Ar hidradenitas supuratyvus yra paveldimas?

Hidradenitinė supuracija (HS) dažniausiai pasireiškia tam tikrose kūno vietose, tokiose kaip pažastys, kirkšnys ar sėdmenų viršutinė dalis ties uodegikauliu. Tačiau ši odos liga gali paliesti ir kitus regionus – pavyzdžiui, krūtis, apatinę pilvo dalį ar net kaklą. Įdomu tai, jog HS priklauso folikulinių uždegimų grupei, kuri apima dar ir cistinį spuogą bei galvos odos ląstelinį uždegimą. Ligai būdingas netipiškas pasiskirstymas, tad vienu metu gali būti paveiktos įvairios kūno vietos.

Kaip atskirti HS nuo kitų odos infekcijų

Neretai žmonės HS painioja su pūliniais ar įprastomis infekcijomis, tačiau ligai būdingas specifinis židinių išsidėstymas. Jei uždegiminiai mazgeliai ar pūliniai vėl ir vėl atsiranda minėtose srityse, išplitę į kelias vietas ar sparčiai kartojasi – tai gali būti aiškus signalas susirūpinti. Kuo anksčiau bus kreiptasi į specialistą, tuo didesnė tikimybė suvaldyti ligos progresavimą. Dermatologo konsultacija labai svarbi, nes laiku pradėtas gydymas palengvina eigą ir pagerina gyvenimo kokybę.

Kada vykti pas gydytoją

Nereikia laukti, kol simptomai taps itin ryškūs – svarbu nedelsti ir iš karto kreiptis į gydytoją, pastebėjus pasikartojančius, sunkiai gyjančius arba skausmingus odos darinukus pažastyse, kirkšnyse ar kitose jautriose zonose. Ankstyva gydytojo pagalba gali būti lemiama, padedanti išvengti sunkesnių HS stadijų. Ieškant specialisto, verta rinktis tokį, su kuriuo jaučiate pasitikėjimą ir galite atvirai aptarti visus klausimus – juk ši liga neretai trunka ilgai ir reikia ilgalaikio bendradarbiavimo.

Ar hidradenitinė supuracija – paveldima liga?

Nors egzistuoja nedidelis genetinis polinkis šiai ligai, pagrindinėmis dažnio priežastimis laikomi aplinkos veiksniai. Net jei šeimoje kas nors sirgo HS, tai dar nereiškia, kad ir vaikai butinai susidurs su šia problema. Genai išties daro įtaką, tačiau jų vaidmuo HS atveju yra gerokai mažesnis nei gyvenimo būdo ar išorinių veiksnių.

Genai ar aplinka: kas svarbiau?

Kiekvienam mūsų perduodama apie 20 tūkst. genų – tai nekintanti mūsų biologijos dalis. Tačiau neturime manyti, kad ligos ateitis užprogramuota. Žarnyno mikrobioma, kuri turi milijonus genų, galime keisti patys – kokį maistą renkamės, kaip aktyviai judame ir kokius įpročius turime. O epigenetiniai procesai lemia, kaip tiksliai šie genai pasireikš mūsų organizme. Todėl šiandien mokslas akcentuoja: paveldimumas – dar ne viskas, nes asmeniniai sprendimai ir aplinka dažnai yra kur kas reikšmingesni HS raidai nei genetiniai veiksniai.