Tonzilės

Tonzilitas – tai tonzilių infekcija. Tonzilės yra du minkštųjų audinių dariniai, esantys gerklės gale, abiejose ryklės pusėse.

Šie organai atlieka apsauginę funkciją – jie sulaiko mikroorganizmus, kurie kitu atveju galėtų patekti į kvėpavimo takus ir sukelti infekcijas. Be to, tonzilės dalyvauja imuninėje sistemoje, nes gamina antikūnus, padedančius kovoti su ligų sukėlėjais. Tačiau kai bakterijų ar virusų kiekis tampa per didelis, tonzilės nebesugeba efektyviai atlikti savo funkcijos. Dėl to jos pradeda tinti ir uždegti.

Tonzilitas yra gana dažnas sutrikimas, ypač tarp vaikų. Liga gali pasireikšti pavieniais epizodais arba kartotis kelis kartus per trumpą laikotarpį.

Tonzilito tipai

Skiriamos trys pagrindinės tonzilito formos:

Ūminis tonzilitas

Šios formos simptomai dažniausiai trunka nuo 3 iki 4 dienų, tačiau kai kuriais atvejais gali užsitęsti iki 14 dienų.

Pasikartojantis tonzilitas

Apie pasikartojantį tonzilitą kalbama tuomet, kai žmogus suserga kelis kartus per metus.

Lėtinis tonzilitas

Tai ilgalaikė, nuolat išliekanti tonzilių infekcija, kuri gali sukelti nuolatinius ar dažnai atsinaujinančius simptomus.

Tonzilito simptomai

Pagrindinis tonzilito požymis – padidėjusios ir uždegiminės tonzilės. Kai kuriais atvejais jų tinimas gali būti toks ryškus, kad tampa sunku kvėpuoti per burną. Be to, dažnai pasireiškia ir kiti simptomai:

• Gerklės skausmas arba jautrumas
• Karščiavimas
• Paraudusios tonzilės
• Balta arba gelsva apnaša ant tonzilių paviršiaus
• Skausmingos pūslelės ar opos gerklėje
• Galvos skausmas
• Sumažėjęs apetitas
• Ausų skausmas
• Rijimo sunkumai
• Padidėję limfmazgiai kaklo ar žandikaulio srityje
• Karščiavimas kartu su šaltkrėčiu
• Nemalonus burnos kvapas
• Prikimęs arba pakitęs balsas
• Kaklo sustingimas

Tonzilito simptomai vaikams

Vaikams tonzilitas gali pasireikšti ir papildomais požymiais, kurie nebūdingi suaugusiesiems:

• Skrandžio veiklos sutrikimai
• Vėmimas
• Pilvo skausmas
• Padidėjęs seilėtekis
• Atsisakymas valgyti arba sunkumai ryjant maistą

Šie simptomai dažnai apsunkina ligos atpažinimą, todėl vaikams svarbu atkreipti dėmesį ne tik į gerklės skausmą, bet ir į bendrą savijautą

Tonzilito priežastys

Tonzilitą gali sukelti tiek bakterinės, tiek virusinės infekcijos. Nustačius tonzilitą, labai svarbu tiksliai identifikuoti ligos sukėlėją, nes nuo to tiesiogiai priklauso tinkamiausias gydymo būdas.

Virusinis tonzilitas

Tonzilių uždegimą gali sukelti įvairūs virusai. Dažniausiai pasitaikantys yra šie:

• Adenovirusai
• Gripo virusas
• Epšteino–Baro virusas
• Paragripo virusai
• Enterovirusai
• Paprastosios pūslelinės (herpes simplex) virusas
• ŽIV

Virusinis tonzilitas paprastai būna lengvesnės eigos nei bakterinis ir pasitaiko dažniau – jis sudaro apie 70 % visų tonzilito atvejų. Šios kilmės infekcijos nėra gydomos antibiotikais, nes jie neveikia virusų.

Kai kuriais atvejais Epšteino–Baro viruso sukeltas tonzilitas pasireiškia kartu su infekcine mononukleoze. Šiai būklei būdingas stiprus nuovargis, karščiavimas, raumenų skausmai ir sumažėjęs apetitas. Retais atvejais gali atsirasti odos bėrimų, padažnėti širdies ritmas ar pasireikšti kraujavimas iš nosies. Jei įtariama mononukleozė, gydytojas gali paskirti specialų tyrimą diagnozei patvirtinti. Nors ši liga paprastai nėra pavojinga gyvybei, jos metu rekomenduojama vengti kontaktinio sporto, kol infekcija visiškai praeis, siekiant išvengti blužnies plyšimo.

Bakterinis tonzilitas

Viena dažniausių bakterinio tonzilito priežasčių yra streptokokinė infekcija, sukelianti ir streptokokinę anginą. Rečiau tonzilių uždegimą gali sukelti ir kitos bakterijos, pavyzdžiui, Staphylococcus aureus. Tokios infekcijos dažniausiai sėkmingai gydomos antibiotikais.

Kartais bakterinis tonzilitas komplikuojasi būkle, vadinama peritonziliniu pūliniu. Tai situacija, kai šalia tonzilės susikaupia pūlių, dėl ko ji pasislenka link gerklės centro. Ši komplikacija gali būti itin skausminga ir net apsunkinti burnos atvėrimą. Tokiais atvejais gydytojui gali tekti atlikti nedidelę procedūrą pūliniui pašalinti.

Tonzilitas ir streptokokinė angina: skirtumai

Streptokokinė angina ir tonzilitas dažnai pasireiškia kartu. Sergant streptokokine angina, tikimybė išsivystyti tonzilitui yra didelė. Tačiau tonzilitas nebūtinai reiškia, kad infekciją sukėlė streptokokai. Norėdamas tai nustatyti, gydytojas paima tepinėlį iš gerklės ir atlieka mikrobiologinį tyrimą.

Be padidėjusių ir skausmingų tonzilių, streptokokinei anginai būdingi ir kiti požymiai: karščiavimas, padidėję limfmazgiai, raudonos dėmelės gomuryje bei baltos juostelės ryklės gale. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, galvos skausmas, pilvo skausmai ar odos bėrimas. Jei kartu su tonzilitu pasireiškia sloga ar kosulys, tikimybė, kad tai streptokokinė angina, yra mažesnė.

Dažnai pasikartojančios streptokokinės infekcijos gali būti signalas, kad reikėtų svarstyti tonzilių šalinimo galimybę.

Ar tonzilitas yra užkrečiamas?

Pats tonzilitas nėra užkrečiamas, tačiau jį sukėlusios infekcijos gali būti perduodamos kitiems. Bakterinė infekcija dažniausiai plinta per sąlytį su užsikrėtusio žmogaus seilėmis, įskaitant kvėpavimo takų lašelius.

Virusai, sukeliantys tonzilitą, gali plisti įvairiais būdais. Jie perduodami per užterštus paviršius, pavyzdžiui, durų rankenas ar telefonų ekranus. Kai kurie virusai, tokie kaip gripo sukėlėjai, plinta oru, o kiti – per tiesioginį kontaktą su seilėmis. ŽIV perduodamas lytiniu keliu.

Tonzilito rizikos veiksniai

Tam tikros aplinkybės gali padidinti tikimybę susirgti tonzilitu:

Amžius

Vaikai tonzilitu serga dažniau nei suaugusieji. Ankstyvame amžiuje tonzilės atlieka svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje, tačiau bėgant metams jų reikšmė mažėja. Tai gali paaiškinti, kodėl suaugusieji šia liga serga rečiau. Bakterinis tonzilitas dažniau pasitaiko 5–15 metų vaikams, o virusinės kilmės – labai mažiems vaikams. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat turi didesnę riziką susirgti.

Kontaktas su infekcijomis

Vaikai daug laiko praleidžia kolektyvuose – mokyklose ar stovyklose, todėl infekcijos tarp jų plinta greičiau. Suaugusieji, dažnai bendraujantys su vaikais, pavyzdžiui, pedagogai, taip pat turi didesnę riziką užsikrėsti.

Oro sąlygos

Kai kurie tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai gali turėti įtakos tonzilito išsivystymui. Karštesnis oras ir didesnis oro užterštumas siejami su didesne ligos rizika, tuo tarpu oro drėgmė reikšmingos įtakos neturi.

Imuninės sistemos ypatumai

Tam tikri žmonės yra labiau linkę į pasikartojantį bakterinį tonzilitą. Moksliniai duomenys rodo, kad imuninės sistemos ląstelių pusiausvyra organizme gali lemti, ar tonzilitas kartosis dažniau.

Tonzilito diagnostika

Gydytojas pirmiausia atlieka fizinę apžiūrą. Jos metu vertinama tonzilių būklė – ar jos paraudusios, patinusios, ar matomos pūlingos sankaupos. Taip pat tikrinama kūno temperatūra. Gydytojas gali apžiūrėti ausis ir nosį, ieškodamas infekcijos požymių, bei apčiuopti kaklo šonus, kad nustatytų, ar nėra skausmingų ar padidėjusių limfmazgių.

Norint nustatyti tikslią tonzilito priežastį, gali būti reikalingi papildomi tyrimai.

Gerklės tepinėlis

Šio tyrimo metu paimamas seilių ir ląstelių mėginys nuo ryklės užpakalinės sienelės, siekiant nustatyti streptokokines bakterijas. Procedūra atliekama specialiu vatos tamponu. Nors ji gali būti nemaloni, skausmo nesukelia. Dažniausiai atsakymai gaunami per 10–15 minučių. Kai kuriais atvejais papildomai atliekamas laboratorinis tyrimas, kurio rezultatai paruošiami per kelias dienas. Jei tyrimai neigiami, laikoma, kad tonzilitą sukėlė virusinė infekcija.

Kraujo tyrimas

Gydytojas gali paskirti bendrą kraujo tyrimą, kuris leidžia įvertinti kraujo ląstelių kiekį. Šis tyrimas padeda atskirti, ar uždegimą sukėlė bakterijos, ar virusai.

Odos bėrimas

Apžiūros metu taip pat vertinama, ar nėra skarlatinai būdingo bėrimo, kuris siejamas su streptokokine infekcija.

Tonzilito komplikacijos

Komplikacijos dažniausiai pasireiškia bakterinio tonzilito atvejais. Galimos šios būklės:

• Pūlių sankaupa šalia tonzilės (peritonzilinis pūlinys)
• Vidurinės ausies uždegimas
• Tonzilių akmenys – smulkūs sukietėjimai tonzilėse, galintys sukelti nemalonų burnos kvapą
• Kvėpavimo sutrikimai arba epizodinis kvėpavimo sustojimas miego metu (obstrukcinė miego apnėja)
• Tonzilių celiulitas – infekcija, išplitusi į aplinkinius giliuosius audinius

Tonzilitas ir streptokokinė infekcija

Negydoma streptokokinė infekcija gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Tarp galimų komplikacijų yra:

• Reumatinė karštinė
• Skarlatina
• Sinusitas
• Inkstų uždegimas, vadinamas glomerulonefritu

Tonzilito gydymas

Gydymo taktika parenkama atsižvelgiant į tai, kas sukėlė ligą.

Vaistai nuo tonzilito

Jei tyrimai patvirtina bakterinį tonzilitą, skiriami antibiotikai. Jie gali būti leidžiami vienkartine injekcija arba vartojami tabletėmis kelias dienas. Savijauta dažniausiai pradeda gerėti po 2–3 dienų, tačiau labai svarbu išgerti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau.

Namų priežiūros priemonės

Esant virusiniam tonzilitui, antibiotikai nėra veiksmingi, todėl organizmas infekciją įveikia pats. Šiuo laikotarpiu rekomenduojamos šios savipagalbos priemonės:

• Pakankamas poilsis
• Šilti arba labai šalti gėrimai, mažinantys gerklės skausmą
• Minkštas maistas, pavyzdžiui, želė, ledai ar obuolių tyrė
• Vėsios dulksnos drėkintuvo naudojimas kambaryje
• Gargaliavimas šiltu sūriu vandeniu
• Pastilės su vietiniais nuskausminamaisiais komponentais
• Nereceptiniai vaistai nuo skausmo, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas

Tonzilių šalinimas

Tonzilės yra svarbi imuninės sistemos dalis, todėl gydytojai visada siekia jas išsaugoti. Tačiau jei tonzilitas kartojasi labai dažnai, nepraeina ilgą laiką arba padidėjusios tonzilės trukdo kvėpuoti ar ryti, gali būti rekomenduojamas jų pašalinimas. Ši operacija vadinama tonzilektomija.

Anksčiau tonzilių šalinimas buvo taikomas labai dažnai, tačiau šiuo metu jis rekomenduojamas tik pasikartojančio tonzilito atvejais. Paprastai operacija svarstoma, jei per vienerius metus liga pasireiškė daugiau nei septynis kartus, per pastaruosius dvejus metus – daugiau nei keturis ar penkis kartus per metus, arba per pastaruosius trejus metus – daugiau nei tris kartus kasmet.

Tonzilės gali būti pašalinamos įvairiais metodais: tradiciniu chirurginiu instrumentu, lazeriu, radijo bangomis, ultragarsine energija ar elektrokauterizacija. Tinkamiausias būdas parenkamas individualiai, pasitarus su gydytoju.

Atsigavimas po tonzilektomijos

Tonzilių šalinimas dažniausiai atliekamas ambulatoriškai, todėl ligoninėje likti nereikia. Procedūra paprastai trunka trumpiau nei valandą, o namo galima grįžti praėjus kelioms valandoms po operacijos.

Atsigavimo laikotarpis paprastai trunka 7–10 dienų. Po operacijos gali būti jaučiamas gerklės, ausų, žandikaulio ar kaklo skausmas. Gydytojas rekomenduoja tinkamus vaistus šiems simptomams palengvinti.

Sveikimo metu svarbu daug ilsėtis ir vartoti pakankamai skysčių. Pirmąsias 24 valandas patariama vengti pieno produktų.

Kelias dienas po operacijos gali pasireikšti nedidelis karščiavimas ar pastebėti nežymūs kraujo pėdsakai burnoje ar nosyje. Jei kūno temperatūra pakyla virš 38,9 °C arba pasirodo ryškiai raudonas kraujas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Tonzilito profilaktika

Veiksmingiausias būdas sumažinti tonzilito riziką – laikytis tinkamos higienos:

• Reguliariai plauti rankas
• Nesidalyti maistu, gėrimais, stalo įrankiais ar asmeniniais daiktais, pavyzdžiui, dantų šepetėliais
• Vengti artimo kontakto su žmonėmis, kurie skundžiasi gerklės skausmu ar serga tonzilitu

Šaltiniai

• UpToDate. Tonsillitis in children and adults: Clinical features and diagnosis.
• BMJ Best Practice. Acute tonsillitis: causes, diagnosis and management.
• StatPearls Publishing. Tonsillitis. In: StatPearls [Internet].
• Nelson Textbook of Pediatrics. Infections of the upper respiratory tract and tonsils.