COVID-19 variantai ir atmainos

Virusai, įskaitant koronavirusus, keičiasi nuolat – tai natūralus jų dauginimosi procesas. Tokie pokyčiai vadinami mutacijomis. Šie atsitiktiniai pasikeitimai dažniausiai nelemia ryškios įtakos viruso plitimui ar ligos eigai, tačiau kai kuriais atvejais gali padaryti virusą pavojingesnį arba labiau užkrečiamą. Dėl šios priežasties kasmet matome naujas gripo atmainas, ir dėl to rekomenduojamos atnaujintos vakcinos.

Kaip atsiranda virusų variantai

Koronavirusai savo genetinę informaciją saugo ne DNR, o RNR molekulėse. Kai virusas patenka į žmogaus organizmą, jis prisitvirtina prie ląstelių, į jas įsiskverbia ir pradeda kurti savo genetinės informacijos kopijas. Kartais toje kopijavimo stadijoje įvyksta klaidų – taip susiformuoja mutacijos.

Tokie atsitiktiniai pokyčiai virusų genetikoje vyksta nuolat, kai jie dauginasi. Dauguma mutacijų neturi reikšmingos įtakos žmogaus savijautai ar ligos eigai. Tačiau jei toks pasikeitęs virusas sėkmingai plinta ir tampa lengviau perduodamas žmogui, jis gali greitai išplisti ir tapti dominuojančiu variantu.

Kodėl virusai nuolat keičiasi

Visi virusai, taip pat ir koronavirusai, nuolat patiria smulkius atsitiktinius pakitimus savo genetiniame kode. Vadinasi, viruso versijos, kurios lengviau prisitaiko ir sparčiau plinta, tampa dažnesnės visame pasaulyje. Tokios mutacijos yra pagrindas naujų atmainų atsiradimui ir plitimui.

Žymiausi koronaviruso variantai

Nuo pandemijos pradžios išryškėjo keli svarbūs viruso variantai. Kiekvienas jų pasižymėjo tam tikrais skirtumais – kai kurie buvo labiau užkrečiami, kiti mažiau pavojingi ar gebėjo išvengti dalies imuninės sistemos apsaugos.

Omikron ir jo atmainos

• Omikron (B.1.1.529) – pirmiausia nustatytas 2021 metų lapkritį Botsvanoje. Greitai buvo pastebėta, jog šis variantas sukelia staigų susirgimų šuolį.
• Omikron „stealth“ (BA.2) – pradžioje manyta, kad ši atmaina nebus tokia plati, tačiau 2022 metų pradžioje tapo akivaizdu, kad BA.2 plinta ne mažiau lengvai nei pirminis Omikronu variantas.
• BA.2.12.1 – 2022 pavasarį JAV ši atmaina sudarė beveik pusę COVID-19 atvejų.
• BA.4 ir BA.5 – šios atmainos pirmiausia aptiktos Pietų Afrikoje. Tyrimai parodė, kad jos greitai išstūmė ankstesnes Omikron versijas.

Kiti reikšmingi variantai

• Alfa (B.1.1.7) – atrastas Anglijoje 2020 pabaigoje, išplito įvairiose šalyse. Buvo nustatyta, kad šis variantas plinta greičiau nei ankstesni koronaviruso tipai.
• Beta (B.1.351) – pirma aptiktas Pietų Afrikoje ir Nigerijoje, pasižymėjo didesniu užkrečiamumu.
• Gama (P.1) – 2021 sausį užfiksuotas žmonėms iš Brazilijos. Šis variantas galėjo užkrėsti ir tuos, kurie jau buvo persirgę COVID-19.
• Delta (B.1.617.2) – 2020 metų spalį pirmiausia aptiktas Indijoje, 2021 rudeniop tapo dominuojančiu variantu daugybėje šalių. Mutacijos leido Delta atmainai iki 50% greičiau plisti nei ankstesnėms viruso formoms.
• Mu (B.1.621) – pirmiausia pastebėta Kolumbijoje 2021 pradžioje, vėliau plito kai kuriose Pietų Amerikos ir Europos šalyse.
• R.1 – išplitęs keliose pasaulio šalyse, fiksuotas ir globos namuose Japonijoje.
• Epsilon, Theta ir Zeta – laikyti stebimaisiais variantais, tačiau dabar jų reikšmė sumažėjusi.

Ankstyvosios atmainos ir naujų variantų atsiradimas

Pandemijos pradžioje buvo identifikuotos dvi pagrindinės naujojo koronaviruso atšakos – S ir L tipo. Nors jos buvo labai panašios, skyrėsi keliose svarbiose vietose. S tipas, kaip manoma, atsirado pirmiau, tačiau L tipo virusas išplito sparčiau ankstyvame protrūkio etape.

Panašūs moksliniai tyrimai padeda suprasti, kaip virusai vystosi ir kodėl nuolat atsiranda naujų atmainų.

Į ką atkreipti dėmesį ateityje

Virusas, sukeliantis COVID-19, tikėtina, ir toliau patirs pokyčių. Nors naujų variantų atsiradimo dažnis sunkiai prognozuojamas, virusų evoliucija yra natūralus procesas. Ateityje gali būti aptikti nauji variantai, tačiau specialistai nuolat stebi situaciją ir analizuoja galimą riziką.

Koronaviruso simptomai

Pagrindiniai COVID-19 simptomai išlieka gana pastovūs:

• karščiavimas arba šaltkrėtis
• kosulys
• nuovargis
• kvėpavimo sunkumai arba dusulys
• raumenų ar kūno skausmai
• galvos skausmas
• gerklės skausmas
• skonio ar kvapo praradimas
• nosies užgulimas ar sloga
• viduriavimas, pykinimas ar vėmimas

Nors dažniausi simptomai nesikeičia, kai kurie nauji variantai gali sukelti nestandartinius požymius. Pavyzdžiui, Delta atmainos atveju kosulys tapo retesnis, o kvapo praradimas nebebuvo tarp tipiškų simptomų sąrašo. Omikron atmainos dažniau pasireiškė peršalimo požymiais: sloga, gerklės paraudimu.

Išvada

COVID virusas keičiasi nuolatos, atsiranda naujų atmainų. Dauguma genetinių pokyčių tėra natūralus viruso raidos etapas ir žmogaus sveikatai ženklios įtakos neturi. Tačiau tam tikros mutacijos leidžia virusui lengviau plisti arba sukelia sunkesnę ligos formą. Sekant variantų kaitą, mokslininkai geriau supranta viruso elgseną ir gali greičiau reaguoti į naujus pavojus.