Kaip jūsų nuolatinė nuotaika keičia virškinimo greitį

Jūsų nuolatinė nuotaika gali turėti didžiulę įtaką ne tik bendrai savijautai ar psichologinei sveikatai, bet ir tam, kaip veikia jūsų virškinimo sistema. Stresas, nerimas, džiaugsmas ar susijaudinimas – visos šios emocijos gali keisti virškinimo greitį, absorbciją bei netgi maistinių medžiagų pasisavinimą. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime, kaip nuotaika yra susijusi su virškinimo procesais ir ką galėtumėte padaryti, siekdami palaikyti sveiką pusiausvyrą.

Ryšys tarp nuotaikos ir virškinimo sistemos

Virškinimo sistema ir emocijos glaudžiai susijusios per vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį – sudėtingą signalų tinklą, jungiantį žarnyną su centrine nervų sistema. Tai padeda paaiškinti, kodėl stiprūs emociniai išgyvenimai dažnai pasireiškia ir fiziniais pojūčiais pilve, pavyzdžiui, „drugeliais“ prieš svarbų susitikimą ar sutrikusiu virškinimu patiriant stresą.

Moksliniai tyrimai vis dažniau patvirtina, kad emocinė būsena gali paveikti žarnyno judesius, skrandžio rūgšties išsiskyrimą, virškinimo fermentų gamybą bei žarnyno mikrofloros sudėtį. Tokie pokyčiai dažnai lemia pagreitintą ar sulėtintą virškinimą, pykinimą, pilvo pūtimą, viduriavimą ar užkietėjimą.

Kaip stresinė nuotaika veikia virškinimo greitį?

Kova arba bėgimas – streso poveikis virškinimui

Esant stipriam stresui, organizme įsijungia vadinamasis „kova arba bėk“ (angl. fight or flight) atsakas. Šios reakcijos metu išsiskiria adrenalinas, kortizolis ir kiti streso hormonai, kruopščiai nukreipiantys energiją į tas kūno funkcijas, kurios būtinos išgyvenimui. Tuo tarpu virškinimo sistema, nesanti prioritetinė, laikinai sulėtėja arba net sustabdoma.

• Sumažėja kraujotaka žarnyne: Kai dominuoja stresas, kraujas daugiau skubina raumenis, širdį ir smegenis, todėl sumažėja maistinių medžiagų pernaša virškinimo trakte.
• Sulėtėja virškinimas: Skrandžio judesiai bei fermentų išsiskyrimas mažėja, todėl maistas ilgiau užsibūna skrandžio ar žarnyno trakte.
• Gali atsirasti virškinimo sutrikimai: Dažnas stresas gali sukelti pilvo skausmus, užkietėjimą ar priešingai – greitą maisto „praėjimą“ ir viduriavimą.

Tęstinis stresas ir lėtinis nerimas

Kartojantys ar nuolat trunkantys stresiniai išgyvenimai, tokie kaip užsitęsęs darbinis nuovargis, konfliktai ar nuolatinis nerimas, ilgainiui lemia nuolatinį virškinimo greičio pokytį. Ilgalaikis stresas gali išbalansuoti žarnyno mikrobiotą, kas gadina maisto medžiagų pasisavinimą, sukelia lėtinius pilvo skausmus, padidėjusį jautrumą maistui ir netgi prisideda prie virškinamojo trakto uždegimų.

Pozityvios emocijos ir virškinimo gerinimas

Pozityvios emocijos – ramybė, džiaugsmas, gera nuotaika – priešingai nei stresas arba nerimas, aktyvina vadinamąją „poilsio ir virškinimo“ (angl. rest and digest) sistemą. Ši būsena signalizuoja organizmui, kad galima saugiai virškinti ir pasisavinti maistines medžiagas.

• Padidėja seilių bei fermentų gamyba: Organizmas pradeda ruoštis maisto virškinimui ir efektyviai perdirba su maistu gaunamas medžiagas.
• Grįžta normali kraujotaka žarnyne: Gerai nusiteikus, virškinimo sistema gauna daugiau deguonies bei maistinių medžiagų.
• Subalansuotas žarnyno judrumas: Tinkama nuotaika padeda išlaikyti reguliarų žarnyno pasituštinimą ir išvengti pilvo pūtimo ar nepatogumų.

Mitai apie nuotaiką ir virškinimą

Nors dažnai girdima, kad „nervai valgo skrandį“ ar kad laimingas žmogus visada „gerai virškina“, šios frazės tik iš dalies teisingos. Svarbiausia, kad ilgalaikė emocinė būsena iš tiesų prisideda prie virškinimo sistemos veiklos, bet trumpalaikiai, pavieniai nuotaikos pokyčiai retai sukelia ilgalaikių funkcinių pokyčių sveikame organizme.

Kitas klaidingas įsitikinimas – kad vien streso sumažinimu ar nuotaikos pagerinimu galima išgydyti lėtines virškinimo problemas. Nors emocinis fonas svarbus, esamiems virškinimo sutrikimams reikėtų taikyti kompleksišką gydymą, įtraukiant mitybos, gyvensenos bei, jei reikia, medikamentinę terapiją.

Patarimai gerai nuotaikai palaikyti – naudinga virškinimo sistemai

Siekdami pagerinti ar išlaikyti normalų virškinimo greitį, verta atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius, kurie formuoja jūsų emocinį foną. Štai keletas įrodymais pagrįstų rekomendacijų:

• Dėmesingumas valgant: Valgykite ramioje aplinkoje, lėtai, įsisąmoninę kiekvieną kąsnį. Tai leidžia kūnui aktyvuoti „poilsio ir virškinimo“ režimą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Pratimai padeda reguliuoti tiek nuotaiką, tiek žarnyno motoriką, gerina kraujotaką bei mažina stresą.
• Streso valdymo technikos: Meditacija, giluminiai kvėpavimo pratimai, joga arba tiesiog mėgstama veikla padeda sumažinti įtampą ir sureguliuoja virškinimo greitį.
• Kokybiškas miegas: Miego trūkumas didina streso hormonų kiekį, o geras poilsis leidžia virškinimo sistemai atsinaujinti ir efektyviau funkcionuoti.
• Bendravimas ir emocinė parama: Atviri pokalbiai su artimaisiais ar bendrystė skatina laimės hormonų gamybą ir gali netiesiogiai pagerinti virškinimą.

Kada verta sunerimti?

Nors virškinimo pokyčiai dėl nuotaikos dažniausiai būna trumpalaikiai ir nesukelia didesnės žalos, tam tikri simptomai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją. Jeigu pastebėjote ilgai trunkantį užkietėjimą, nenormalų svorio kritimą, stiprų pilvo skausmą, kraują išmatose ar nuolatinį viduriavimą, būtina išsitirti dėl galimų organinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų.

Išvados: emocijos – svarbi virškinimo dalis

Mokslininkų duomenys ir ilgalaikiai stebėjimai aiškiai rodo, kad psichologinė būsena ir nuotaika itin glaudžiai siejasi su virškinimo proceso efektyvumu. Sveika emocinė pusiausvyra, sąmoningas požiūris į stresą ir gyvenimo įtampas gali padėti išvengti ar sumažinti virškinimo sutrikimus. Taigi, rūpinantis ne tik tuo, ką dedate į lėkštę, bet ir tuo, kaip jaučiatės kasdien, galite teigiamai paveikti savo viso organizmo sveikatą.