Zikos virusas: simptomai, paplitimas, rizika ir prevencija

Zikos virusas pasaulyje sukėlė nemažai nerimo, ypač dėl pavojų nėščiosioms. Lietuvoje apie šią ligą pranešimų kol kas nėra, tačiau keliaujantiems ar gyvenantiems rizikos zonose labai svarbu suprasti, kaip saugotis ir kaip atpažinti galimus simptomus.

Kaip plinta Zikos virusas

Šis virusas pirmą kartą identifikuotas Afrikoje 1947 metais, tačiau plačiau pasaulyje išplito tik nuo 2007-ųjų. Ziką žmonėms daugiausia perduoda Aedes rūšies uodai – tie patys, kurie platina dengės bei geltonąją karštligę. Užsikrėtęs žmogus tampa viruso šaltiniu: jį įkandus uodui, šis gali užkrėsti kitus žmones.

Taip pat žinoma, kad Zikos virusas perduodamas ir lytiniu keliu – virusu gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys, net jei jokių simptomų nejaučia. Užkrėsta nėščioji gali virusą perduoti savo vaisiui.

Zikos viruso poveikis nėštumui ir vaisiui

Didžiausias nerimas dėl Zikos viruso keliamas nėščiųjų sveikatai ir kūdikių raidai. Užsikrėtus virusu nėštumo metu, ypač ankstyvuoju laikotarpiu, kyla rizika susilaukti kūdikio su mikrocefalija – tai būklė, kai vaiko smegenys ir galva vystosi nepakankamai, dažnai sukelia sunkias protines negalias ar net sukelia vaisiaus žūtį.

Nuo Zikos po pasaulį kilo panika, kai keliose šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje, buvo pastebėta ženklus padidėjimas kūdikių, gimusių su mikrocefalija ar kitomis įgimtomis anomalijomis. Mokslininkai taip pat fiksuoja, kad Zika gali sukelti ir kitų vystymosi sutrikimų kūdikiams, pavyzdžiui:

• Kalkėjimus ar kitus pakitimus smegenyse
• Akių užpakalinės dalies pažeidimus
• Ribotą galūnių judėjimą, pavyzdžiui, klubo pėdą
• Padidėjusį raumenų tonusą, ribojantį judesius

Šie simptomai bendrai vadinami įgimtu Zikos sindromu.

Kokie Zikos viruso simptomai?

Dažniausiai užsikrėtę Zikos virusu žmonės nejaučia jokių požymių. Tik maždaug vienam iš penkių pasireiškia simptomai, kurie gali būti lengvi ir primena gripo pojūčius:

• Nedidelis karščiavimas
• Bėrimas
• Sąnarių ir raumenų skausmas
• Akies junginės paraudimas (vadinamoji „rožinė akis“)

Simptomai įprastai pasireiškia praėjus 3–14 dienų po įkandimo ir trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Daugelis perserga ir, manoma, kad jiems susiformuoja imunitetas pakartotiniam užsikrėtimui.

Pavojai ir kitos Zikos komplikacijos

Zikos virusas, be minėtų įgimtų defektų, kai kuriais atvejais gali sukelti su nervų sistema susijusių komplikacijų. Retai užregistruojamas Guillain-Barré sindromas – būklė, kai imuninė sistema ima ardyti žmogaus nervus, gali išsivystyti dalinis ar visiškas, tačiau dažniausiai laikinas paralyžius.

Yra duomenų, kad Zikos virusas kartais susijęs ir su kitais neurologiniais uždegimais, tokiais kaip ūmi išsėtinė encefalomielitas, kuris paveikia nervų dangalus. Taip pat įrašyta atvejų, kai Zika sukelia sukeltą meningoencefalitą ar sunkią trombocitopeniją.

Kaip diagnozuojama Zika?

Paprastai naudojami du tyrimo būdai:

• Pirmasis ieško viruso genetinės medžiagos kraujyje ar kitame mėginyje – efektyvus ankstyvuoju laikotarpiu po infekcijos.
• Antrasis metodas nustato imunoglobulinų (antikūnų) atsaką kraujyje, kurį galima aptikti net ir praėjus 2–3 mėnesiams po užsikrėtimo.

Deja, pastarasis testas nėra tikslus, nes imuninė sistema panašiai reaguoja ir į kitus artimus virusus, pavyzdžiui, dengės. Gauti neaiškūs arba teigiami rezultatai tikrinami papildomais tyrimais specializuotose laboratorijose.

Zikos viruso gydymas ir apsauga

Specifinio gydymo Zikos virusui kol kas nėra. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų pasveiksta savaime, rekomenduojama ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, skausmui bei temperatūrai mažinti naudoti paracetamolį. Aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai neskiriami, kol nėra atmesta galimybė, kad pacientas serga dengės karštine, nes tuomet didėja kraujavimo rizika.

Vakcina nuo Zikos dar kuriama, tačiau šiuo metu nėra plačiai prieinama.

Prevencija: kaip apsisaugoti nuo Zikos?

Geriausias būdas išvengti užsikrėtimo – saugotis uodų įkandimų rizikos zonose. Svarbu naudoti repelentus su DEET, picaridin, citrinų eukalipto aliejumi ar kitomis veikliosiomis medžiagomis, kurios registruotos ir laikomos saugiomis. Rekomenduojama dėvėti ilgomis rankovėmis marškinius bei ilgas kelnes net būnant patalpose.

Taip pat būtina pasirūpinti, kad namuose būtų tinkleliai ant langų ir durų. Sumažinkite uodų veisimosi vietų aplinką – pašalinkite stovintį vandenį iš kiemo, gėlių vazonų, padangų, kibirų.

Lytiniam keliu perdavimo rizikai sumažinti, asmenys, neseniai grįžę iš vietų, kur registruoti Zikos protrūkiai, turėtų naudoti prezervatyvus ar vengti lytinių santykių tam tikrą laiką – moterims patariama laukti bent 2 mėnesius, vyrams – 6 mėnesius po galimos infekcijos.

Zika ir kelionės: ką žinoti planuojantiems nėštumą?

Poroms, planuojančioms nėštumą ar jau esančioms nėščiosioms, patariama vengti kelionių į regionus, kur aktyviai fiksuojamas Zikos viruso plitimas. Jei kelionės išvengti nepavyksta, būtina laikytis visų įmanomų apsisaugojimo priemonių nuo uodų įkandimų ir galimo užsikrėtimo lytiniu keliu.

Jei grįžote iš rizikos zonos ir esate nėščia, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju net jei nejaučiate jokių simptomų. Gali būti pasiūlytas kraujo tyrimas ir papildomi vaisiaus raidos stebėjimai ultragarsu. Nėščiosioms, kurios turėjo kontaktą su virusu, patariama reguliariai tikrintis kas 3–4 savaites.

Zikos viruso rizika skirtinguose regionuose

Nuo 2018 metų kai kuriose šalyse Zikos užregistruojama vis rečiau. Nepaisant to, Aedes uodų paplitimas išlieka aktuolus tiek Šiaurės, tiek Pietų ar Centrinėje Amerikoje, išskyrus keletą regionų. Lietuvoje šie uodai neaptinkami, tačiau keliaujant reikia atidžiai sekti naujausią informaciją apie aktyvius protrūkius.

Ką daryti, jei buvau rizikos zonoje?

Būtina būti budriems, stebėti sveikatą ir kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia karščiavimas, bėrimas ar kiti minėti simptomai. Nėščiosioms ypač svarbu pasakoti apie keliones gydytojui, kuris prireikus imsis visų reikalingų tyrimų.