Kaip jūsų kūno temperatūra reaguoja į nuotaikų svyravimus

Ar kada nors pastebėjote, kad jaučiatės karščiau ar šalčiau veikiant stiprioms emocijoms? Daugelis žmonių žino apie prakaitavimą iš nerimo ar šaltą prakaitą dėl baimės, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad mūsų emocinė būsena iš tikrųjų gali turėti realų poveikį kūno temperatūrai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip nuotaikų svyravimai veikia jūsų kūno šilumą, kodėl taip nutinka ir ar galima atpažinti emocines būsenas pagal fizinius temperatūros pokyčius.

Kaip kūnas reguliuoja temperatūrą

Žmogaus kūnas turi sudėtingą termoreguliacijos sistemą, kuri padeda palaikyti pastovią vidinę temperatūrą, neatsižvelgiant į aplinkos sąlygas ar emocinius išgyvenimus. Pagrindinis šios sistemos valdymo centras yra pagumburis (hipotalamas) – smegenų sritis, atsakinga už daugelį autonominių funkcijų, įskaitant ir šilumos reguliavimą. Kai kūno temperatūra kyla arba krinta, pagumburis siunčia signalus prakaito liaukoms, kraujagyslėms ir raumenims, padedančius jai grįžti į normą.

Kūno temperatūra ir emocijos: kaip jos susijusios?

Emociniai išgyvenimai sukelia kūne įvairių fiziologinių pokyčių. Tokie pojūčiai kaip džiaugsmas, pyktis, baimė ar liūdesys aktyvuoja autonominę nervų sistemą. Ji skirstoma į simpatinę (atsakingą už „kovok arba bėk“ reakciją) ir parasimpatinę (ramybės, poilsio) sistemas. Būtent simpatinė dalis itin aktyvuojasi stiprių emocijų metu.

• Stiprus jaudulys ar stresas sukelia adrenalino išsiskyrimą, kuris pagreitina širdies plakimą, padidina kraujo spaudimą ir „įkaitina“ kūną. Dažnai jaučiamės karštesni, prakaituojame.
• Baimės ar nerimo atveju kraujas nukreipiamas į pagrindinius raumenis, kad būtume pasiruošę veikti. Tai gali sumažinti galūnių (rankų, kojų) temperatūrą, todėl jos atrodo šaltesnės.
• Liūdesys neretai siejamas su kūno temperatūros sumažėjimu ir vangumu, nes išsiskiriant mažiau streso hormonų, simpatinė sistema lieka mažiau aktyvi.
• Džiaugsmas ir susijaudinimas dažniausiai didina odos temperatūrą, ypač veide ar rankose, dėl pagerėjusios kraujotakos.

Ką rodo moksliniai tyrimai?

Pastaraisiais metais atlikta daugybė tyrimų, bandančių aiškiai susieti emocijas su kūno temperatūros pokyčiais. Pavyzdžiui, Suomijoje atliktame tyrime, kurio rezultatai publikuoti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, buvo prašoma tiriamųjų įvardyti, kuriose kūno vietose jie jaučia pokyčius skirtingų emocijų metu. Rezultatai parodė, kad pyktis ir laimė dažniausiai šildo viršutinę kūno dalį, o liūdesys – atvėsina rankas ir kojas.

Taip pat naudota infraraudonųjų spindulių termografija. Ši technologija leidžia tiksliai matuoti temperatūrą keliose kūno vietose, kol žmogus patiria emocinius išgyvenimus. Pastebėta, kad džiaugsmas sukelia lengvą odos temperatūros padidėjimą, ypač skruostų ir kaktos srityje, o stresas – sumažina pirštų ir plaštakų temperatūrą.

Kodėl emocijos keičia kūno temperatūrą?

Visų pirma, emocijos yra neatsiejamos nuo mūsų išlikimo. Evoluciškai įgytas „kovok arba bėk“ mechanizmas giliai įsišaknijęs kūno veikloje. Stresinėje situacijoje, norint apsaugoti gyvybiškai svarbius organus, kūnas apriboja kraujotaką tolimiausioms galūnių vietoms, tuo pat metu skatina kraujo pratekėjimą į raumenis, širdį ir smegenis. Adrenalinas, kortizolis bei kiti streso hormonai skatina termogenezę (šilumos gamybą).

Be to, emocinių reakcijų metu aktyvuojamas prakaitavimas – natūralus būdas atvėsinti kūną esant įtampai. Tokie pokyčiai nėra atsitiktiniai: jie padeda kūnui išlikti pasiruošusiam netikėtoms situacijoms ar pavojui.

Šilumos „žemėlapiai“ mūsų kūne

Įdomu tai, kad kiekvienai pagrindinei emocijai yra būdingas unikalus šilumos ir šalčio pasiskirstymas. Pavyzdžiui, gėda dažnai sukelia karštį veide („nurausta“), pyktis – šilumą krūtinėje ir galvoje, tuo tarpu baimė pažastis, pilvą ar kojas gali paversti šaltesniais. Šie pojūčiai dažniausiai būna laikini, bet kartais, esant lėtiniam stresui ar nerimui, gali pasikartoti nuolat.

Mitai apie temperatūrą ir emocijas

Ar galima „užšalti“ iš baimės arba „sudegti“ nuo streso?

Nors posakiai kaip „užšalo kraujas gyslose“ ar „sudegė iš gėdos“ yra perkelti iš kasdienės kalbos, ši juokais vartojama kalba turi pagrindo. Emocinės būsenos tikrai gali pakeisti tam tikrų kūno dalių temperatūrą, tačiau per kelias akimirkas temperatūros pokytis visame kūne paprastai nebūna pavojingas ar itin ženklus. Esant stipriam stresui, šilumos pojūtis, kaip ir prakaitavimas, yra natūrali fiziologinė reakcija, o galūnių „atšalimas“ dažniausiai būna prisitaikymo ženklas.

Kaip stebėti ir reaguoti į pokyčius?

Dauguma kūno temperatūros pokyčių dėl nuotaikų yra laikini ir savaime praeina. Visgi, nuolatinis stresas ar stiprios emocijos gali lemti ir ilgalaikius sveikatos pokyčius, pavyzdžiui, silpną imunitetą ar lėtinius peršalimus. Jei dažnai jaučiate intensyvų šilumos ar šalčio pojūtį emocijų metu, verta stebėti, kokiais momentais tai pasireiškia ir pasitarti su sveikatos specialistu.

• Praktikuokite streso valdymo technikas – gilus kvėpavimas, meditacija arba pasivaikščiojimas gamtoje gali padėti atvėsinti protą ir kūną.
• Venkite kofeino ir alkoholio ypatingai įtemptomis dienomis, nes šios medžiagos gali dar labiau padidinti šilumos pojūtį kūne.
• Skirkite dėmesio miego kokybei. Geras miegas padeda reguliuoti hormonų ir temperatūros svyravimus.

Kada temperatūros pokyčiai gali būti pavojingi?

Svarbu suprasti, kad staigūs, intensyvūs ar užsitęsę temperatūros pokyčiai gali signalizuoti ne tik apie emocinius išgyvenimus, bet ir apie sveikatos problemas. Pavyzdžiui, nuolatinė subfebrili temperatūra (apie 37 – 38°C) be aiškios priežasties turėtų paskatinti pasitarti su gydytoju.

Išvada

Mūsų kūno temperatūra nuolat reaguoja į emocinius išgyvenimus – tai itin aiškiai pasireiškia stiprių jausmų metu. Nors šie pokyčiai dažniausiai yra laikini ir nekenksmingi, jie daug pasako apie ryšį tarp kūno ir proto. Geriau pažindami savo kūno reakcijas į nuotaikų svyravimus, galime efektyviau rūpintis savijauta ir sveikata.