Sinkopė: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Sinkopė, dar vadinama apsvaigimu, yra sąmonės ir raumenų jėgos praradimas, kuris pasižymi greitu atsiradimu, trumpu trukmės ir spontanišku atsigavimu. Ji atsiranda dėl sumažėjusio kraujo tiekimo į smegenis, dažniausiai dėl žemo kraujospūdžio.

Sinkopės tipai

Jūsų turima sinkopė priklauso nuo problemos priežasties.

Vazovagalinė sinkopė (kardiogeninė-neurogeninė sinkopė)

• Vazovagalinė sinkopė yra dažniausias sinkopės tipas. Ji atsiranda dėl staigaus kraujospūdžio kritimo, kuris sukelia sumažėjusį kraujo tiekimą į smegenis.
• Kai atsistojate, gravitacija sukelia kraujo kaupimąsi apatinėje kūno dalyje, po diafragma.
• Šiuo atveju širdis ir autonominė nervų sistema dirba, kad išlaikytų stabilų kraujospūdį.

Situacinė sinkopė

Ši sinkopė pasireiškia tik tam tikrose situacijose, kurios veikia nervų sistemą ir sukelia sinkopę. Kai kurios iš šių situacijų yra:

• Dehidratacija
• Intensyvus emocinis stresas
• Susirūpinimas
• Baimė
• Skirtumas
• Alkio pojūtis
• Alkoholio ar narkotikų vartojimas
• Hiperventiliacija (per daug deguonies įkvėpimas ir per greitas anglies dioksido pašalinimas)
• Stiprus kosulys, kaklo pasukimas arba aptempto apykaklės dėvėjimas (karotidinės sinusų hiperreaktyvumas)
• Šlapinimasis (attenuacinė sinkopė)

Posturalinė sinkopė (posturalinis hipotenzija)

• Posturalinė sinkopė atsiranda dėl staigaus kraujospūdžio kritimo, kai greitai keičiate padėtį, pavyzdžiui, iš gulimos į stovinčią. Tam tikri vaistai ir dehidratacija gali sukelti šią būklę.
• Dažnai pasireiškia kraujospūdžio kritimas mažiausiai 20 mmHg (sistolinė / viršutinė reikšmė) ir mažiausiai 10 mmHg (diastolinė / apatinė reikšmė) stovint.
• Kardiogeninė sinkopė atsiranda dėl širdies ar kraujagyslių būklės, kuri veikia kraujo tiekimą į smegenis.
• Šios būklės gali apimti nenormalų širdies ritmą (aritmiją), užblokuotą kraujo tekėjimą į širdį dėl struktūrinės širdies ligos, širdies kraujagyslių užsikimšimą, aortos stenozę, kraujo krešulį ar širdies nepakankamumą.

Neurologinė sinkopė

• Neurologinė sinkopė atsiranda dėl neurologinės būklės, tokios kaip priepuolis, insultas ar laikinas išeminis priepuolis (TIA).
• Migreniniai galvos skausmai ir normalus slėgio hidrocefalija yra kitos retesnės būklės, kurios gali sukelti tai.

Posturalinė ortostatinė tachikardijos sindromas (POTS)

• Posturalinė ortostatinė tachikardijos sindromas atsiranda dėl labai greito širdies ritmo (tachikardijos), kuris pasireiškia, kai žmogus atsistoja po sėdėjimo ar gulėjimo.
• Širdies ritmas gali pagreitėti 30 dūžių per minutę ar daugiau. Šis padidėjimas paprastai įvyksta per 10 minučių po atsistojimo.
• Ši būklė dažniausiai pasitaiko moterims, tačiau ji taip pat gali pasireikšti vyrams.

Nežinomos sinkopės priežastys

Kardiogeninė sinkopė atsiranda dėl širdies ar kraujagyslių būklės, kuri veikia kraujo tiekimą į smegenis. Šios būklės gali apimti:

• Abnormalus širdies ritmas (aritmija)
• Struktūrinė širdies liga
• Širdies kraujagyslių užsikimšimas
• Vožtuvų liga
• Aortos stenozė
• Kraujo krešulys
• Širdies nepakankamumas

Sinkopinių priepuolių priežastys

• Sinkopė yra simptomas, kurį gali sukelti įvairios priežastys, nuo lengvų būklių iki gyvybei pavojingų.
• Daugelis veiksnių, tokių kaip perkaitimas, dehidratacija, gausus prakaitavimas, nuovargis ar kraujo kaupimasis kojose dėl staigių kūno padėties pokyčių, gali sukelti sinkopę.
• Svarbu nustatyti sinkopės priežastį ir esamas būkles.

Apsvaigimo diagnozė

Norint diagnozuoti apsvaigimo priežastį, gydytojas pirmiausia išsiaiškins jūsų medicininę istoriją. Jis paklaus apie jūsų simptomus, ką darėte, kai prarandate sąmonę, ir ar vartojate kokių nors vaistų ar turite esamų ligų. Yra įvairių testų, kurie gali būti naudojami diagnozuoti apsvaigimo priežastį. Šie testai gali apimti:

• Elektrokardiograma (EKG): EKG matuoja širdies ritmą ir elektrinę veiklą, naudodamas mažus elektrodus. Kai kuriais atvejais gali prireikti nešioti nešiojamą EKG aparatą, kad stebėtumėte širdies veiklą tam tikrą laiką.
• Kraujotakos tyrimai: Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti tokias būkles kaip diabetas, anemija ar širdies žymenys.
• Pasvirimo stalo testas: Pasvirimo stalo testavimo metu būsite prispaustas prie specialaus stalo. Jūsų širdies ritmas ir kraujospūdis bus matuojami, kai pereinate iš gulimos į stovinčią padėtį.
• Karotidinės sinusų masažas: Gydytojas švelniai masažuoja karotidinę arteriją, esančią kakle. Jis patikrins, ar atsiranda sinkopės simptomų, kai tai daro.
• Streso testas: Streso testas matuoja, kaip jūsų širdis reaguoja į fizinį krūvį. Jūsų širdies elektrinė veikla bus stebima EKG metu, kai sportuosite.
• Echokardiograma: Echokardiograma naudoja garso bangas, kad sukurtų išsamią jūsų širdies nuotrauką.
• Elektrofiziologija: Elektrofiziologijos metu maži elektrodai yra įvedami per veną į jūsų širdį, kad būtų matuojami elektriniai impulsai.
• Vaizdavimo testai: Šie testai gali apimti CT ar MRT, kurie fiksuoja vaizdus jūsų kūne. Šie testai dažniausiai naudojami tiriant smegenų kraujagysles, kai įtariama neurologinė apsvaigimo priežastis.

Sinkopės gydymas

Išsami medicininė istorija ir fizinis tyrimas

Naudokite diagnostinius testus, tokius kaip EKG, echokardiograma ar pasvirimo stalo testas, kad nustatytumėte pagrindinę problemą.

Gyvenimo būdo koregavimas

Užtikrinkite tinkamą hidrataciją. Venkite provokuojančių veiksnių, tokių kaip ilgas stovėjimas, dehidratacija ar ekstremalus karštis. Mažinkite alkoholio vartojimą ir venkite vaistų, kurie mažina kraujospūdį arba sukelia dehidrataciją.

Skirti vaistai

Siūlykite vaistus, pritaikytus konkrečiai sinkopės priežasčiai. Tai gali apimti vaistus, skirtus kraujospūdžio ar širdies ritmo reguliavimui.

Implantuojami prietaisai

Pagalvokite apie implantavimą prietaisų, tokių kaip širdies stimuliatoriai ar ICD, tiems, kurie yra didelės rizikos dėl pakartotinės sinkopės.

Kognityvinė elgesio terapija (KET)

Siūlykite KET pacientams, kuriems sinkopės priežastys yra susijusios su nerimu.

Palaikomoji priežiūra

Planuokite reguliarius sekimo vizitus, kad stebėtumėte pažangą ir prireikus koreguotumėte gydymą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei netikėtai apsvaigstate, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei tai pasikartoja, sukelia sužalojimų arba yra lydima krūtinės skausmo, dusulio, stipraus galvos skausmo, neryškaus matymo ar sumišimo.

Apsvaigimo prevencija

Norint išvengti sinkopės (sąmonės praradimo ar apsvaigimo):

• Venkite situacijų, kai jūsų cukraus kiekis kraujyje yra per žemas.
• Venkite ilgai būti vienoje vietoje be judėjimo, ypač jei linkę apsvaigti.
• Gerkite pakankamai skysčių, ypač karštu oru.
• Jei jaučiate, kad tuoj prarandate sąmonę, atsigulkite arba sėdėkite, pasukdami galvą į priekį tarp kelių.

Jei turite sveikatos problemą, pavyzdžiui, diabetą, visada dėvėkite medicininį įspėjimo pakabuką arba apyrankę.