Migrena

Migrena yra smegenų ir nervų sistemos sutrikimas, kuriam beveik visada būdingi stiprūs galvos skausmai. Šie skausmo epizodai kartojasi ir gali trukti nuo 4 iki 72 valandų. Be galvos skausmo, dažnai pasireiškia ir kiti požymiai, pavyzdžiui, pykinimas bei padidėjęs jautrumas šviesai.

Dažniausi migrenos simptomai

Migrenai būdingas ne vien tik galvos skausmas. Ši būklė apima visą simptomų rinkinį, kuris gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, tačiau dažniausiai apima neurologinius ir sensorinius sutrikimus.

Migrena ir įprastas galvos skausmas

Daugelis žmonių žodį „migrena“ vartoja apibūdindami patį galvos skausmą. Tačiau galvos skausmas tėra vienas iš migrenos simptomų. Be to, galvos skausmai gali kilti dėl daugybės kitų priežasčių ir nebūtinai reiškia migreną. Migreniniam galvos skausmui būdingos šios savybės:

• Skausmas dažniausiai pulsuoja ar tvinkčioja ir sustiprėja judant ar užsiimant fizine veikla.
• Nemalonūs pojūčiai paprastai jaučiami vienoje galvos pusėje.
• Kartu pasireiškia bent vienas papildomas simptomas: padidėjęs jautrumas šviesai ir (arba) garsui, pykinimas arba vėmimas.

Migrenos simptomai

Daugeliui žmonių migrenos epizodas vyksta etapais. Kiekviename jų gali pasireikšti skirtingi požymiai, susiję su nervų sistemos veikla ir bendra savijauta.

Migrenos prodromas

Likusioms valandoms ar net kelioms dienoms iki galvos skausmo pradžios maždaug 60 % migrena sergančių žmonių pastebi tam tikrus ankstyvuosius signalus. Ši fazė vadinama prodromu ir gali pasireikšti šiais simptomais:

• Padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ar kvapams. Šviesos ar garso intensyvumas, kuris įprastai neerzina, gali tapti nemalonus ar net skausmingas. Kvapai, tokie kaip cigarečių dūmai, automobilių išmetamosios dujos, kvepalai ar buitinės chemijos priemonės, gali atrodyti ypač atstumiantys.
• Nepagrįstas nuovargis. Gali atsirasti stiprus nuovargio jausmas be aiškios priežasties, taip pat dažnas žiovulys.
• Apetito pokyčiai. Kai kuriems žmonėms kyla noras valgyti tam tikrus produktus, pavyzdžiui, saldumynus, arba padidėja bendras alkio jausmas. Kitiems, priešingai, dingsta noras valgyti.
• Nuotaikos svyravimai. Gali pasireikšti dirglumas, liūdesys ar emocinis nestabilumas.
• Padidėjęs troškulys ir dažnesnis šlapinimasis.
• Virškinimo sutrikimai. Gali varginti pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.

Specialistai pabrėžia, kad prodromo požymiai kartais klaidingai palaikomi migreną sukeliančiais veiksniais. Pavyzdžiui, potraukis saldumynams gali paskatinti suvalgyti šokolado, kuris vėliau neteisingai laikomas galvos skausmo priežastimi.

Migrenos aura

Iki 25 % migrena sergančių žmonių patiria vadinamąją aurą. Ji gali atsirasti prieš galvos skausmą, jam prasidėjus arba tuo pačiu metu. Šie simptomai kyla dėl nervų sistemos veiklos pokyčių ir dažniausiai paveikia regą. Aura paprastai vystosi palaipsniui per 5–20 minučių ir trunka trumpiau nei valandą. Galimi požymiai:

• Regėjimo sutrikimai. Tai gali būti juodi taškai, banguotos linijos, šviesos blyksniai arba susiaurėjęs regėjimo laukas.
• Dilgčiojimas ar tirpimas. Dažniausiai jaučiamas veide, rankose ar kitose galūnėse.
• Kalbos sutrikimai. Gali būti sunku aiškiai tarti žodžius, kalba tampa neaiški ar nerišli.
• Spengimas ausyse.
• Silpnumas vienoje veido ar kūno pusėje.

Migrenos priepuolis

Ši fazė dar vadinama galvos skausmo stadija. Jai būdingas intensyvus skausmas, kuris gali pasireikšti įvairiai:

• Iš pradžių skausmas gali būti bukas, tačiau vėliau tampa pulsuojantis ar tvinkčiojantis.
• Fizinis aktyvumas dažnai sustiprina nemalonius pojūčius.
• Skausmas gali būti jaučiamas vienoje galvos pusėje, pereiti iš vienos pusės į kitą, apimti kaktos sritį arba visą galvą.

Galvos skausmo metu taip pat dažnai pasireiškia papildomi simptomai:

• Pykinimas. Maždaug 80 % migrena sergančių žmonių jaučia pykinimą, o apie pusė jų patiria ir vėmimą.
• Odos išblyškimas ir šaltas prakaitas.
• Silpnumo ar galvos svaigimo jausmas.
• Kaklo skausmas arba sustingimas.
• Nerimas ar prislėgta nuotaika.
• Varvanti arba užsikimšusi nosis.
• Padidėjęs jautrumas šviesai. Taip pat gali varginti triukšmas ar kvapai.
• Miego sutrikimai ir bendras išsekimas.

Migrenos trukmė

Migrenos priepuolis dažniausiai trunka apie 4 valandas, tačiau sunkesniais atvejais gali užsitęsti ilgiau nei 3 dienas. Priepuolių dažnis labai skiriasi: vieni žmonės juos patiria beveik kasdien, kiti – vos kartą ar du per metus.

Migrenos postdromas

Šis etapas gali tęstis iki vienos paros po galvos skausmo pabaigos. Apie 80 % migrena sergančių žmonių patiria postdromą. Jam būdingi šie požymiai:

• Stiprus nuovargis, išsekimo jausmas ar dirglumas
• Neįprastai gera savijauta arba pakili nuotaika
• Raumenų skausmas ar silpnumas
• Padidėjęs noras tam tikram maistui arba apetito stoka
• Sunkumai susikaupiant

Klausimai ir atsakymai apie migreną

Ne visi migrena sergantys žmonės patiria pykinimą. Taip pat dažnai kyla klausimas, kaip atskirti, ar galvos skausmas iš tiesų yra migrena, o ne kitos kilmės skausmas.

Kiti migrenos tipai

Be klasikinės migrenos, egzistuoja ir kitos šio neurologinio sutrikimo formos, kurios gali pasireikšti skirtingais simptomais ir eiga.

Migrena ir įtampos tipo galvos skausmas

Įtampos tipo galvos skausmai yra dažniausia galvos skausmo forma. Jie dažnai atsiranda dėl raumenų įtampos ar patiriamo streso. Tokio skausmo metu nemalonūs pojūčiai paprastai apima abi galvos puses ir yra pastovūs, o ne pulsuojantys. Skirtingai nei migrenos atveju, įtampos tipo galvos skausmai dažniausiai nesukelia pykinimo, vėmimo ar padidėjusio jautrumo šviesai.

Migrena ir klasterinis galvos skausmas

Klasteriniai galvos skausmai dažniausiai prasideda staiga, be jokių įspėjamųjų ženklų. Skausmas būna labai stiprus, aštrus arba deginantis. Dažniausiai jis jaučiamas aplink vieną akį arba už jos. Pažeistoje pusėje gali pasireikšti ir papildomi simptomai:

• Akies paraudimas arba ašarojimas
• Nusileidęs ar patinęs vokas
• Susiaurėjęs vyzdys

Vienas klasterinio galvos skausmo epizodas trunka nuo 15 minučių iki 3 valandų, o per vieną dieną jų gali pasikartoti keli. Šie skausmai linkę pasireikšti vadinamaisiais „klasteriais“ – savaitėmis ar mėnesiais, kai priepuoliai kartojasi dažnai. Po jų seka laikotarpiai, trunkantys taip pat savaites ar mėnesius, kai galvos skausmų nebūna visai. Klasteriniai galvos skausmai nepriskiriami migrenai.

Migrenos priežastys

Tikslios migrenos priežastys nėra iki galo žinomos. Vis dėlto manoma, kad ši būklė yra susijusi tiek su genetiniu polinkiu, tiek su tam tikrais smegenų veiklos pokyčiais. Genai gali turėti įtakos ir tam, kas sukelia priepuolius, pavyzdžiui, nuovargis, ryški šviesa ar oro sąlygų kaita.

Ilgą laiką buvo manoma, kad migrenos priepuoliai kyla dėl smegenų kraujotakos pokyčių. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad tai gali prisidėti prie skausmo atsiradimo, tačiau greičiausiai nėra pagrindinė priežastis.

Kai kurie specialistai mano, kad migrenos priepuolis prasideda dėl cheminių procesų pokyčių smegenyse. Pernelyg aktyvios nervinės ląstelės siunčia signalus, kurie keičia tam tikrų cheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas ir su kalcitonino genu susijęs peptidas (CGRP), kiekį organizme. CGRP sukelia kraujagyslių aplink smegenis išsiplėtimą, o serotoninas – jų susitraukimą. Šių medžiagų disbalansas lemia uždegiminius procesus ir skausmo pojūtį.

Migrenos rizikos veiksniai

Migrena yra plačiai paplitęs neurologinis sutrikimas – manoma, kad ja serga daugiau nei 38 milijonai žmonių. Tam tikros aplinkybės ir individualūs veiksniai gali padidinti tikimybę patirti migrenos priepuolius.

Lytis

Migrena gerokai dažniau pasireiškia moterims ir asmenims, kuriems gimimo metu buvo priskirta moteriškoji lytis. Jų rizika susidurti su migrena yra maždaug tris kartus didesnė nei vyrų ir asmenų, kuriems gimimo metu buvo priskirta vyriškoji lytis.

Amžius

Daugumai žmonių migrenos priepuoliai prasideda nuo vaikystės pabaigos iki vidutinio amžiaus, dažniausiai tarp 10 ir 40 gyvenimo metų. Asmenys, kuriems būdingas menstruacinis ciklas, gali pastebėti, kad po menopauzės migrenos simptomai susilpnėja arba visai išnyksta.

Šeimos istorija

Genetinis polinkis turi didelę reikšmę. Keturi iš penkių migrena sergančių žmonių turi artimų šeimos narių, kuriems taip pat pasireiškia šis sutrikimas. Jei migrena diagnozuota vienam iš tėvų, tikimybė ja susirgti siekia apie 50 %. Jei migrena buvo abiem tėvams, rizika padidėja iki maždaug 75 %.

Kitos sveikatos būklės

Kai kurios ligos ir sutrikimai gali padidinti migrenos atsiradimo tikimybę. Prie jų priskiriama depresija, nerimo sutrikimai, bipolinis sutrikimas, miego sutrikimai bei epilepsija.

Migreną provokuojantys veiksniai

Tam tikri išoriniai ar vidiniai dirgikliai gali paskatinti migrenos priepuolį. Dažniausiai minimi šie veiksniai:

Hormonų svyravimai

Migrenos priepuoliai dažnai siejami su hormoniniais pokyčiais. Galvos skausmai gali sustiprėti menstruacijų metu, nėštumo laikotarpiu ar ovuliacijos metu. Taip pat pastebimas ryšys su menopauze, hormoniniais kontracepcijos metodais ar pakaitine hormonų terapija.

Stresas

Esant stipriam ar ilgalaikiam stresui, smegenys išskiria chemines medžiagas, kurios veikia kraujagysles. Šie pokyčiai gali tapti vienu iš mechanizmų, sukeliančių migrenos skausmą.

Praleisti valgiai

Nevalgymas ar ilgos pertraukos tarp valgymų gali išprovokuoti priepuolį dėl cukraus kiekio kraujyje svyravimų.

Oro sąlygų pokyčiai

Migreną gali paskatinti staigūs atmosferos pokyčiai, tokie kaip artėjantys ciklonai, barometrinio slėgio svyravimai, stiprūs vėjai ar aukščio pasikeitimai.

Jutiminiai dirgikliai

Garsūs triukšmai, ryški šviesa ir intensyvūs kvapai dažnai veikia kaip migrenos paleidikliai.

Vaistai

Kai kurie vaistai, ypač tie, kurie plečia kraujagysles, gali skatinti galvos skausmų atsiradimą.

Fizinis aktyvumas

Migrenos priepuolį gali išprovokuoti tiek intensyvus fizinis krūvis, tiek lytinis aktyvumas.

Tabako vartojimas

Rūkymas ar tabako dūmų poveikis taip pat laikomas rizikos veiksniu.

Miego pokyčiai

Per ilgas miegas arba miego trūkumas gali sukelti galvos skausmus. Migrena dažnai susijusi su sutrikusiu miego ritmu.

Maisto produktai, siejami su migrena

Kai kurie maisto produktai ir gėrimai siejami su dažnesniais migrenos priepuoliais. Tarp jų minimi brandinti sūriai, alkoholis, šokoladas, ankštiniai augalai. Taip pat svarbūs tam tikri maisto priedai, pavyzdžiui, nitratai, mononatrio glutamatas ir dirbtinis saldiklis aspartamas.

Mokslinių įrodymų šioje srityje nėra daug, todėl dažnai rekomenduojama vesti mitybos dienoraštį. Jis gali padėti nustatyti, ar konkretūs maisto produktai ar gėrimai sutampa su migrenos priepuolių atsiradimu.

Kofeino turintys gėrimai, tokie kaip kava ar arbata, kai kuriems žmonėms taip pat gali sukelti galvos skausmus. Priepuolį gali išprovokuoti tiek per didelis kofeino kiekis, tiek staigus jo sumažinimas. Tuo pačiu kofeinas kai kuriais atvejais naudojamas ir kaip priemonė galvos skausmui malšinti.

Migrenos tipai

Egzistuoja keli migrenos tipai. Dažniausiai pasitaiko migrena su aura, dar vadinama klasikine migrena, ir migrena be auros, kuri kartais vadinama įprastine migrena.

Menstruacinė migrena

Šio tipo migrena yra tiesiogiai susijusi su menstruaciniu ciklu. Galvos skausmai dažniausiai prasideda likus maždaug dviem dienoms iki menstruacijų ir tęsiasi iki trijų dienų po jų pradžios. Kitais mėnesio laikotarpiais taip pat gali pasireikšti kitų tipų migrena. Menstruacinė migrena paprastai nebūna lydima auros.

Tylioji migrena

Ši forma, dar vadinama acefalgine migrena, pasireiškia auros simptomais be galvos skausmo. Gali būti juntamas pykinimas ir kiti migrenai būdingi požymiai. Priepuolis dažniausiai trunka apie 20–30 minučių.

Vestibulinė migrena

Šiam tipui būdingi pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas, pykinimas ir vėmimas, kurie gali pasireikšti tiek su galvos skausmu, tiek be jo. Dažniau pasitaiko žmonėms, kuriems anksčiau buvo būdingas judesio ligos pojūtis.

Pilvinė migrena

Šis migrenos tipas dar nėra iki galo ištirtas. Jam būdingas pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas. Dažniau pasireiškia vaikams, o laikui bėgant gali pereiti į klasikinę migreną.

Hemipleginė migrena

Šiai migrenos formai būdingas trumpalaikis paralyžius arba silpnumas vienoje kūno pusėje. Taip pat gali atsirasti tirpimas, galvos svaigimas ar regėjimo pokyčiai. Kadangi šie simptomai gali būti panašūs į insulto požymius, jiems pasireiškus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Okulinė migrena

Dar vadinama oftalmine arba tinklainės migrena. Jai būdingas laikinas dalinis arba visiškas regėjimo praradimas viena akimi, taip pat bukas skausmas už akies, kuris gali plisti į kitas galvos sritis. Bet kokie regėjimo pokyčiai reikalauja skubios medicininės apžiūros.

Migrena su smegenų kamieno aura

Prieš galvos skausmą gali pasireikšti galvos svaigimas, sumišimas, pusiausvyros sutrikimai. Skausmas dažnai lokalizuojasi pakaušio srityje. Simptomai paprastai atsiranda staiga ir gali būti lydimi kalbos sutrikimų, spengimo ausyse ar vėmimo. Šis migrenos tipas glaudžiai susijęs su hormoniniais pokyčiais ir dažniausiai pasireiškia jaunoms suaugusioms moterims. Tokiais atvejais būtina neatidėliotina gydytojo konsultacija.

Status migrainosus

Tai ypač sunki migrenos forma, kai priepuolis trunka ilgiau nei 72 valandas. Skausmas ir pykinimas gali būti tokie stiprūs, kad prireikia gydymo ligoninėje. Kartais šią būklę sukelia vaistai arba jų staigus nutraukimas.

Oftalmopleginė migrena

Šiam tipui būdingas skausmas aplink akį ir galimas ją judinančių raumenų paralyžius. Taip pat gali pasireikšti nusileidęs vokas, dvejinimasis akyse ar kiti regėjimo sutrikimai. Kadangi šie simptomai gali būti susiję su nervų spaudimu ar kraujagyslių pakitimais, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Migrenos dažnis

Pagal priepuolių pasikartojimą gydytojai migreną skirsto į tris pagrindinius dažnio lygius.

Epizodinė migrena

Šiuo atveju migrenos priepuoliai pasireiškia retkarčiais – tai gali būti vienas kartas per metus arba keli epizodai per savaitę. Dauguma migrena sergančių žmonių patiria nuo dviejų iki keturių galvos skausmų per mėnesį.

Dažna epizodinė migrena

Šiai kategorijai priskiriami atvejai, kai galvos skausmai vargina 9–14 dienų per mėnesį ir tokia būklė tęsiasi mažiausiai 3 mėnesius. Asmenys, kuriems būdinga dažna epizodinė migrena, turi didesnę riziką, kad laikui bėgant ji pereis į lėtinę formą.

Lėtinė migrena

Lėtinė migrena diagnozuojama tuomet, kai galvos skausmai pasireiškia daugiau nei 15 dienų per mėnesį. Mažiausiai aštuonias iš tų dienų skausmai turi migrenai būdingų požymių, tokių kaip:

• vidutinio ar stipraus intensyvumo galvos skausmas;
• skausmas vienoje arba abiejose galvos pusėse;
• pulsuojantis ar tvinkčiojantis skausmo pobūdis;
• skausmo sustiprėjimas judant ar atliekant fizinę veiklą;
• pykinimas arba vėmimas;
• padidėjęs jautrumas šviesai ir garsams.

Migrena pasireiškia maždaug 12 % gyventojų, tačiau tik apie trečdaliui jų nustatoma lėtinė migrenos forma.

Tiek lėtinė, tiek dažna epizodinė migrena gali smarkiai sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir darbingumą. Dėl šios priežasties labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju ir parengti individualų gydymo planą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis kiekvienu atveju, kai galvos skausmas nepraeina arba nuolat kartojasi.

Skubi medicininė pagalba reikalinga nedelsiant, jei stiprų galvos skausmą lydi bent vienas iš šių požymių:

• kaklo sustingimas kartu su karščiavimu, pykinimu ar vėmimu;
• galūnių tirpimas ar silpnumas;
• kalbos sutrikimai arba neaiški tartis;
• labai staigi skausmo pradžia;
• pirmasis itin stiprus galvos skausmas, trukdantis atlikti kasdienes veiklas;
• skausmas atsirado po galvos traumos, fizinio krūvio ar lytinio akto;
• sumišimas ar atminties sutrikimai;
• skausmas stiprėja per parą;
• tai pats stipriausias kada nors patirtas galvos skausmas;
• skausmas lokalizuotas vienoje akyje ir kartu pastebimas jos paraudimas;
• pasireiškia regėjimo sutrikimai ir skausmas kramtant;
• asmuo vyresnis nei 50 metų ir tokio pobūdžio galvos skausmas pasireiškė pirmą kartą.

Migrenos diagnostika

Prieš nustatydamas diagnozę, gydytojas įvertina paciento sveikatos istoriją ir išsamiai aptaria patiriamus simptomus. Naudinga iš anksto fiksuoti migrenos požymius ir galimus provokuojančius veiksnius. Rekomenduojama užsirašyti arba naudoti specialią programėlę, kurioje būtų pažymima:

• kokie simptomai pasireiškia ir kurioje galvos vietoje jaučiamas skausmas;
• kaip dažnai pasikartoja priepuoliai;
• kiek laiko jie trunka;
• ar šeimoje yra kitų migrena sergančių asmenų;
• visi vartojami vaistai ir maisto papildai, įskaitant nereceptinius;
• vaistai, kurie buvo vartoti anksčiau.

Siekiant atmesti kitas galimas simptomų priežastis, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, tokius kaip:

• kraujo tyrimai;
• vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija;
• elektroencefalograma (EEG).

Migrenos sunkumo vertinimas

Kai kurie specialistai migrenos poveikiui įvertinti naudoja Migrenos negalios vertinimo skalę (MIDAS). Ši skalė padeda nustatyti, kaip stipriai migrena veikia kasdienę veiklą. Vertinant atsižvelgiama į tai, kiek galvos skausmai riboja:

• darbines ar mokymosi užduotis;
• namų ruošos ir šeimos pareigas;
• socialinę ir laisvalaikio veiklą.

Pagal gautus rezultatus skiriami keturi sunkumo lygiai:

• 1 laipsnis – minimali arba jokios negalios
• 2 laipsnis – lengva negalia
• 3 laipsnis – vidutinė negalia
• 4 laipsnis – sunki negalia

MIDAS klausimynas taip pat prašo įvertinti galvos skausmo stiprumą per pastaruosius 3 mėnesius, naudojant skalę nuo 1 iki 10.

Migrenos gydymas

Migrena šiuo metu nėra visiškai išgydoma, tačiau egzistuoja daugybė būdų, kaip ją kontroliuoti. Vienos gydymo priemonės padeda nutraukti jau prasidėjusį priepuolį, kitos skirtos jų prevencijai, o dalis metodų gali būti taikomi abiem atvejais.

Vaistai nuo migrenos

Migrenos gydymui dažniausiai naudojamos įvairios vaistų grupės, parenkamos atsižvelgiant į simptomų stiprumą, dažnį ir individualias paciento ypatybes.

Nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai

Šie vaistai dažnai veiksmingi lengvesniems galvos skausmams. Jų sudėtyje paprastai būna paracetamolio, acetilsalicilo rūgšties, kofeino arba ibuprofeno. Acetilsalicilo rūgšties negalima duoti jaunesniems nei 19 metų asmenims dėl Reye sindromo rizikos.

Per dažnas nereceptinių vaistų vartojimas gali sukelti vadinamuosius atoveiksmio galvos skausmus arba priklausomybę nuo vaistų. Jei tokie preparatai vartojami dažniau nei dvi dienas per savaitę, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl receptinių vaistų.

Celekoksibas

Tai receptinis nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, kuris slopina tam tikrų hormonų, susijusių su skausmu, gamybą organizme. Jis vartojamas migrenos priepuoliui nutraukti. Vaistas gali būti tablečių forma, vartojama vieną ar du kartus per dieną, arba geriamojo skysčio pavidalu, vartojamu kartą per dieną.

Triptanai

Ši vaistų grupė veikia subalansuodama tam tikras chemines medžiagas smegenyse ir taip malšina migrenos skausmą. Triptanai gali būti geriami kaip tabletės, tirpdomi burnoje, purškiami į nosį arba leidžiami injekcijomis. Dažniausiai naudojami šie veiklieji junginiai:

• almotriptanas
• eletriptanas
• rizatriptanas
• sumatriptanas
• zolmitriptanas

Ditanais vadinami vaistai

Lasmiditanas yra geriamasis vaistas, skirtas sumažinti skausmą, pykinimą ir jautrumą šviesai ar garsui. Jis veikia slopindamas CGRP išsiskyrimą, kuris yra susijęs su migrenos skausmo mechanizmais.

Triptanų ir NVNU deriniai

Kai kurie vaistai apjungia triptanus ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, nes toks derinys gali būti veiksmingesnis nei kiekvienas vaistas atskirai. Dažniausiai naudojami šie deriniai:

• sumatriptano ir naprokseno derinys, kuris yra vienas labiausiai ištirtų ir pasižymi didesniu veiksmingumu;
• rizatriptano ir meloksikamo derinys, kuris gali ilgiau ir stipriau malšinti skausmą;
• kiti deriniai, pavyzdžiui, frovatriptanas su deksetoprofenu arba rizatriptanas su paracetamoliu.

Galimas šalutinis poveikis – galvos svaigimas, pykinimas, mieguistumas, kaklo, žandikaulio ar kitų sričių skausmas ar diskomfortas.

Gepantai

Jeigu kiti gydymo būdai neveiksmingi, gali būti skiriami vaistai, tokie kaip rimegepantas ar ubrogepantas, vartojami tablečių pavidalu. Taip pat egzistuoja nosies purškalo forma – zavegepantas. Šie vaistai slopina CGRP veikimą kitu mechanizmu nei triptanai.

Ergotaminas

Šis vaistas taip pat veikia smegenų cheminius procesus ir gali būti naudojamas migrenos priepuoliams gydyti.

Vaistai nuo pykinimo

Jeigu migreną lydi stiprus pykinimas ar vėmimas, gydytojas gali paskirti papildomų vaistų šiems simptomams palengvinti.

Profilaktiniai vaistai

Prevencinis gydymas rekomenduojamas tais atvejais, kai kiti metodai neveiksmingi, migrenos priepuoliai labai sunkūs arba pasireiškia keturias ar daugiau dienų per mėnesį. Šie vaistai vartojami reguliariai, siekiant sumažinti priepuolių dažnį ar stiprumą. Dažniausiai skiriami:

• vaistai nuo epilepsijos;
• kraujospūdį reguliuojantys vaistai, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai ar kalcio kanalų blokatoriai;
• tam tikri antidepresantai.

Taip pat profilaktikai naudojami vaistai, blokuojantys CGRP veikimą:

• atogepantas;
• eptinezumabas;
• erenumabas;
• fremanezumabas;
• galcanezumabas.

Migrenos gydymo prietaisai

Yra patvirtinti keli medicininiai prietaisai, skirti migrenos simptomams gydyti ar jų prevencijai. Jie naudoja magnetinę arba elektrinę energiją nervams ar nervų veiklai paveikti. Šis metodas vadinamas neuromoduliacija. Tokie prietaisai gali būti naudojami, kai vaistai neveiksmingi, arba derinami su medikamentiniu gydymu.

Vieno impulso transkranijinė magnetinė stimuliacija

Tai receptinis prietaisas, dedamas prie pakaušio. Jis siunčia magnetinį impulsą, kuris veikia smegenų elektrinius signalus ir gali sumažinti arba sustabdyti skausmą. Taikomas tiek priepuoliams gydyti, tiek jų prevencijai.

Išorinė trišakio nervo stimuliacija

Nereceptinis prietaisas, veikiantis trišakį nervą, atsakingą už pojūčius veido ir galvos srityse. Elektrodai tvirtinami prie kaktos. Šis metodas naudojamas tiek migrenos gydymui, tiek prevencijai.

Neinvazinė klajoklio nervo stimuliacija

Šis receptinis prietaisas veikia klajoklio nervą, kuris yra svarbi nervų sistemos dalis. Jis laikomas rankoje ir dedamas prie kaklo. Gali būti naudojamas tiek priepuoliams nutraukti, tiek jų profilaktikai.

Nuotolinis elektrinis neuromoduliatorius

Receptinis prietaisas, tvirtinamas prie žasto ir valdomas išmaniąja programėle. Jis stimuliuoja rankos nervus, dalyvaujančius skausmo signalų perdavimo kelyje, ir naudojamas jau prasidėjus migrenos priepuoliui.

Kombinuota pakaušio ir trišakio nervų stimuliacija

Galvos juostos tipo prietaisas, vienu metu veikiantis trišakį ir pakaušio nervus. Jis gali padėti sustabdyti migrenos priepuolį ir yra valdomas mobiliąja programėle.

Botulino toksinas migrenos gydymui

Lėtine migrena sergantiems žmonėms botulino toksino A injekcijos gali sumažinti galvos skausmų dažnį. Manoma, kad toksinas blokuoja skausmo signalų perdavimą. Injekcijos atliekamos galvos ir kaklo srityse, o vieno gydymo poveikis gali trukti iki 12 savaičių.

Chirurginis migrenos gydymas

Kai kuriais atvejais, kai kiti gydymo būdai neveiksmingi, svarstoma chirurginė intervencija. Vis dėlto šis metodas nėra pakankamai ištirtas ir vertinamas prieštaringai. Neurologų organizacijos nerekomenduoja migrenos operacijų, nebent jos atliekamos mokslinių tyrimų kontekste.

Nervų dekompresijos operacija

Šios procedūros metu pašalinami audiniai, spaudžiantys nervus, kurie laikomi galimais migrenos „trigeriais“.

Neurektomija

Tai chirurginė procedūra, kurios metu pašalinama arba perkerpama nervo galūnė toje vietoje, kur prasideda skausmas.

Kognityvinė elgesio terapija migrenos atveju

Psichoterapijos metu specialistas padeda suprasti, kaip mintys ir elgesys veikia skausmo suvokimą. Taip pat mokoma streso valdymo metodų, nes stresas yra vienas dažniausių migrenos priepuolius sukeliančių veiksnių.

Namų priemonės migrenos simptomams palengvinti

Kai kuriais atvejais migrenos požymius galima sumažinti pasitelkiant paprastas savipagalbos priemones. Jos gali padėti sumažinti skausmo intensyvumą ar bendrą diskomfortą:

• ilsėjimasis užmerktomis akimis tamsioje ir tylioje patalpoje;
• vėsus kompresas ar ledo paketas, uždėtas ant kaktos;
• pakankamas skysčių vartojimas;
• šiltas kompresas ar šilta drėgna šluostė ant galvos ar sprando;
• švelnus kaklo, galvos odos ar smilkinių masažas;
• meditacija ir sąmoningo dėmesio praktikos.

Papildomi ir alternatyvūs migrenos gydymo būdai

Kai kurie žmonės jaučia palengvėjimą taikydami priemones, kurios naudojamos greta įprastinio medicininio gydymo arba vietoj jo. Tokie metodai vadinami papildomais arba alternatyviais. Migrenos atveju dažniausiai minimi šie būdai:

Biologinis grįžtamasis ryšys

Šis metodas padeda atpažinti stresines situacijas ir organizmo reakcijas, kurios gali išprovokuoti migrenos simptomus. Jei galvos skausmas prasideda palaipsniui, biologinio grįžtamojo ryšio technikos kai kuriais atvejais leidžia sustabdyti priepuolį dar jam neįsibėgėjus.

Maisto papildai

Tyrimai rodo, kad tam tikri vitaminai, mineralai ir augalinės medžiagos gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį arba palengvinti jų eigą. Dažniausiai minimi riboflavinas, kofermentas Q10, vaistinė šunažolė, magnis ir melatoninas. Kai kurie augaliniai preparatai gali turėti ir nepageidaujamą poveikį, pavyzdžiui, daryti įtaką kepenų fermentams.

Kūno terapijos

Fizinio poveikio metodai, tokie kaip manualinė terapija, masažas, akupresūra, akupunktūra ar kraniosakralinė terapija, kai kuriems žmonėms padeda sumažinti galvos skausmo simptomus. Taip pat naudingi gali būti kūno ir proto derinantys užsiėmimai, pavyzdžiui, joga ar tai či.

Prieš pradedant bet kokį papildomą ar alternatyvų gydymą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Migrenos ir sveikatos netolygumai

Moterys migrena serga maždaug tris kartus dažniau nei vyrai, be to, jų priepuoliai neretai būna stipresni ir tęsiasi ilgiau. Manoma, kad pagrindinė priežastis yra hormonų svyravimai, nors reikšmės gali turėti ir stresas.

Migrena dažniau nustatoma žmonėms, kurie save identifikuoja kaip biseksualius, homoseksualius ar lesbietes, palyginti su heteroseksualiais asmenimis. Tyrimų duomenimis, migrena pasireiškia maždaug:

• 37 % biseksualių moterų;
• 25 % lesbiečių;
• 23 % biseksualių vyrų;
• 20 % heteroseksualių moterų;
• 15 % homoseksualių vyrų;
• 10 % heteroseksualių vyrų.

Viena iš galimų priežasčių – nuolatinis psichologinis krūvis, susijęs su stigmatizacija ir diskriminacija. Taip pat svarbus veiksnys gali būti nevienodas požiūris ir prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų.

Tyrėjai nurodo, kad migrenos paplitimas tarp skirtingų rasinių grupių yra panašus, tačiau diagnozavimo ir gydymo skirtumai išlieka. Kai kurios gyventojų grupės rečiau gauna diagnozę ir rečiau gauna receptinių vaistų. Šiuos skirtumus lemia sisteminė diskriminacija, nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema, gydytojų įvairovės stoka ir socialinė bei ekonominė padėtis. Žmonės, turintys mažesnes pajamas, dažniau patiria migreną, tačiau rečiau turi galimybę gauti kokybišką medicininę pagalbą.

Gyvenimas su migrena

Kasdieniai įpročiai gali turėti didelę reikšmę migrenos kontrolei. Siekiant sumažinti simptomų pasireiškimą, rekomenduojama:

• nustatyti ir vengti individualių priepuolius sukeliančių veiksnių, fiksuojant simptomus dienoraštyje ar programėlėje;
• mokytis streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, joga ar sąmoningas kvėpavimas;
• laikytis reguliaraus valgymo ir miego režimo;
• gerti pakankamai skysčių;
• užtikrinti pakankamą poilsį;
• reguliariai užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla.

Ar migrena laikoma negalia?

Ne kiekvienas migrena sergantis žmogus laikomas turinčiu negalią pagal galiojančius teisės aktus. Migrena gali būti pripažįstama negalia tuomet, jei ji reikšmingai riboja svarbias kasdienes veiklas, tokias kaip darbas, bendravimas ar savarankiška savipriežiūra.

Esminės įžvalgos

Migrena yra neurologinis sutrikimas, susijęs su smegenų ir nervų sistemos veikla, o pagrindinis jos simptomas – stiprūs galvos skausmai. Nors visiško išgydymo nėra, tinkamai parinktas gydymas ir sveikesni gyvenimo būdo įpročiai gali padėti veiksmingai kontroliuoti šią būklę. Jei galvos skausmai trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis į gydytoją ar galvos skausmų specialistą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie migreną

Ar migrena išgydoma?

Šiuo metu migrenos visiškai išgydyti neįmanoma. Tačiau vaistai gali padėti sumažinti priepuolių dažnį, sustabdyti prasidėjusį skausmą ar palengvinti simptomus. Taip pat svarbu vengti individualių provokuojančių veiksnių ir laikytis sveiko gyvenimo būdo.

Ar migrena gali būti mirtina?

Dauguma migrenos priepuolių nepalieka ilgalaikių pasekmių. Labai retais atvejais gali pasireikšti komplikacija, vadinama migreniniu infarktu, kai insultas įvyksta migrenos metu. Vis dėlto nėra įrodymų, kad migrena tiesiogiai sukeltų insultą.

Ypač retai hemipleginė migrena gali baigtis koma ar kitomis sunkiomis komplikacijomis.

Staiga prasidėjęs itin stiprus galvos skausmas gali būti rimtos būklės, pavyzdžiui, insulto ar aneurizmos, požymis. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis skubios medicininės pagalbos.