Angina: simptomai, gydymas ir prevencija

Angina – tai krūtinės skausmas ar diskomfortas, atsirandantis tuomet, kai dalis širdies raumens negauna pakankamo kiekio kraujo. Šis pojūtis dažnai apibūdinamas kaip spaudimas, sunkumas ar gniaužimas krūtinėje ir savo pobūdžiu gali priminti miokardo infarktą. Medicinoje ši būklė dar vadinama krūtinės angina arba išeminiu krūtinės skausmu.

Angina nėra savarankiška liga – tai širdies ir kraujagyslių sutrikimų simptomas. Ji pasireiškia tada, kai širdį maitinančios arterijos yra susiaurėjusios, užsikimšusios arba kai per jas tiesiog teka nepakankamas kiekis deguonies prisotinto kraujo.

Skausmas, jaučiamas krūtinėje, neretai plinta į kitas kūno vietas – pečius, rankas, kaklą, gerklę, apatinį žandikaulį ar nugarą.

Nors anginos priepuolis dažniausiai praeina per trumpą laiką, jis gali būti rimtas įspėjimas apie pavojingą širdies būklę. Todėl svarbu išsiaiškinti jo priežastį ir imtis priemonių, padedančių sumažinti miokardo infarkto riziką.

Daugeliu atvejų anginos simptomus galima suvaldyti vaistais ir gyvenimo būdo korekcijomis. Tačiau esant sunkesnei situacijai gali prireikti intervencinio ar chirurginio gydymo, pavyzdžiui, kraujagyslės išplėtimo specialiu metaliniu tinkleliu – stentu, kuris padeda palaikyti arterijos spindį atvirą.

Angina ir miokardo infarktas: pagrindiniai skirtumai

Širdies ligos gali sukelti tiek anginą, tiek miokardo infarktą, tačiau šios būklės nėra tapačios. Infarkto metu kraujo pritekėjimas į širdį sutrinka ilgesniam laikui nei anginos atveju. Dėl to dalis širdies raumens žūva, o šie pažeidimai yra negrįžtami.

Anginos metu kraujotakos sumažėjimas būna trumpalaikis, todėl širdies raumuo nepatiria nuolatinės žalos. Vis dėlto angina signalizuoja apie padidėjusią rimtų širdies įvykių riziką ateityje.

Anginos rūšys

Egzistuoja keli anginos tipai, kurie skiriasi savo priežastimis, eiga ir pavojingumu.

Stabili angina

Tai dažniausiai pasitaikanti anginos forma. Ji paprastai atsiranda fizinio krūvio ar emocinės įtampos metu. Priepuolis trunka kelias minutes ir dažniausiai praeina pailsėjus. Nors stabili angina nėra miokardo infarktas, ji rodo didesnę širdies priepuolio tikimybę ateityje. Apie tokius simptomus būtina informuoti gydytoją.

Nestabili angina

Šio tipo angina gali pasireikšti net ramybės būsenoje arba esant minimaliam fiziniam aktyvumui. Skausmas dažnai būna intensyvesnis, trunka ilgiau ir gali kartotis. Nestabili angina laikoma itin pavojingu signalu, galinčiu reikšti artėjantį miokardo infarktą, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Mikrovaskulinė angina

Mikrovaskulinės anginos atveju krūtinės skausmas atsiranda net ir nesant didžiųjų vainikinių arterijų užsikimšimo. Problema kyla dėl smulkiausių širdies kraujagyslių funkcijos sutrikimų, dėl kurių širdis negauna reikiamo kraujo kiekio. Skausmas dažnai trunka ilgiau nei 10 minučių. Ši anginos forma dažniau diagnozuojama moterims.

Prinzmetalio (variantinė) angina

Tai reta anginos rūšis, kuri dažniausiai pasireiškia naktį, miego ar visiško poilsio metu. Priepuolio metu vainikinės arterijos staiga susitraukia arba smarkiai susiaurėja, sukeldamos stiprų skausmą. Šiai būklei reikalingas medicininis gydymas, nes negydoma ji gali sukelti rimtų komplikacijų.

Anginos simptomai

Pagrindinis anginos požymis yra krūtinės skausmas, tačiau jis skirtingiems žmonėms gali pasireikšti nevienodai. Galimi šie pojūčiai ir simptomai:

Maudžiantis skausmas
Deginimo pojūtis
Bendras diskomfortas
Galvos svaigimas
Nuovargis
Pilnumo jausmas krūtinėje
Sunkumo ar spaudimo pojūtis
Pykinimas arba vėmimas
Dusulys
Gniaužiantis skausmas
Padidėjęs prakaitavimas

Maudžiantis ar deginantis skausmas kartais gali būti klaidingai palaikytas rėmeniu ar virškinimo sutrikimu.

Dažniausiai skausmas juntamas už krūtinkaulio, tačiau jis gali plisti į pečius, rankas, kaklą, gerklę, apatinį žandikaulį ar nugarą.

Stabili angina paprastai susilpnėja ar visiškai praeina ilsintis. Tuo tarpu nestabili angina ramybės metu gali nemažėti arba net stiprėti. Tokia būklė laikoma skubia ir reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.

Anginos simptomai pagal lytį

Vyrams anginos metu dažniau pasireiškia skausmas krūtinėje, kakle ir pečių srityje. Moterims simptomai neretai būna mažiau tipiški – diskomfortas pilvo srityje, kakle, žandikaulyje, gerklėje ar nugaroje. Taip pat gali pasireikšti dusulys, gausus prakaitavimas ar galvos svaigimas.

Tyrimai rodo, kad moterys dažniau apibūdina šiuos pojūčius kaip stiprų spaudimą ar gniuždymą krūtinėje.

Miokardo infarkto simptomai

Miokardo infarktas įvyksta tada, kai širdies raumens kraujotaka smarkiai sumažėja arba visiškai nutrūksta, dažniausiai dėl arterijoje susiformavusio krešulio. Dėl deguonies trūkumo širdies raumuo pažeidžiamas, o sunkesniais atvejais dalis jo audinio gali žūti.

Krūtinės skausmas yra dažniausiai pasireiškiantis infarkto simptomas, o daugeliui žmonių jis būna nuolatinis.

Krūtinės skausmas infarkto metu gali būti jaučiamas kaip:

Bendras diskomfortas
Spaudimas
Tempimas ar veržimas
Deginimas
Pilnumo jausmas
Gniaužimas

Žmonės, kurie anksčiau nėra patyrę tokių pojūčių, dažnai iš karto nesupranta, kad tai gali būti rimtas širdies sutrikimas.

Tyrimų duomenimis, moterims širdies problemos dažniausiai prasideda vyresniame amžiuje nei vyrams. Be to, jos dažniau patiria intensyvesnius papildomus simptomus:

Virškinimo sutrikimus
Širdies plakimo pojūtį
Pykinimą
Rankų tirpimą
Neįprastą, stiprų ir sekinantį nuovargį

Nustatyta, kad daliai žmonių miokardo infarktas gali prasidėti beveik be aiškių simptomų. Tokių atvejų pasitaiko tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų.

Netipiniai miokardo infarkto požymiai

Mažiau būdingi, tačiau galimi simptomai abiejų lyčių atstovams:

Diskomfortas kaklo, rankų, žandikaulio, nugaros ar pilvo srityje
Dusulys
Galvos svaigimas
Šaltas prakaitas

Nors vyrai ir moterys gali skirtingai reaguoti į infarkto simptomus, ypač jei jie nėra aiškiai išreikšti, bet kokie požymiai, leidžiantys įtarti miokardo infarktą, reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Anginos priežastys

Dažniausiai angina išsivysto dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Vainikinėse arterijose kaupiasi riebalinės medžiagos, vadinamos apnašomis, kurios siaurina kraujagyslių spindį ir riboja kraujo tekėjimą į širdies raumenį. Dėl to širdis priversta dirbti esant mažesniam deguonies kiekiui, o tai sukelia skausmą.

Kai kuriais atvejais širdies arterijose gali susidaryti kraujo krešuliai, kurie žymiai padidina miokardo infarkto riziką.

Rečiau pasitaikančios krūtinės skausmo priežastys

Krūtinės skausmą gali sukelti ir kitos, rečiau pasitaikančios būklės:

Didelės plaučių arterijos užsikimšimas, vadinamas plaučių embolija
Širdies raumens padidėjimas ar sustorėjimas (hipertrofinė kardiomiopatija)
Širdies vožtuvo, esančio pagrindinėje kraujotakos dalyje, susiaurėjimas (aortos stenozė)
Širdį supančio dangalo uždegimas (perikarditas)
Didžiausios organizmo arterijos – aortos – sienelės įplyšimas (aortos disekacija)

Visos šios būklės reikalauja išsamaus medicininio įvertinimo, nes jų simptomai gali būti panašūs, tačiau grėsmė sveikatai – labai skirtinga.

Anginos rizikos veiksniai

Tam tikros asmeninės savybės ir gyvenimo būdo veiksniai gali padidinti anginos išsivystymo tikimybę. Dažniausiai su didesne rizika siejami šie aspektai:

Vyresnis amžius
Širdies ligų atvejai šeimos anamnezėje
Padidėjęs arterinis kraujospūdis
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
Cukrinis diabetas
Nutukimas
Nuolatinis stresas
Rūkymas
Nepakankamas fizinis aktyvumas

Anginos diagnostika

Anginos nustatymas pradedamas nuo gydytojo atliekamos apžiūros ir išsamios informacijos apie simptomus, rizikos veiksnius bei šeimos ligų istoriją surinkimo. Priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriami papildomi tyrimai.

Elektrokardiograma (EKG)

Šis tyrimas leidžia įvertinti širdies elektrinį aktyvumą ir ritmą, padedant nustatyti galimus širdies veiklos sutrikimus.

Krūvio mėginys

Krūvio testo metu stebima, kaip širdis funkcionuoja fizinio krūvio sąlygomis. Tai padeda įvertinti, ar fizinis aktyvumas sukelia kraujotakos sutrikimus širdyje.

Kraujo tyrimai

Atliekami tyrimai, kuriais nustatomas specifinių baltymų – troponinų – kiekis kraujyje. Šie baltymai į kraują patenka pažeidus širdies raumenį, pavyzdžiui, miokardo infarkto metu. Taip pat gali būti atliekami bendresni tyrimai, tokie kaip biocheminiai rodikliai ar bendras kraujo tyrimas.

Vaizdiniai tyrimai

Krūtinės ląstos rentgenograma padeda atmesti kitas galimas krūtinės skausmo priežastis, pavyzdžiui, plaučių ligas. Širdies echoskopija, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimai leidžia gauti detalius širdies vaizdus ir pastebėti struktūrinius ar funkcinius pakitimus.

Širdies kateterizacija

Šio tyrimo metu per kojos arteriją įvedamas ilgas, plonas kateteris, kuris nukreipiamas iki širdies. Taip galima įvertinti kraujotaką ir slėgį širdies kraujagyslėse.

Vainikinių arterijų angiografija

Procedūros metu į širdies kraujagysles suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri rentgeno spinduliuose leidžia aiškiai matyti kraujagyslių eigą ir susiaurėjimus. Dažnai šis tyrimas atliekamas kartu su širdies kateterizacija.

Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Diagnozavus ar įtariant anginą, naudinga su gydytoju aptarti šiuos klausimus:

Ar reikalingi papildomi tyrimai?
Kokia anginos forma man nustatyta?
Ar yra širdies raumens pažeidimų?
Koks gydymas mano atveju tinkamiausias?
Kaip pasirinktas gydymas gali paveikti savijautą?
Ką galiu padaryti, kad sumažinčiau miokardo infarkto riziką?
Ar yra veiklų, kurių turėčiau vengti?
Ar mitybos pokyčiai gali būti naudingi?

Anginos gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo to, kiek yra pažeista širdis ir kokio sunkumo yra simptomai. Esant lengvesnei anginos formai, dažnai pakanka vaistų ir gyvenimo būdo korekcijų, kurios pagerina kraujotaką ir padeda kontroliuoti simptomus.

Vaistinis gydymas

Gydytojas gali skirti vieną ar kelis iš šių vaistų:

Nitratus arba kalcio kanalų blokatorius, kurie atpalaiduoja ir išplečia kraujagysles, taip pagerindami kraujo tekėjimą į širdį
Beta adrenoblokatorius, lėtinančius širdies ritmą ir mažinančius širdies apkrovą
Kraują skystinančius arba antitrombocitinius vaistus, mažinančius kraujo krešulių susidarymo riziką
Statinus, kurie mažina cholesterolio kiekį ir stabilizuoja aterosklerozines apnašas

Širdies intervencinės ir chirurginės procedūros

Jeigu vaistai nepakankamai veiksmingi, gali prireikti invazinių gydymo metodų, skirtų atkurti kraujotaką užsikimšusiose arterijose.

Angioplastika ir stentavimas

Procedūros metu per kraujagyslę iki širdies nukreipiamas plonas vamzdelis su balionu. Balionas pripučiamas susiaurėjusioje arterijos vietoje, taip ją praplečiant ir atkuriant kraujo tekėjimą. Dažnai į arteriją įdedamas stentas – nedidelis vamzdelis, padedantis palaikyti kraujagyslę atvirą. Stentai gali būti metaliniai, rezorbuojami arba padengti vaistinėmis medžiagomis, mažinančiomis pakartotinio susiaurėjimo riziką.

Procedūra paprastai trunka trumpiau nei dvi valandas, o pacientas dažniausiai ligoninėje stebimas per naktį.

Vainikinių arterijų jungčių operacija

Šios operacijos metu naudojamos sveikos kraujagyslės iš kitų kūno vietų, kad būtų suformuoti aplinkiniai keliai aplenkiant susiaurėjusias ar užsikimšusias širdies arterijas.

Po tokios operacijos ligoninėje paprastai tenka praleisti apie savaitę. Pirmąsias dienas pacientas stebimas intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau perkeltas į įprastą palatą tolesniam sveikimui.

Sustiprinta išorinė kontrapulsacija (EECP)

EECP gali būti taikoma siekiant sumažinti anginos simptomus tais atvejais, kai kiti gydymo metodai nėra veiksmingi arba netinkami.

Procedūros metu ant abiejų kojų uždedamos specialios manžetės, kurios ritmiškai suspaudžia kraujagysles, sinchronizuodamos veikimą su širdies ritmu. Tai padeda padidinti kraujo pritekėjimą į širdį jos atsipalaidavimo fazėje.

Kai širdis vėl susitraukia, spaudimas staiga atleidžiamas, todėl kraujas lengviau cirkuliuoja. Šis procesas gali skatinti natūralių kraujotakos apėjimų formavimąsi aplink susiaurėjusias arterijas ir pagerinti smulkiųjų širdies kraujagyslių funkciją.

EECP gali būti svarstoma, jeigu:

Pasireiškia lėtinis stabilus krūtinės skausmas
Vaistai, tokie kaip nitratai, kalcio kanalų blokatoriai ar beta adrenoblokatoriai, nėra pakankamai veiksmingi
Invazinės procedūros, įskaitant operacijas ar stentavimą, nėra tinkamos

EECP nėra invazinė procedūra. Standartinis gydymo kursas apima apie 35 valandas terapijos, atliekamos 1–2 valandas per dieną, penkias dienas per savaitę, maždaug septynias savaites. Tyrimai rodo, kad po šio gydymo gali sumažėti vaistų poreikis, susilpnėti simptomai ir pagerėti fizinio aktyvumo tolerancija be krūtinės skausmo.

Anginos prognozė

Angina padidina miokardo infarkto riziką, tačiau ši būklė yra valdoma ir gydoma. Ji turėtų būti vertinama kaip rimtas įspėjamasis signalas, skatinantis laiku keisti įpročius ir rinktis širdžiai palankesnį gyvenimo būdą.

Bendravimas su kitais žmonėmis, patiriančiais anginą, gali padėti geriau suprasti savo būklę ir rasti praktinių būdų, kaip pagerinti savijautą. Ne mažiau svarbus ir artimųjų palaikymas – šeimos nariai dažnai nori žinoti, kaip gali prisidėti prie kasdienės pagalbos ir emocinio saugumo.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Sergant angina galima išlikti fiziškai aktyviam, tačiau būtina atidžiai stebėti organizmo signalus. Pajutus skausmą ar diskomfortą, svarbu nutraukti veiklą ir pailsėti. Reikėtų aiškiai suprasti, kas sukelia anginos priepuolius, pavyzdžiui, emocinė įtampa ar intensyvus fizinis krūvis, ir stengtis tokių situacijų vengti.

Kai kuriems žmonėms simptomus gali išprovokuoti gausūs valgiai. Tokiais atvejais rekomenduojama rinktis mažesnes porcijas ir valgyti dažniau. Jei, nepaisant pokyčių, skausmas kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ar gydymo korekcijos. Kadangi angina gali rodyti pavojingą širdies būklę, savijautos ignoruoti negalima.

Širdžiai palankūs kasdieniai įpročiai

Šie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti apsaugoti širdį ir sumažinti komplikacijų riziką:

Rūkymo atsisakymas, nes tabakas pažeidžia kraujagysles ir reikšmingai didina širdies ligų tikimybę
Subalansuota, širdžiai naudinga mityba, padedanti reguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Rekomenduojama rinktis daugiau daržovių ir vaisių, pilno grūdo produktus, žuvį, liesą mėsą bei neriebius pieno produktus, ribojant druskos, riebalų ir cukraus kiekį
Streso mažinimas, taikant atsipalaidavimo metodus, tokius kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga
Reguliarus fizinis aktyvumas daugumą savaitės dienų, atsižvelgiant į individualias galimybes ir gydytojo rekomendacijas
Nuolatiniai profilaktiniai vizitai pas gydytoją, leidžiantys stebėti būklę ir laiku koreguoti gydymą

Jeigu atsiranda naujas, neįprastas ar stiprus krūtinės skausmas ir kyla įtarimas dėl miokardo infarkto, būtina nedelsiant kreiptis skubios medicininės pagalbos. Greita reakcija yra itin svarbi, nes ji gali apsaugoti širdį nuo didesnės ir negrįžtamos žalos.

Šaltiniai

Braunwald E., Zipes D. P., Libby P., Bonow R. O. Braunwald’s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine. Elsevier.
Knuuti J., Wijns W., Saraste A., et al. 2019 ESC Guidelines for the diagnosis and management of chronic coronary syndromes. European Heart Journal.
Fihn S. D., Gardin J. M., Abrams J., et al. ACCF/AHA/ACP/AATS/PCNA/SCAI/STS guideline for the diagnosis and management of patients with stable ischemic heart disease. Journal of the American College of Cardiology.
Bairey Merz C. N., Pepine C. J., Walsh M. N., Fleg J. L. Ischemia and No Obstructive Coronary Artery Disease (INOCA): Developing Evidence-Based Therapies. Circulation.
UpToDate Editors. Angina pectoris and chronic coronary syndromes (clinical reviews). Wolters Kluwer Health.