažni sergant nerimo sutrikimais, depresija ar bipoliniu sutrikimu.

Perdėtas nerimas ar pyktis

Ilgalaikis nerimas, įtampa ar perdėtas susierzinimas, trukdantis kasdieniam gyvenimui, gali rodyti nerimo sutrikimą. Nerimas dažnai pasireiškia ir vaikams – jie gali užsisklęsti, tapti nerimastingi ar vengti bendrauti.

Gilus liūdesys ir beviltiškumo jausmas

Nuolatinis, sunkiai įveikiamas liūdesys yra vienas pagrindinių depresijos požymių. Tokia būsena lydima beviltiškumo, tuštumos jausmo, požiūrio, kad viskas blogėja. Vaikams depresija gali pasireikšti dirglumu, susidomėjimo veiklomis praradimu ar noru atsiriboti nuo kitų.

Sumišimas ir sutrikęs mąstymas

Kai kurie psichikos sutrikimai sukelia dezorientaciją, sunkumus susikaupti ar prisiminti informaciją. Žmogus gali nebesugebėti atskirti tikrovės nuo fantazijos, sunkiai suprasti įvykių priežastis ir pasekmes. Vaikams pastebimi nerišlus kalbėjimas, temų kaitaliojimas, keistas elgesys.

Veiklos ir rezultatų pokyčiai

Staigus motyvacijos sumažėjimas, prastesni mokymosi ar darbo rezultatai dažnai atsiranda patiriant psichikos sunkumus. Vaikai gali prarasti susidomėjimą užklasine veikla, nebesidžiaugti mokykla ar draugija.

Pernelyg didelis aktyvumas

Neramumas, judrumas, gebėjimo susikaupti trūkumas būdingi aktyvumo ir dėmesio sutrikimams (pvz., ADHD), taip pat pasireiškia bipolinio sutrikimo manijos fazėse ar esant nerimui. Maži vaikai dažnai spurda, sunkiai išsėdi vietoje, pertraukia kitus ar elgiasi netinkamu laiku.

Mitybos pokyčiai

Psichikos problemos neretai paveikia apetitą: kai kurie žmonės ima per daug valgyti, kiti – praranda norą valgyti visai. Tokius pokyčius dažniausiai lemia valgymo sutrikimai, tačiau tai būdinga ir depresijai bei bipoliniam sutrikimui.

Miego sutrikimai

Nemiga arba priešingai – per didelis mieguistumas – dažnas įvairių psichikos sutrikimų palydovas. Miego sutrikimai susiję su depresija, bipoliniu, nerimo sutrikimais ar potrauminio streso sindromu.

Energijos stoka

Psichikos sutrikimai dažnai išsekina, sukelia nuolatinį nuovargį, abejingumą ar motyvacijos stoką. Tai pasireiškia tiek suaugusiems, tiek vaikams: pastarieji gali greičiau nuleisti rankas pradėję užduotį ar namų darbus.

Seksualinio potraukio sumažėjimas

Psichikos sveikatos problemos dažnai mažina moterų norą intymumui, reaguojamumą į partnerio prisilietimus ar džiaugsmą seksualinio kontakto metu. Vyrams gali sumažėti seksualinis noras, retėja su seksu susijusios mintys, gali kilti erekcijos sunkumų.

Streso valdymo sunkumai

Nuolatinis stresinių situacijų nevaldymas būdingas nerimo, potrauminio streso ar adaptacijos sutrikimams. Stipri įtampa, nerimas ar nuolatinis susirūpinimas gali paveikti santykius ar darbo, mokyklos rezultatus.

Padidėję pojūčiai aplinkai

Kai kurie emociniai sutrikimai, autizmo spektro ar sensoriniai sutrikimai padidina jautrumą garsams, šviesai, prisilietimams ar kitiems pojūčiams. Per didelis stimuliavimas sukelia stiprų diskomfortą, todėl žmonės vengia triukšmingų, perpildytų erdvių. Mažiems vaikams tai sukelia irzlumą, pykčio priepuolius ar ašaras.

Atsiskyrimas nuo aplinkinių

Psichikos sveikatos sunkumai dažnai skatina atsiriboti nuo draugų, šeimos, net prarasti pomėgius ar norą dalyvauti veikloje. Socialinio kontakto vengimas būdingas depresijai, nerimo ar nuotaikos sutrikimams. Vaikai gali vengti mokyklos, žaidimų su bendraamžiais.

Beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas

Vidinis įsitikinimas, kad situacija tik blogės, dažnai lydi depresiją ir nuotaikos svyravimus. Gali kilti nusivylimas, dirglumas, kartais – stiprus liūdesys ar noras atsiriboti nuo pasaulio. Vaikams tokia būsena pasireiškia nuotaikų svyravimais, atsiribojimu ir susidomėjimo veikla praradimu.

Apatija ir atskirtumo pojūtis

Žmogui gali pasidaryti sunku jausti emocinį ryšį su kitais, o anksčiau malonumą teikusios veiklos nustoja džiuginti. Apatija ir abejingumas aplinkai dažni sergant depresija, nerimo ar bipoliniu sutrikimu. Vaikai ar paaugliai nustoja domėtis mėgstamais žaislais ar draugais.

Piktnaudžiavimas medžiagomis

Alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas gali parodyti besivystantį priklausomybės sutrikimą. Žmonės, patiriantys nerimą, depresiją ar potrauminį stresą, dažnai bando palengvinti būklę vartodami alkoholį ar kitas medžiagas, tačiau tai tik blogina situaciją. Tokius atvejus gali išduoti socialinis atsiribojimas, elgesio pokyčiai ar pareigų nevykdymas.

Rizikingas elgesys

Impulsyvus ar savidestrukcinis elgesys – neapgalvoti veiksmai, bendravimas su nepažįstamais be apsaugos, vairavimas apsvaigus, neplanuotas išlaidavimas ar persivalgymas – būdingi depresijai ar bipolinio sutrikimo manijos fazėms. Vaikai ar paaugliai labiau linkę peržengti taisykles ar kelti sau pavojų nei anksčiau.

Klaidinančios mintys ir haliucinacijos

Kai kurie psichikos sutrikimai sukelia nerealų tikrovės suvokimą: žmogus gali girdėti balsus, matyti neegzistuojančius dalykus, turėti klaidingų įsitikinimų apie save ar aplinką. Tai ypač būdinga šizofrenijai, psichozinėms būklėms ar demencijai. Tokie atvejai vaikui gali pasireikšti keistu, net pavojingu elgesiu.

Nelogiškas mąstymas

Sutrikus psichikos sveikatai, žmogus gali pradėti manyti esąs ypatingai galingas ar svarbus, nebesuprasti įvykių ar negalėti atskirti tikrovės nuo fantazijos. Vaikų bendravimas gali tapti nerišlus, o kai kurie tai išreiškia nuolat keisdami temą ar prieštaraudami patys sau.

Kada kreiptis į specialistus?

Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei pastebite šiuos požymius pas save ar artimuosius:

• Esmingai sumažėjusi energija, prastesni rezultatai darbe ar moksluose, pomėgių praradimas
• Ilgai trunkantys simptomai (daugiau nei keturias savaites)
• Simptomai, stipriai trukdantys kasdienybei, santykiams ar darbui
• Netikėti elgesio pokyčiai, ypač jei šeimoje yra psichikos sutrikimų
• Nebepadeda anksčiau naudotos gydymo priemonės

Prireikus pagalbos galėsite rinktis iš įvairių specialistų: psichiatrų, klinikinių psichologų, psichoterapeutų ar vaikų psichikos sveikatos profesionalų. Net neturintiems draudimo, egzistuoja paslaugų prieinamumo ir nuotolinių terapijų galimybės.

Apibendrinimas

Psichikos sveikatos problemos gali paveikti ne tik mintis ir emocijas, bet ir fizinę savijautą. Dažniausi ženklai – nuotaikų svyravimai, dirglumas, pasitraukimas iš socialinio gyvenimo, sumišimas. Vaikai į tokias problemas reaguoja stipresnėmis emocijomis, užsidarymu ar abejingumu. Svarbiausia – laiku pastebėti požymius ir nebijoti kreiptis pagalbos, jei jie trukdo pilnavertiškai gyventi.