Kaip kūno temperatūra kinta patyrus stresą?

Stresas yra neišvengiamas kiekvieno žmogaus gyvenimo palydovas. Nors dažniausiai apie stresą galvojame kaip apie psichologinį ar emocinį patyrimą, jis turi akivaizdų ir fiziologinį poveikį. Vienas iš įdomesnių streso padarinių – kūno temperatūros kaita. Kaip streso metu kinta mūsų kūno šiluma, kas vyksta organizme, kokios būklės signalizuoja apie pavojų, ir ar galime sąmoningai valdyti šiuos pokyčius? Šiame straipsnyje aiškinamės, kaip kūno temperatūra kinta patyrus stresą, remdamiesi naujausiais medicinos tyrimais ir ekspertų įžvalgomis.

Kas vyksta organizme: Stresas ir kūno temperatūra

Kūno temperatūra yra vienas iš pagrindinių mūsų fiziologijos rodiklių, kurį reguliuoja sudėtinga centrinės nervų sistemos ir endokrininių liaukų sąveika. Įprastai normali suaugusiojo kūno temperatūra svyruoja nuo 36,1 °C iki 37,2 °C, tačiau patyrus stresą ji gali pakisti net ir be infekcijos požymių ar kitų ligų.

Streso fiziologija

Kai žmogus patiria stresą – ar tai būtų staigus išgąstis, emocinė įtampa ar fizinis iššūkis – organizme aktyvuojama vadinamoji „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) reakcija. Ši reakcija stipriai suaktyvina simpatinę nervų sistemą ir sukelia hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, išsiskyrimą. Tokie pokyčiai daro tiesioginę įtaką širdies ritmui, kraujospūdžiui, kvėpavimui ir, be abejo, kūno temperatūrai.

Kodėl temperatūra kyla?

Stiprus ar trumpalaikis stresas dažniausiai padidina kūno temperatūrą – tai vadinama psichogenine hipertermija. Organizmas visą „dėmesį“ sutelkia parengčiai veikti: kraujotaka perskirstoma, gliukozės lygis kraujyje kyla, o šilumos gamyba (termogenezė) didėja. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad nerimas ar baimė gali visai sveikam žmogui išprovokuoti kūno temperatūros kilimą net iki 1 laipsnio Celsijaus, lyginant su įprasta būsena.

Kada temperatūra gali kristi?

Rečiau, tačiau įmanoma, kad patyrus lėtinį, ilgalaikį ar itin intensyvų stresą, kūno temperatūra gali šiek tiek sumažėti. Dėl išsekimo ar adaptacijos stadijos, kai hormoninės sistemos ilgainiui „nuvargsta“, gali pasireikšti šilumos gamybos sumažėjimas. Vis dėlto tai – retesnė reakcija ir dažniau pasitaiko esant rimtesniems psichologiniams sutrikimams.

Pagrindinės priežastys: Kaip stresas paveikia kūno šilumą

• Adrenalinas ir kraujotaka: Suaktyvėjusi kraujotaka į raumenis ir širdį sukelia šilumos pojūtį, paraudimą ar net prakaitavimą.
• Kortizolio poveikis: Ilgalaikis stresas sukelia chroniškai padidintą kortizolio lygį, kuris gali veikti organizmo medžiagų apykaitą ir netgi sumažinti atsparumą infekcijoms bei termoreguliacijai.
• Prakaitavimo mechanizmas: Patyrus emocinį stresą arba nerimą, atsiranda epizodinis prakaitavimas (pvz., delnų, pažastų), kuris yra tiesioginė autonominės nervų sistemos reakcija. Tai gali atrodyti prieštaringa, nes prakaitavimas vėsina kūną, tačiau dažnai šilumos pojūtis stiprėja.
• Psichogeninė hipertermija: Kartais termoreguliacijos centras hipotalame tiesiogiai reaguoja į emocinius dirgiklius, todėl temperatūra padidėja ne dėl infekcijos, o dėl psichologinio streso.

Stresas ar infekcija? Kaip atskirti

Vienas svarbiausių klausimų medicinoje – kaip žinoti, ar pakilusi temperatūra susijusi su stresu, ar signalizuoja apie ligą? Skirtumai dažniausiai pasireiškia situacijos trukme ir papildomais simptomais.

• Streso sukelta temperatūra dažnai yra lengvai paaiškinama neseniai patirtu emociniu ar fiziniu sukrėtimu ir paprastai neperžengia 37,5 °C ribos.
• Infekcijos atveju temperatūra dažnai būna aukštesnė, ilgai nepraeina, pasireiškia kiti požymiai – šaltkrėtis, galvos ar raumenų skausmas, kosulys, bėrimas, gleivinės pakitimai.
• Streso temperatūra retai būna pastovi – ji gali svyruoti net per tą pačią dieną, priklausomai nuo emocinės būklės.
• Kai stresas atslūgsta, kūno temperatūra dažniausiai greitai grįžta į įprastą normą.

Mitų paneigimas: Ar stresas gali sukelti karščiavimą?

Nereti mitai, kad „tikros“ kūno temperatūros kilimą (t.y., aukštesnę nei 38,0 °C) sukelia tik infekcijos, o stresas negali pakelti kūno šilumos tiek, kad žmogus jaustųsi sergąs. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai įrodo, kad intensyvus emocinis, socialinis ar net egzaminų metu patiriamas stresas kai kuriems asmenims (ypač vaikams ar paaugliams) gali išprovokuoti būseną, vadinamą „funkciniu“ arba „psichogeniniu“ karščiavimu.

Visgi, itin aukšta temperatūra (38,5 °C ir daugiau) dažniausiai reikalauja išsamesnio medicininio įvertinimo, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys, pvz., infekcijos, autoimuninės ar endokrininės ligos.

Kaip sumažinti streso poveikį kūno temperatūrai?

Efektyvūs būdai

• Gilus kvėpavimas – lėtai įkvepiant ir iškvepiant galima sumažinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą, padėti kūnui „persijungti“ į ramesnį režimą.
• Reguliari fizinė veikla – sportas gerina ilgalaikį atsparumą stresui ir palankiai veikia visus autonominės nervų sistemos rodiklius.
• Miegas ir poilsis – reguliarus kokybiškas poilsis padeda balansuoti hormoninę sistemą ir stabdo kortizolio perteklių.
• Dėmesingumo (mindfulness) praktikos – meditacija, joga, progresyvus raumenų atpalaidavimas gali reikšmingai palengvinti stresą.
• Atsakingas požiūris į problemas – esant ilgalaikiam ar nevaldytam stresui, svarbu kreiptis į psichologą ar gydytoją, ypač jei dažnai pastebite temperatūros pokyčius.

Kada verta sunerimti?

Nors dauguma streso sukeltos temperatūros svyravimų yra nekenksmingi ir nereikalauja gydymo, tam tikrais atvejais verta sunerimti:

• Temperatūra aukštesnė nei 38,0 °C ir nepraeina vos nurimus stresui.
• Kartu pasireiškia kiti nerimą keliantys simptomai: stiprus ar ilgalaikis galvos, raumenų skausmas, bėrimas, kvėpavimo sunkumai, nuovargis ar sąmonės pritemimas.
• Temperatūra kyla reguliariai be akivaizdžios priežasties.

Išvada

Kūno temperatūra yra jautrus mūsų organizmo būklės indikatorius, į kurį stipriai įtaką daro ir emocijos. Patyrus staigų ar ilgalaikį stresą, kūnas dažnai reaguoja temperatūros padidėjimu, prakaitavimu ar šilumos pojūčiu. Tai dažniausiai yra laikina, nekenksminga ir išnyksta, nurimus emocijoms. Tačiau labai svarbu gebėti atskirti šiuos pokyčius nuo infekcijų ar kitų ligų signalų. Jei abejojate dėl savo sveikatos, pasitarkite su gydytoju – jis padės tiksliai įvertinti situaciją ir patars, kokių veiksmų imtis.